Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24374-22, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998 m. gegužės 20 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 3 dalį, taikant BK 45 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams su 1/10 turto konfiskavimu;

2) 2008 m. spalio 10 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2009 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, laisvės atėmimu 11 metų, remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų; 2016 m. kovo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, 2016 m. rugsėjo 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį; bausmę atlikęs, iš pataisos įstaigos paleistas 2020 m. liepos 21 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. D. 2022 m. liepos 2 d. apie 1.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. A., kuriai suėmė ranka už plaukų ir tempė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai E. A. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. D. kaltę pripažino visiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad 2022 m. liepos 1 d. apie 20 val. kartu su sugyventine E. A. nuėjo pas kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį, jis išgėrė apie litrą degtinės. Kas įvyko jam su sugyventine grįžus į namus, jis neprisimena. Prisimena, kad buvo sulaikymo kameroje. Nors dėl neblaivumo jis neprisimena įvykio aplinkybių, sutinka, kad galėjo smurtauti prieš sugyventinę (b. l. 107–109).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo J. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. liepos 2 d. apie 1.47 val. gavo policijos budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini) pagal anoniminį pranešimą, kad kaimynų bute vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykę nurodytu adresu, pareigūnai rado D. D. ir E. A.. Pasiteiravus, kas nutiko, minėti asmenys nurodė, kad tarp jų įvyko konfliktas dėl asmeninių priežasčių. E. A. paaiškino, kad konflikto metu ji nuėjo į tualetą, paskui ją atėjo ir D., jis ranka suėmė jai už plaukų ir pradėjo tampyti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pareigūnai matė E. A. galvoje gumbą, ji sakė, kad gumbą pastebėjo po D. D. smurtinių veiksmų prieš ją. Paklausus, ar reikalinga medikų pagalba, E. A. šios pagalbos atsisakė. Nurodė, kad sugyventiniui jokių priekaištų neturi, toks konfliktas tarp jų įvyko pirmą kartą. E. A. ir D. D. buvo pristatyti į policijos komisariatą, kur alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ ARJK 0143, sertifikato Nr. 1679378, E. A. nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, D. D. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas. Naudota mobili vaizdo stebėjimo priemonė Nr. B0F1EC609722 ir B0F1EC5F879E (b. l. 3–4).

Įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėjus nusikalstamos veikos padarymo vietą bute (duomenys neskelbtini), prieškambaryje ant grindų rastos rusvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Prieškambaryje netvarka, ant grindų mėtosi daiktai. Ant tualeto durų iš vidinės pusės rasta rusvos spalvos dėmė, galimai kraujo. Svetainės kambario aplinka netvarkinga, ant grindų išmėtyti daiktai, taip pat ant grindų matosi rusvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų nerasta (b. l. 17–32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji E. A. parodė, kad D. D. yra jos sugyventinis, su juo gyvena apie dvejus metus, veda bendrą ūkį. 2022 m. liepos 2 d. apie 1.30 val. namuose susipyko su D., nes šis jai be pagrindo priekaištavo. Abu buvo neblaivūs, nes iš vakaro gėrė pas kaimynę. Ji pavadino sugyventinį įžeidžiančiais žodžiais. Supykęs D. pastūmė ją ranka į krūtinę, ji nukrito nugara ant lovos, fizinio skausmo nejautė, nepamena, kad tuo metu būtų galva kur nors atsitrenkusi. Ji išsigando, nubėgo į vonią pasislėpti. D. atėjo į vonią jai iš paskos ir, suėmęs jai už plaukų, tempė į koridorių. Tempiama už plaukų ji jautė stiprų fizinį skausmą, pradėjo šaukti, kad jis baigtų. Po šių jos žodžių D. paleido jos plaukus ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jų konflikto niekas nematė ir kas iškvietė policijos pareigūnus, ji nežino. Pareigūnams ji iš karto pasakė, kad sugyventinis tampė ją už plaukų. Kitų smūgių, dėl kurių būtų jautusi fizinį skausmą, D. jai nesudavė. Po įvykio jai galvoje atsirado gumbas, tačiau kaip jis atsirado, tiksliai pasakyti negali. Galvą jai skaudėjo dar visą kitą dieną. D., tempdamas ją už plaukų, tikrai turėjo suprasti, kad jai skauda, kadangi ji verkė ir prašė baigti smurtauti. Atvykę policijos pareigūnai siūlė iškviesti jai greitąją med. pagalbą, tačiau ji atsisakė, ir vėliau nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė ir nesikreips, jokių vaistų nevartojo. Sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo pirmą kartą, ji jam jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, D. jos atsiprašė ir jie susitaikė (b. l. 9–12, 13–16).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. D. kaltė yra įrodyta. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę E. A., t. y. tampė ją už plaukų, tokiais veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu (nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, gyvenanti kartu su juo, kas atitinka šeimos nario sąvoką pagal BK 248 straipsnio 2 dalį), todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma arešto bausme ir jos dydžiu (b. l. 166–169).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis D. D. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 151), dirba (b. l. 153). Į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 172). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jis nusikalto būdamas recidyvistu ir neblaivus, tai sunkina jo atsakomybę. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, skirtinas 60 parų areštas. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą), sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis daro išvadas iš jam taikytų poveikio priemonių ir bausmės tikslus būtų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas D. D. netaikomas.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 2 d. 2.15 val. iki 2022 m. liepos 2 d. 12.07 val. (b. l. 47–49, 41–46), šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106–109) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 60 parų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. D. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 2 d. 2.15 val. iki 2022 m. liepos 2 d. 12.07 val., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Išaiškinti D. D., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.