Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2021 m. liepos 30 d. sprendimą dalyse dėl atsisakymo nagrinėti jo prašymą ir dėl išlaidų kompensavimo; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir VTM) direktorės 2020 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 1P(V) – 407 „Dėl V. D. pareigų atlikimo vietos nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į Raigardo kelio postą, kuris yra arčiau jo gyvenamosios vietos, tolimesniam darbui posto viršininko pareigose; 4) kompensuoti pareiškėjui visą patirtą važiavimo išlaidų skirtumą, kuris nebuvo kompensuotas, nuo 2020 m. spalio 12 d. iki bus perkeltas į pirmiau paminėtą darbo vietą; 5) kompensuoti pareiškėjui už vykimą į darbo vietą ir iš jos susidariusius viršvalandžius; 6) priteisti pareiškėjo patirtas išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius pagrindinius skundo argumentus:

2.1. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 12 d. pradėjo eiti posto viršininko pareigas Vilniaus krovinių poste „Savanoriai“. Pareiškėjo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nuo gyvenamosios vietos iki darbo vietos atstumas yra apie 140 km, kelionės trukmė – apie 2.10 val. Pareiškėjo finansinės išlaidos kurui nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 4 307,54 Eur, tačiau pareiškėjui už šį laikotarpį buvo kompensuota tik 1 441,99 Eur suma. Pareiškėjas patyrė 2 865,55 Eur finansinių nuostolių dėl kuro išlaidų, neįskaitant nuosavo automobilio amortizavimo išlaidų, fizinio išsekimo, rizikos veiksnių kelyje, kai kiekviena darbo diena (nuo išvykimo iki grįžimo) trunka apie 13 valandų.

2.2. Pareiškėjui buvo taikomas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1B-320 „Dėl Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5.2 papunktis, kuris jam yra neaiškus, nesuprantamas ir žeminantis.

2.3. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. tarnybiniu raštu „Dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo“ kreipėsi į VTM direktorę išaiškinti jo darbo vietos pakeitimą, tačiau direktorės pateiktame 2021 m. sausio 26 d. atsakyme Nr. (6.1/1)-2V-1045 „Dėl tarnybinio rašto“ nebuvo pateiktas aiškus ir tikslus atsakymas į jo užklausimus ir prašymus. Pareiškėjas 2021 m. vasario 25 d. tarnybiniu raštu kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių, nurodydamas savo faktinę gyvenamąją vietą, atstumą iki darbovietės ir kelionės trukmę, tačiau generalinis direktorius 2021 m. kovo 29 d. atsakyme Nr. (5.34)3B-1808 „Dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo“ taip pat nepateikė aiškaus ir tikslaus atsakymo. Pareiškėjas 2021 m. kovo 25 d. pakartotinai kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių, kuris 2021 m. balandžio 30 d. atsakyme Nr. (5.34)3B-2525 „Dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo ir kuro sąnaudų kompensavimo“ nepateikė aiškaus ir tikslaus atsakymo.

2.4. Pareiškėjas 2021 m. vasario 28 d. pateikė skundą Ginčų komisijai dėl pareigų atlikimo vietos nustatymo ir kuro sąnaudų kompensavimo išaiškinimo. Ginčų komisija priėmė 2021 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 8P-1459 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „Savanoriai“ viršininko V. D. skundo ir patikslinto skundo Tarnybinių ginčų komisijai“, kuriame nėra aiškaus atsakymo į jo pateiktą skundą. Ginčų komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą panaikinti Įsakymą, kadangi prašymas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 71 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, o prašymą dėl visų važiavimo išlaidų kompensavimo atmetė kaip nepagrįstą.

2.5. Ginčų komisijos išvados, kad pareiškėjas praleido terminą Įsakymui apskųsti, yra nepagrįstos, kadangi jis per Įsakymo apskundimo terminą nedelsdamas kreipėsi į Muitinės departamentą. Skundžiamas Įsakymas yra tęstinio pobūdžio, kadangi šiuo Įsakymu iki šiol pažeidžiamos pareiškėjo teisės, todėl pareiškėjas turi teisę skųsti Įsakymą. Pripažinus Įsakymą neteisėtu, pripažintina, kad dėl Įsakymo įgyvendinimo susidariusios su pareiškėjo vykimu į / iš darbo vietą susijusios išlaidos turi būti kompensuotos.

2.6. Įsakymą priėmęs subjektas akivaizdžiai ignoravo Tvarkos aprašo 6 punktą, nustatantį, jog Muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vieta nustatoma ar keičiama įvertinus muitinės postų darbo krūvius, reikiamos kvalifikacijos personalo poreikius konkrečiame muitinės poste, atstumą nuo muitinės posto pareigūno faktinės gyvenamosios vietos iki pareigų atlikimo vietos ir kitas aplinkybes, reikšmingas užtikrinant muitinės postui pavestų funkcijų vykdymą, kadangi pareiškėją perkėlus į postą, kuris nuo gyvenamosios vietos iki darbo vietos yra nutolęs net 140 km, nebuvo įvertintas ne tik asmeniui tenkantis kasdienis (neproporcingas) fizinis krūvis, bet ir nepagrįstai didelė finansinė našta (kuro sąnaudos, asmeninio automobilio naudojimas / amortizacija), kuri apskritai nekompensuojama, visą naštą perkeliant pareigūnui.

2.7. Atsakovas nesilaikė gero administravimo principo, nes priimdamas Įsakymą neįvertino svarbių aplinkybių, ir dėl to yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės.