Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Norkūno (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl 2007-05-15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas veikas, numatytus BK 284 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 284 str. 1 d. (už sudaužytą AB “TEO” taksofono budelę) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. (už sudaužytą UAB “Eismas” pėsčiųjų šviesoforo žalio signalo diodinę matricą) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 2 d. laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2006 12 11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - dveji metai ir 4 MGL bauda. Taikytas BK 75 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trijų metų laikotarpiui, įpareigojant R. A. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš R. A. priteista: AB “TEO” 133,06 Lt ir UAB “Eismas” 754,02 Lt turtinės žalos atlyginimui, bei 17,40 Lt pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad jis 2006-12-26 0.20 val. Panevėžyje, viešoje vietoje: (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 17, įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasiėmęs nuo (duomenys neskelbtini) pastato įėjimo durų metalines groteles, bei jas mesdamas į AB „Teo“ taksofono būdelę, išdaužė AB „Teo“ priklausančios taksofono būdelės stiklą 86 litų vertės.

Be to, jis, 2007-01-23 apie 01.35 val. Panevėžyje, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įžūliais ir vandališkais veiksmais ranka sudaužė UAB „Eismas“ pėsčiųjų šviesoforo žalio signalo diodinę matricą 754, 02 litų vertės.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti, prokuroras - tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, R. A. pagrįstai pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus ir jį nuteisė laisvės atėmimo bausme. Savo kaltę visiškai pripažino bei nuoširdžiai gailėjosi ir nuteistasis.

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. nurodoma, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ar teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei jis pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnį jo pavojingumą ir galimybę švelninti jam bausmę. Apelianto skundo teiginys, kad R. A. kaltu prisipažino tik teisme, priremtas neginčijamų įrodymų, todėl teismas neturėjo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. dėl nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltinamas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 74, 80), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas pagrįstai R. A. pripažino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad net pats prokuroras teisiamajame posėdyje baigiamosiose kalbose išsireiškė, jog „kaltu prisipažino, gailisi“ ir prašė tai pripažinti lengvinančia atsakomybe (b.l. 149). Tai, kad R. A. prisipažino padaręs nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, iš esmės palengvino šios bylos ištyrimą ir jos išnagrinėjimą teisme, todėl R. A. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Esminis prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas ir atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Skirdamas bausmę nuteistajam, t.y. parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas dydį ir spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas privalo įvertinti ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį nusikaltimo padaryme, veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, tačiau ypatingą dėmesį skirti kaltininko asmenybės analizei, t.y. nustatyti konkrečius jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo, nusikaltimo darymo metu bei po jo, kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo socialinius ryšius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 5 p. nurodoma, kad svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skundžiamu nuosprendžiu R. A. nuteistas už du tyčinius baigtus, nesunkius nusikaltimus, kurie iš esmės nesukelia didelio ar labai didelio pavojaus visuomenei. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. 1 – 4 punktuose numatytus bausmės skyrimo nuteistajam pagrindus. Apie jo asmenybę byloje yra šie duomenys: dirbantis ir žadantis atlyginti padarytą turtinę žalą; psichikos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b.l. 104), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir matyti, kad nuoširdžiai dėl to gailisi. Tačiau, yra ir kita jo asmenybės pusė: nors ir jaunas, tačiau jis pilnametis, sveikas asmuo, pagal savo socialinę brandą atitinkantis jo biologinį amžių, privalantis suprasti savo elgesį ir elgtis adekvačiai; iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas jau du kartus už tyčinius, tame tarpe ir už du analogiškus dabartiniams, BK 284 str. 1 d. numatytus nusikaltimus; paskutinius dar du vėl tuos pačius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškų nusikaltimų padarymą – taigi, jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.); nekyla jokių abejonių, kad jo nusikalstamos veikos betarpiškai ir tiesiogiai susijusios su jo girtavimu, ką teismas visiškai teisingai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe šioje baudžiamojoje byloje; baustas administracine tvarka pagal ATPK 50 str. (smulkaus svetimo turto pagrobimas) ir ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas) (b.l. 100).

Vienas iš bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. str. 2 d. – paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. A. 2006-11-09 pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas 4 MGL dydžio bauda, po to 2006-12-11 nuosprendžiu pagal BK 294 str. 1 d., 284 str. 1 d. nuteistas galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 4 MGL bauda, bet vadovaujantis 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tačiau po pastarojo nuosprendžio priėmimo praėjus neilgam laiko tarpui- 2007-05-15 R. A. skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, padarytas viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų, atidedant bausmės vykdymą 3 metams. Todėl prokuroras apeliaciniame skunde visiškai teisingai atkreipė dėmesį, kad nuteistojo ankstesni teistumai rodo antisocialinių nuostatų stiprumą ir leidžia daryti išvadą, kad paskutinės R. A. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių poveikio rezultatas, o dėsninga viso ankstesnio jo elgesio pasekmė.

Kolegija pažymi, jog naują nusikaltimą R. A. įvykdė praėjus vos 15 dienų po nuosprendžio priėmimo ir bausmės vykdymo atidėjimo, o praėjus nepilnam mėnesiui įvykdė dar ir antrą tokį pat nusikaltimą. Tai patvirtina, kad R. A. piktybiškai nesitaiso, nekreipia reikiamo dėmesio į savo ankstesnius teistumus ir bandymus jį sudrausminti, girtauja ir toliau daro nusikaltimus- sistemingus viešosios tvarkos pažeidimus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad, nors nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo jau daugiau nei du mėnesiai, per kurį apylinkės teismui R. A. buvo prižadėjęs atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, byloje nėra jokių duomenų apie žalos atlyginimą. Esant visiems šiems argumentams kolegija daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad bausmės tikslai R. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors BK 75 straipsnyje imperatyviai ir nenurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas tuo atveju, kai naujos nusikalstamos veikos įvykdomos bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau tokiu atveju iš esmės, o ypač nagrinėjimu atveju dėl anksčiau nurodytų motyvų, nebėra prielaidų išvadai daryti, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kolegija prieina išvados, kad visos šios aplinkybės įrodo, jog pirmos instancijos teismas teisingai už du nusikaltimus paskyrė griežčiausias BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytas- laisvės atėmimo bausmes, kurios savu dydžiu yra mažesnės už šios bausmės vidurkį ir nekeistinos, tačiau nepagrįstai bei nemotyvuotai pripažino, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu dar gali būti pasiekti neskiriant jam realios bausmės, t.y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą- BK 75 str. (BK 328 str. 1 p.). Todėl keičiant nuosprendį BK 75 str. taikymas, t.y. bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam naikintinas ir R. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė skirtina realiai atlikti pataisos namuose.

Kolegija pažymi, jog skundžiamajame nuosprendyje yra rašybos klaidų ir netikslumų. Nuosprendžio rezoliucinėjė dalyje apylinkės teismas vadovaujantis BK 66 str. R. A. į paskirtą bausmės laiką įskaitė laiką išbūtą laikinajame sulaikyme 2006-11-09, nuo 2006-12-26 iki 2006-12-27 ir nuo 2007-01-23 iki 2007-01-25. Tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, jog R. A. BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas nuo 2006-12-26 iki 2006-12-27 (b.l. 60,61) ir nuo 2007-01-23 iki 2007-01-25 (b.l.63-64, 65), o kad jis būtų buvęs sulaikytas 2006-11-09 byloje duomenų nėra, todėl ši klaida taisytina.

Rezoliucinė dalis

nuspr endė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 75 str. R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Laisvės atėmimo bausmę R. A. skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria į paskirtą bausmę įskaityta 2006-11-09 sulaikymo diena.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.