Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-19 · Administracinė byla Nr. eI-9886-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
eI-9886-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03487-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
N. J.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-9886-171/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03487-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei V. K., atsakovės atstovei V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. J. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos l. e. direktoriaus pareigas M. B. 2015-06-01 įsakymą Nr. 1PS1-549-(2.1).

Paaiškina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) l. e. direktoriaus pareigas M. B. 2015-06-01 įsakymu Nr. 1PS1-549-(2.1) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) pripažino pareiškėją N. J. padariusia tarnybinį pažeidimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Įsakymas grindžiamas tuo, kad N. J., eidama (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas, netinkamai atliko (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.1 ir 7.23 papunkčiuose nurodytas funkcijas, dėl to (duomenys neskelbtini) gavus šiuos prašymus: 2015-02-03 reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-02-03 reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-02-04 reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-02-05 reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-02-06 reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-02-06 reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-02-06 reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-02-06 reg. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-02-09 reg. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nesilaikyta Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo elektroninėmis priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT generalinio direktoriaus 2009-09-02 įsakymu Nr. 1P-97 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. 1P-97 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo elektroninėmis priemonėmis tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte ir Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų bylų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Procedūros aprašas) 11 punkto 3 etapo aprašyme nurodytų žemės sklypų kadastro duomenų bylų registravimo elektroniniame žurnale terminų ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą“.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas negalėjo būti pradėtas, kadangi per pasitikėjimo liniją gautas 2015-03-24 anoniminis skundas neturėjo būti nagrinėjamas, nes jame nebuvo pateikta oficiali informacija, jis neatitinka skundams keliamų reikalavimų, yra neoficialus ir nenurodyta, kokios konkrečiai ar kada kadastrinės bylos neišnagrinėtos laiku, kokios ir kada kadastrinės bylos nėra laiku registruojamos elektroniniame žurnale, kokius ir kada kyšius yra gavusi pareiškėja, t. y. iš skundo neaišku, ką konkrečiai reikėtų tirti, todėl tokį skundą turėjo atsisakyti nagrinėti.

Pažymi, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės). Tyrimas atliktas neišsamiai, neatsižvelgus į pareiškėjos paaiškinime pateiktus motyvus, nenurodyta, kada, kokioje dienos pusėje gautos ginčo bylos, kada jas užregistravo specialistė, kada perdavė pareiškėjai, kada pareiškėja užrašė rezoliuciją ir kada vyr. specialistas turėjo pareigą bylos duomenis užregistruoti elektroniniame žurnale. Nurodo, kad visos nurodytos bylos buvo patikrintos ir suderintos laikantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 ir 69 punktuose nustatytų terminų, t. y. laiku.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypų kadastro duomenų bylas elektroniniame žurnale registruoja ir jas tikrina vyr. specialistas M. M., tačiau nuo 2015-02-04 iki 2015-02-06 jis sirgo ir turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir darbo laiko apskaitos registracija intranete.

2015-02-06 nuo pietų iki 2015-02-09 10 val. 10 min. visame pastate (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini), nebuvo elektros, todėl visi prietaisai neveikė. Tai patvirtina informacija, registruota gedimuose, apie tai telefonu buvo informuota Veiklos skyriaus vedėja G. L.

Pareiškėjos nuomone, tarnybinė nuobauda buvo skirta nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties elementų (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti remdamasi skunde išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad tiek skundžiamame Įsakyme, tiek išvadoje yra aiškiai suformuluota, už kokį tarnybinį nusižengimą pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Išvadoje konstatuota, kad buvo nesilaikyta žemės sklypų kadastro duomenų bylų (toliau – ir ŽSKDB) registravimo elektroniniame žurnale terminų, įtvirtintų Tvarkos aprašo 2 punkte ir Procedūros aprašo 11 punkto 3 etape. Tvarkos aprašo 2 punkte įtvirtinta, kad per vieną darbo dieną nuo kadastro duomenų bylų priėmimo Tarnybos teritoriniame padalinyje šio padalinio darbuotojas privalo užregistruoti Tvarkos aprašo 3.1–3.3 papunkčiuose nurodytus duomenis elektroniniame žurnale ir šią informaciją paskelbti Tarnybos interneto svetainėje. Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad Tarnyba yra atsakinga už kadastro duomenų bylų registravimo elektroninėmis priemonėmis priežiūrą ir užtikrina, kad Tarnybos interneto svetainėje skelbiami duomenys būtų viešai prieinami ir kad būtų sukurti skelbiamų duomenų paieškos internetu įrankiai. Šiais įrankiais interneto svetainės lankytojai turi turėti galimybę rasti duomenis pagal kadastro duomenų bylos registracijos numerį, žemės sklypo kadastro numerį, žemės sklypo adresą (žemės sklypo buvimo vietą), kadastro duomenis nustačiusio asmens vardą, pavardę.

Procedūros aprašo 11 punkto 3 proceso etapo „Bylos registracija elektroniniame žurnale“ aprašyme nurodyta, kad darbuotojas, atsakingas už dokumentų registravimą, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo ŽSKDB gavimo (jeigu byla Tarnybos teritoriniame padalinyje gauta pirmą kartą) užregistruoja bylos duomenis elektroniniame žurnale (pastebėtina, kad gavimas yra registracijos numerio DVS suteikimas). Jeigu ŽSKDB Tarnybos teritoriniame padalinyje gauta pakartotinai, darbuotojas, atsakingas už dokumentų registravimą, nedelsdamas užregistruoja bylos duomenis elektroniniame žurnale. Registruojant ŽSKDB duomenis, nurodoma bylos registracijos data ir registracijos numeris, žemės sklypo kadastro numeris (jei žemės sklypui nesuteiktas kadastro numeris, nurodomas žemės sklypo adresas, o jeigu žemės sklypui nesuteiktas adresas, nurodoma žemės sklypo buvimo vieta (apskrities, seniūnijos, miesto ar kaimo, gatvės pavadinimai), asmens, nustatančio kadastro duomenis, vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas, bylos derinimo etapas (byla tikrinama pirmą kartą ar tikrinama pakartotinai).

Iš 13 (duomenys neskelbtini) 2015-02-02–2015-02-13 laikotarpiu gautų ir DVS įregistruotų asmenų prašymų dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimo ir suderinimo 9 ŽSKDB (DVS registruotų prašymų numeriai yra (duomenys neskelbtini)) elektroniniame žurnale įregistruoti pažeidžiant Tvarkos apraše nustatytą terminą.

Atsakydama į pareiškėjos motyvus, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) galimybę registruoti ŽSKDB elektroniniame žurnale turi ne tik vyriausiasis specialistas M. M., tačiau ir dar 4 darbuotojai, įskaitant pačią pareiškėją (O. B., R. A., R. C.). Pareiškėja turėjo pareigą paskirstyti prašymus patikrinti ŽSKDB taip, kad būtų sudaryta galimybė jas registruoti elektroniniame žurnale nustatytais terminais, tačiau nukreipdama šiuos prašymus nagrinėti darbuotojui, kurio faktiškai nebuvo darbe ir kuris neturėjo galimybės laiku suregistruoti prašymus elektroniniame žurnale, pareiškėja netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) darbą. Aplinkybė, kad 2015-02-06 nuo pietų iki 2015-02-09 10 val. neveikė elektros prietaisai, nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios (duomenys neskelbtini) buvo nesilaikyta ŽSKDB registravimo elektroniniame žurnale terminų, nes minėtų ŽSKDB registravimas elektroniniame žurnale turėjo būti atliekamas 2015-02-04–2015-02-05 ir 2015-02-09–2015-02-10, o ne 2015-02-06–2015-02-08. Be to, 2015-02-07 ir 2015-02-08 buvo nedarbo dienos (savaitgalis), o, kaip nurodė pati (duomenys neskelbtini) vedėja, 2015-02-09 (pirmadienį) nuo 10 val. jau buvo galima prisijungti prie sistemų, t. y. atlikti registravimą.

Pažymi, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta ne už tai, kad ŽSKDB nebuvo patikrintos ir suderintos nustatytais terminais, o už tai, kad prašymai patikrinti ŽSKDB nebuvo užregistruoti elektroniniame žurnale vidinių NŽT teisės aktų, kuriais atlikdami savo funkcijas privalo vadovautis visi tarnybos darbuotojai, įskaitant ir pareiškėją, nustatytais terminais.

Nurodo, kad prašymų patikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale registravimas turi teisinę reikšmę. Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad NŽT yra atsakinga už kadastro duomenų bylų registravimo elektroninėmis priemonėmis priežiūrą ir užtikrina, kad NŽT interneto svetainėje skelbiami duomenys būtų viešai prieinami ir kad būtų sukurti skelbiamų duomenų paieškos internetu įrankiai. Šiais įrankiais interneto svetainės lankytojai turi turėti galimybę rasti duomenis pagal kadastro duomenų bylos registracijos numerį, žemės sklypo kadastro numerį, žemės sklypo adresą (žemės sklypo buvimo vietą), kadastro duomenis nustačiusio asmens vardą, pavardę. Prašymų patikrinti ŽSKDB neregistravimas elektroniniame žurnale neužtikrina informacijos apie prašymų patikrinti ŽSKDB nagrinėjimo eigą viešumo, o pavėluotas registravimas kelia asmenų įtarimus bei pasipiktinimą, kad institucijoje nėra laikomasi teisės aktų nuostatų.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos l. e. direktoriaus pareigas M. B. 2015-06-01 įsakymo Nr. 1PS1-549-(2.1) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NŽT Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausiojo specialisto M. V. 2015-04-01 tarnybiniu pranešimu Nr. 1VV-131-(5.41.) „Dėl pasitikėjimo linija 2015-03-24 gauto pranešimo“ pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą. NŽT direktoriaus 2015-04-09 įsakymu Nr. 1PS1-309-(2.1.) „Dėl komisijos galimam N. J. tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) ir pradėta galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl netinkamo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimo bei teisės aktų nesilaikymo.

Komisija, atlikusi tyrimą, 2015-05-14 išvadoje Nr. 1PS17-13-4-(2.30) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) vedėjos N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad pareiškėja, eidama (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas, netinkamai Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.23 papunkčiuose nurodytas funkcijas, dėl to (duomenys neskelbtini) gavus šiuos prašymus (duomenys neskelbtini) buvo nesilaikyta Tvarkos aprašo 2 punkte ir Procedūros aprašo 11 punkto 3 etapo aprašyme nurodytų ŽSKDB registravimo elektroniniame žurnale terminų, ir taip pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas, sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Komisija NŽT direktoriui pasiūlė skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą – pastabą.

2015-06-01 įsakymu Nr. 1PS1-549-(2.1.) „Dėl N. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimas Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos (Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių)“ (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės).

Pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas iš esmės grindžiamas tuo, kad ji, eidama NŽT (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas, laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2015-02-13 neužtikrino, kad visos gautos žemės sklypų kadastro duomenų bylos būtų registruojamos elektroniniame žurnale teisės aktuose nustatytais terminais.

Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimo

Pareiškėja skunde teigia, kad tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas gavus anoniminį pranešimą. Pareiškėjos nuomone, anoniminis pranešimas nelaikytinas „oficialia informacija“ Valstybės tarnybos įstatymo prasme, todėl tyrimas negalėjo būti pradėtas.

Teismas su šiais pareiškėjos motyvais nesutinka. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą galima suskirstyti į keletą etapų: tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą ir sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimą.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Analogiškai tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimą reglamentuoja ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3–6 punktai.

Sistemiškai, lingvistiškai ir teleologiškai vertinant šias nuostatas, matyti, kad yra du pagrindai pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą: gauta oficiali informacija apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą arba valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva. Teismo nuomone, minėtas teisinis reguliavimas aiškiai suponuoja, kad, gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tyrimas turi būti pradedamas besąlygiškai, tačiau antrasis pagrindas yra sietinas su valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva, o tai reiškia, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo sprendžia, ar pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ar ne. Nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės nenustato konkrečių pagrindų, kada valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali pasinaudoti savo iniciatyvos teise pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad patikrinimo organizavimas yra institucijos diskrecijos teisė, tačiau svarbu, kad nuobauda būtų paskirta per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-945-11).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėja, kad anoniminis pranešimas prima facie negali būti laikomas „oficialia informacija“ Valstybės tarnybos įstatymo prasme. Vis dėlto teisės aktai nenustato jokių apribojimų, kodėl tokio pobūdžio pranešimas negali būti pagrindas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui pasinaudoti savo iniciatyvos teise pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo nuomone, atsakovė nagrinėjamoje byloje turėjo iniciatyvos teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir šia teise pasinaudojo, todėl pareiškėjos argumentas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas negalėjo būti pradėtas, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, matyti, kad buvo nustatyta, jog iš 13 (duomenys neskelbtini) 2015-02-02–2015-02-13 laikotarpiu gautų ir DVS įregistruotų asmenų prašymų dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikrinimo ir suderinimo 9 ŽSKDB elektroniniame žurnale įregistruoti pažeidžiant nustatytą terminą.

Procedūros aprašo 11 punkto 3 proceso etapo „Bylos registracija elektroniniame žurnale“ aprašyme nurodyta, kad darbuotojas, atsakingas už dokumentų registravimą, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo ŽSKDB gavimo (jeigu byla Tarnybos teritoriniame padalinyje gauta pirmą kartą) užregistruoja bylos duomenis elektroniniame žurnale (pastebėtina, kad gavimas yra registracijos numerio DVS suteikimas). Tvarkos aprašo 2 punktas taip pat nustato, kad per vieną darbo dieną nuo kadastro duomenų bylos (-ų) priėmimo NŽT teritoriniame padalinyje žemėtvarkos skyriaus darbuotojas privalo užregistruoti Tvarkos aprašo 3.1–3.3 punktuose nurodytus duomenis elektroniniame žurnale ir šią informaciją paskelbti NŽT interneto svetainėje. Pareiškėja teigia, kad teisinis reguliavimas yra nenuoseklus ir neaiškus. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, abejonių dėl jo neturi.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. II, b. l. 102–125) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2015-02-03 prašymas (duomenys neskelbtini) registruotas 2015-02-03 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pateikta tikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale užregistruota 2015-02-11, t. y. praleidus terminą 5 darbo dienas. Kitas (duomenys neskelbtini) 2015-02-03 prašymas (duomenys neskelbtini) taip pat registruotas 2015-02-03 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pateikta tikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale užregistruota 2015-02-11, t. y. taip pat praleidus terminą 5 darbo dienas. (duomenys neskelbtini) 2015-02-04 prašymas (duomenys neskelbtini) registruotas 2015-02-04 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pateikta tikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale užregistruota 2015-02-11, t. y. praleidus terminą 4 darbo dienas. (duomenys neskelbtini) 2015-02-05 prašymas (duomenys neskelbtini) registruotas 2015-02-05 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pateikta tikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale užregistruota 2015-02-17, t. y. praleidus terminą 7 darbo dienas. (duomenys neskelbtini) 2015-02-05 prašymas (duomenys neskelbtini) registruotas 2015-02-06 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pateikta tikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale užregistruota 2015-02-10, t. y. praleidus terminą 1 darbo dieną. (duomenys neskelbtini) 2015-02-04 prašymas (duomenys neskelbtini) registruotas 2015-02-06 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pateikta tikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale užregistruota 2015-02-11, t. y. praleidus terminą 2 darbo dienas. (duomenys neskelbtini) 2015-02-04 prašymas (duomenys neskelbtini) registruotas 2015-02-06 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pateikta tikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale užregistruota 2015-02-11, t. y. praleidus terminą 2 darbo dienas. (duomenys neskelbtini) 2015-02-05 prašymas (duomenys neskelbtini) registruotas 2015-02-06 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pateikta tikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale užregistruota 2015-02-11, t. y. praleidus terminą 2 darbo dienas. (duomenys neskelbtini) 2015-02-09 prašymas (duomenys neskelbtini) registruotas 2015-02-09 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o pateikta tikrinti ŽSKDB elektroniniame žurnale užregistruotas 2015-02-11, t. y. praleidus terminą 1 darbo dieną.

Pažymėtina, kad pareiškėja anksčiau nurodytus prašymus rezoliucijomis „Patikrinti“ šių prašymų registravimo DVS dienomis nukreipė (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui M. M., kuris nuo 2015-02-04 iki 2015-02-09 turėjo laikinąjį nedarbingumą.

Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–11 punktuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų. Viešojo administravimo atitinkamas sritis reglamentuojantys įstatymai nustato specialiąsias tik tos srities valstybės tarnautojų pareigas. Kiekvienai valstybės tarnybos pareigybei priskirtos funkcijos pagal suvienodintų pareigybių sąrašus detalizuojamos pareigybių aprašymuose, kurias valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai turi parengti ir patvirtinti vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685, nuostatomis. Bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatyme, kiekvienu atveju pažeidžiamos atitinkamais veiksmais ar neveikimu, t. y. nevykdant ar netinkamai vykdant konkrečiai pareigybei priskirtas funkcijas. Nustatant, ar valstybės tarnautojas padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą) neveikimu, būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms tai pareigybei priskirtas funkcijas ir keliamus reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1667-13).

(duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktas nustato, kad (duomenys neskelbtini) vedėjas vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą; 7.23 punktas nustato, kad skyriaus vedėjas organizuoja ir atsako už tinkamą skyriaus dokumentacijos registravimą.

Kaip nustatyta anksčiau, (duomenys neskelbtini) 2015-02-02–2015-02-13 laikotarpiu 9 ŽSKDB elektroniniame žurnale įregistruotos pažeidžiant teisės aktuose nustatytą terminą. Pareiškėja, eidama (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas, remiantis Pareigybės aprašymo 7.1 punktu, turėjo pozityvią pareigą užtikrinti skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, inter alia, dokumentų registravimą. Kaip matyti iš Pareigybės aprašymo 7.1 punkto, skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo užtikrinimas siejamas su aktyviais skyriaus vedėjo veiksmais vadovaujant, organizuojant, kontroliuojant ir koordinuojant. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, nagrinėjamu atveju ŽSKDB elektroniniame žurnale įregistruotos pavėluotai todėl, kad pareiškėja rezoliucijomis jas nukreipė (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui M. M., nors tuo metu jis buvo laikinai nedarbingas. Pareiškėja nagrinėjamu atveju turėjo pareigą įvertinti aplinkybę, kad paskirtas darbuotojas objektyviai negalės atlikti užduočių, ir imtis aktyvių veiksmų, kad skyriaus veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pagal Pareigybės aprašymo 7.23 punktą atsakomybė už netinkamą skyriaus dokumentacijos registravimą tenka būtent pareiškėjai. Tai iš esmės paneigia jos skundo motyvus, kad už registraciją turėjo būti atsakingas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas M. M., o ne pareiškėja.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovės išvada, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu, t. y. turėjo pareigą paskirstyti prašymus patikrinti ŽSKDB taip, kad būtų sudaryta galimybė juos registruoti elektroniniame žurnale nustatytais terminais, tačiau nukreipdama šiuos prašymus nagrinėti darbuotojui, kurio faktiškai nebuvo darbe ir kuris neturėjo galimybės laiku įregistruoti juos elektroniniame žurnale, netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) darbą.

Teismas taip pat sutinka su Komisijos nuomone, kad aplinkybė, jog 2015-02-06 nuo pietų iki 2015-02-09 10 val. (duomenys neskelbtini) neveikė elektros prietaisai, nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios (duomenys neskelbtini) buvo nesilaikyta ŽSKDB registravimo elektroniniame žurnale terminų, nes, kaip pagrįstai nustatė Komisija, anksčiau nurodytų ŽSKDB registravimas elektroniniame žurnale pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti atliekamas 2015-02-04–2015-02-05 ir 2015-02-09–2015-02-10, o ne 2015-02-06–2015-02-08. 2015-02-07 ir 2015-02-08 buvo nedarbo dienos, o ir pati pareiškėja neneigia, kad 2015-02-09 nuo 10 val. jau buvo galima prisijungti prie sistemų, t. y. registruoti.

Pareiškėja skunde nurodo, kad nėra kilusių pasekmių. Teismo nuomone, sutiktina su atsakove, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta ne už tai, kad ŽSKDB nebuvo patikrintos ir suderintos nustatytais terminais, dėl to byloje ginčo nėra. Tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ŽSKDB nebuvo užregistruotos elektroniniame žurnale, kaip to reikalauja teisės aktai. Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad NŽT yra atsakinga už kadastro duomenų bylų registravimo elektroninėmis priemonėmis priežiūrą ir užtikrina, kad NŽT interneto svetainėje skelbiami duomenys būtų viešai prieinami ir kad būtų sukurti skelbiamų duomenų paieškos internetu įrankiai. Šiais įrankiais interneto svetainės lankytojai turi turėti galimybę rasti duomenis pagal kadastro duomenų bylos registracijos numerį, žemės sklypo kadastro numerį, žemės sklypo adresą (žemės sklypo buvimo vietą), kadastro duomenis nustačiusio asmens vardą, pavardę. Pažymėtina, kad pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1736-14). Nagrinėjamu atveju dėl to, kad ŽSKDB nebuvo užregistruotos elektroniniame žurnale, buvo iš esmės apribota galimybė viešai rasti duomenis pagal kadastro duomenų bylos registracijos numerį, žemės sklypo kadastro numerį, žemės sklypo adresą (žemės sklypo buvimo vietą), kadastro duomenis nustačiusio asmens vardą, pavardę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, skelbtą 2006 m. apibendrinime). Nagrinėjamu atveju Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo. Teismas sutinka su šiuo Komisijos kvalifikavimu.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į jos gerą darbą, gerą tarnybinės veiklos kasmetinį vertinimą, apdovanojimą, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, akivaizdu, jog negalėjo būti bausta esant lengvinančioms aplinkybėms bei nesant sunkinančių.

Teismas su šiais motyvais nesutinka. Pareiškėjai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra lengvinančios. Valstybės tarnybos įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą (1 p.); valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą (2 p.); tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms (3 p.); tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą (4 p.); tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos (5 p.); tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo (6 p.); tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai (7 p.).

Įvertinus Išvadą, matyti, buvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgta į gerą kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą, 2015-05-14 pareiškėjos charakteristiką. Taigi teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir nėra per griežta.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai ir teisėtai, naikinti ginčijamo įsakymo remiantis jos išdėstytais ir kitais motyvais pagrindo nėra, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaIrena Paulauskienė