Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. V.-V. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei G. V.-V., tretieji asmenys byloje AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. V.-V. prašė dėl atsakovo A. V. kaltės nutraukti santuoką tarp G. V.-V. ir A. V., sudarytą 2002-11-23 Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 101; santuokoje įgytą turtą padalinti padalinti nelygiomis dalimis: 2/3 dalis ieškovei ir 1/3 dalį atsakovui, natūra priteisiant ieškovei butą su rūsiu, 53,46 kv.m. bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 17 200 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. gamybos, 1 500 Eur vidutinės rinkos vertės; nepilnamečių vaikų G. V., gim. 2003-05-16, ir A. V., gim. 2009-09-08, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš A. V. išlaikymą G. V. ir A. V. po 170 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už 9 mėnesius, t. y. nuo 2015-01-01, po 1 350 Eur kiekvienam vaikui, viso 2 700 Eur; kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 1550718020152-86, kurio likutis 2015-08-25 dienai 34 208,76 Eur, palikti vykdyti ieškovei, o atsakovas A. V. lieka atsakingu solidariai; kreditorinį įsiskolinimą AB „Swedbank" bankui pagal 2011-11-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-056895-GV, kurio likutis 2015-11-12 dienai yra 762,09 Eur, palikti vykdyti atsakovui A. V., o ieškovė lieka atsakinga solidariai; kreditorinius įsipareigojimus AB BnP Finance (buvusi AB "Bobutės paskola") pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 2ns5wvr9, kurios likutis 2015-10-26 dienai buvo 467,38 Eur; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. rs4pgny3, kurios likutis 2015-10-26 dienai buvo 537,96 Eur; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 5p7nrjk6, kurios likutis 2015-10-26 dienai buvo 354,32 Eur, palikti vykdyti ieškovei G. V.- V.; kreditorinį įsipareigojimą Pareigūnų kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. 13-00142, kurios likutis 2015-11-10 dienai buvo 525,09 Eur, palikti vykdyti ieškovei G. V.-V.; iš atsakovo A. V. priteisti ieškovei G. V.-V. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo palikti atsakovui pavardę V., ieškovei V.; priteisti iš atsakovo teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad santuoką sudarė 2002-11-23 Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure. A. V. veiksmai nulėmė santuokos nutrūkimą. A. V. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, negrįždavo naktimis, išgėręs naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą. 2015 m. liepos mėn. smurtą prieš ją naudojo dukters A. akivaizdoje. Ieškovė dėl smurto jautė didelę gėdą ir pažeminimą, kadangi pati dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK. Nenorėdama viešinti šeimos problemų pagalbos nesikreipė, tačiau artimiausi kolegos situaciją žinojo. Atsakovas nesirūpino sutuoktine bei dukromis, pažeidė sutuoktinio lojalumo pareigą.

Nurodė, kad pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo yra nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovė prašė dviejų kambario butą priteisti jai natūra, kadangi nepaliekant bendro naudojimo patalpų, jo neįmanoma padalinti. Mergaitėms augant reikia erdvės, gyventi viename kambaryje trise sudėtinga. Dėl dukros G. V. sveikatos būklės (epileptinių priepuolių ir neįgalumo, ypač pooperaciniu laikotarpiu) jai reikalinga ramybė.

Dukros yra prisirišusios prie motinos, jas sieja stiprus emocinis ryšys, todėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

Nuo 2015 m. sausio mėnesio atsakovas neprisideda prie dukrų išlaikymo. Dukra G. V. mokosi Vievio gimnazijos 6 klasėje, jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki pilnametystės. Ieškovė gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui ir priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri kas per mėnesį sudaro 216 Eur, šių pajamų nepakanka patenkinti visus būtinus poreikius. Dukra sunkiai susirgo būdama trejų metų amžiaus, maždaug 2006 m. kovo mėnesį jai pasireiškė pirmieji epileptiniai priepuoliai, jie iki šiol kartojasi, 2014-04-24 atlikta sudėtinga galvos smegenų operacija, po kurios mergaitė sunkiai atsigavo, reikėjo ilgos reabilitacijos. G. V. atlikta inkstų hidronefrozės operacija, diagnozuotas artritas. G. V. privalo kiekvieną dieną vartoti stiprius vaistus, organizmas ir imunitetas nusilpęs, dažnai serga peršalimo ligomis. G. V. dažnai būna hospitalizuota, ją prižiūri ieškovė, tuo metu negali dirbti, turi kasdien važinėti iš namų Vievyje į ligoninę Vilniuje. Mergaitei reikalinga kineziterapija, logopedo paslaugos, gydytojų nurodymu mergaitė turi laikytis specialaus mitybos režimo, rekomenduotina valgyti daugiau žuvies, daržovių, vaisių, triušieną ar veršieną. G. V. praleidžia labai daug pamokų, reikia mokyti papildomai, lanko anglų kalbos pamokas, kurios kainuoja apie 40 Eur per mėnesį. Dailės mokykloje lanko molio lipdymo pamokas, lavina rankų judesius.

Dukrai A. V. 6 metai, lanko priešmokyklinę grupę Elektrėnų savivaldybės Vievio vaikų lopšelyje-darželyje „Eglutė". Pernai lankė baleto būrelį, šiemet lanko papildomas anglų kalbos pamokėles ir 3 kartus per savaitę važiuoja į Elektrėnų baseiną. Ieškovė dirba Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, jos vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 666,09 Eur. Būsto įsigijimui iš AB SEB banką paėmė kreditą, kurio likutis 34 208,76 Eur. Mėnesinė kredito įmoka apie 200 Eur.

Atsakovas dirba AB “Lietuvos geležinkeliai”, jo pajamos per mėnesį 700-800 Eur, kitų išlaikytinių neturi, todėl būtų pajėgus teikti išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad A. V. išlaikymo vaikams neteikia nuo 2015 m. sausio mėnesio.

Priešieškiniu atsakovas A. V. prašė ieškovės ieškinį atmesti ir nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės kaltės; nustatyti nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą su motina G., o nepilnametės A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu; nekilnojamąjį turtą 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti šalims po 1/2 asmeninės nuosavybės teise; įpareigoti abi šalis 34 208,76 Eur negrąžintą kreditą AB SEB bankui grąžinti lygiomis dalimis po 15 104,38 Eur, pripažįstant, kad šalys solidariai atsakingos už viso kredito grąžinimą; kreditorinį įsiskolinimą AB „Swedbank" bankui pagal 2011-11-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-056895-GV palikti vykdyti atsakovui A. V., o ieškovė lieka atsakinga solidariai; kitus kreditorinius įsipareigojimus priteisti ieškovei; automobilį „VW Golf“ priteisti ieškovei; priteisti iš ieškovės atsakovui 1 644,00 Eur kompensaciją; priteisti atsakovui iš ieškovės visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tai ieškovė grubiai pažeidė sutuoktinio pareigą būti vienas kitam lojaliu ir vienas kitą gerbti, todėl santuoka nutrauktina dėl jos kaltės.

Atsakovo atstovas nurodė, kad abiejų vaikų auginimo našta ieškovei gali būti sunkiai pakeliama, nebus patenkinti vaikų poreikiai, todėl A. gyvenimo kartu su atsakovu nustatymas, o G. gyvenimo kartu su ieškove nustatymas, teigiamai atsilieptų jų raidai. Gyvenimas viename bute ir abiejų tėvų priežiūra atitiks vaikų poreikius, mergaitėms nebus neigiamų patirčių dėl tėvų santuokos nutraukimo. Tokiu būdu bus realizuota tėvų pareiga išlaikyti vaikus, todėl išlaikymas nepriteistinas. Atsakovas rūpinosi dukromis, gyveno kartu, todėl negalėjo jų neišlaikyti, prašė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti. Nurodė, kad vidutiniškai už dirba apie 609,09 Eur per mėnesį.

Trečiasis asmuo AB “Swedbank” neprieštaravo, kad suteikto kredito grąžinimą vykdytų A. V..

Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad abiejų nepilnamečių mergaičių gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. V.-V. labiau atitiktų vaikų interesus. Tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms G. V. ir A. V. ne mažiau kaip po 170 Eur kiekvienai kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimą 2 700 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Nutraukė santuoką, sudarytą 2002-11-23 Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl A. V. kaltės; iš A. V. priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo G. V.-V. paliko ikisantuokinę pavardę „V.“, A. V. prigimtinę pavardę „V.“; nepilnamečių vaikų G. V., gim. 2003-05-16, ir A. V., gim. 2009-09-08, gyvenamąją vietą nustatė su motina; priteisė iš A. V. nepilnametei dukrai G. V. laikiną išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2015-09-11 iki G. V. pilnametystės, t. y. iki 2021-05-16, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti motinai; priteisė iš A. V. nepilnametei dukrai A. V. laikiną išlaikymą po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2015-09-11 iki A. V. pilnametystės, t. y. iki 2027-09-11, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti motinai; priteisė iš A. V. išlaikymo įsiskolinimą G. V. ir A. V. po 1 350 Eur; santuokoje įgytą turtą padalino nelygiomis dalimis: ieškovei natūra priteisė butą su rūsiu, 53,46 kv. m bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 17 200 Eur, esantį (duomenys neskelbtini)., ir automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. gamybos, 1 500 Eur vertės; kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 1550718020152-86, kurio likutis 2015-08-25 dienai 34 208,76 Eur, pripažino solidariąja prievole ir įpareigoti ją vykdyti G. V.-V.; kreditorinį įsiskolinimą AB „Swedbank“ bankui pagal 2011-11-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-056895-GV, kurio likutis 2015-11-12 dienai yra 762,09 Eur, pripažinti asmenine A. V. prievole ir paliko ją vykdyti atsakovui; kreditorinius įsipareigojimus AB BnP Finance (buvusi AB "Bobutės paskola") pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 2ns5wvr9, kurios likutis 2015-10-26 dienai buvo 467,38 Eur; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. rs4pgny3, kurios likutis 2015-10-26 dienai buvo 537,96 Eur; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 5p7nrjk6, kurios likutis 2015-10-26 dienai buvo 354,32 Eur, po santuokos nutraukimo pripažino solidariosiomis prievolėmis ir įpareigojo jas vykdyti G. V.-V.; kreditorinį įsipareigojimą Pareigūnų kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. 13-00142, kurios likutis 2015-11-10 dienai buvo 525,09 Eur, pripažino asmenine G. V.-V. prievole ir paliko ją vykdyti ieškovei; iš G. V.-V. priteisė A. V. 1 128,81 Eur kompensaciją už įmokas ir likusią negrąžinto vartojimo kredito įmokų dalį AB “Swedbank” pagal 2011-11-21 Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-056895-GV; pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015-09-14 nutartį dėl laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. V. ir A. V. priteisimo A. V. sumokėtas sumas įskaitė į G. V. ir A. V. priteistą išlaikymą.

Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2002-11-23 Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure. Šalys yra nepilnamečių vaikų G. V., gim. 2003-05-16, ir A. V., gim. 2009-09-08 tėvai.

Ieškovės teiginiai apie šalių santuokinių ryšių nutraukimo priežastis nenuginčyti. Atsakovas konkrečių faktų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nenurodė. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės patvirtino liudytojos G. V. ir A. Š.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir dėl to tolimesnis santuokinis gyvenimas tapo negalimas.

Tai, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė skaudžių emocinių išgyvenimų, kurie atsiliepė jos sveikatai įrodo byloje pateikta 2015-11-04 Pažyma dėl lankymosi konsultacijose Nr. 10-S-274971-(3.55-10), kurioje nurodyta, kad G. V.-V. 2015 metais lankė individualias konsultacijas pas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus Psichologų poskyrio vyriausiąją specialistę (psichologę) J. S. dėl šeimyninių sunkumų. Santuoka truko 13 metų, todėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą pripažino tinkamu.

Dukros yra prisirišusios prie motinos, todėl dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su ja atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nurodyta, kad mergaitės gyvena viename kambaryje su motina, kuriame yra visi reikalingi baldai pamokų ruošimui, poilsiui, bei laisvalaikio praleidimui. Atsakovo rūpinimasis A. pasireiškia tik retkarčiais parsivedant ją namo iš darželio, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovo pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą yra minimalios.

Iš ieškovės pateikto išlaikymo paskaičiavimo matyti, kad A. V. poreikiams tenkinti reikia 448 Eur per mėnesį, o G. V. poreikiams tenkinti reikia 649,50 Eur per mėnesį. G. V. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2021-05-15. G. V. nuo 2006 m. kovo mėnesio prasidėjo pirmieji epileptiniai priepuoliai ir kartojasi iki šiol, rekomenduojama neurologo konsultacija ir vaistų naudojimas. 2014-04-24 G. V. atlikta galvos smegenų operacija, diagnozuotas ūmus artritas.

Ieškovė dirba Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, jos darbo užmokestis yra apie 666,09 Eur. Neįgaliam vaikui valstybė skiria 216 Eur dydžio šalpos pensiją ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Atsakovas dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, jo vidutinis darbo užmokestis 609,09 Eur. Teismas pripažino, kad 170 Eur išlaikymas yra tinkamas.

Nuo 2015 m. sausio mėn. atsakovas neprisideda prie dukrų išlaikymo. Iš Mokėjimų nurodymų, matyti, jog Elektrėnų savivaldybės Vievio meno mokyklai už G. V. mokslą mokėjo G. V., o iš į bylą pateiktų kvitų bei ieškovės sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė minėtu laikotarpiu mokėjo už mergaičių rūbus, batus, vaistus, kanceliarines prekes, pirko maistą. Atsakovui buvo pasiūlyta pateikti banko sąskaitos išrašą, įrodantį jo išlaidas mergaičių išlaikymui ar šeimos poreikiams tenkinti, tačiau atsakovas įrodymų nepateikė.

Teismas sprendė, kad šalių santuokoje įgytas dviejų kambario butas priteistinas ieškovei natūra, kadangi bute yra du kambariai, mergaitėms augant joms reikia erdvės, reikia ruošti namų darbus, mokytis, turėti savo asmeninę erdvę, kad būtų užtikrintas tinkamas vaikų poilsis. Dėl dukros G. V. sveikatos jai reikalinga ramybė, poilsis, reikalinga erdvė gydytis ir miegoti atskirai nuo kitų šeimos narių. Teismas konstatavo, jog šalių bendras gyvenimas kartu po santuokos nutraukimo turėtų neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų interesams - namuose nuolat tvyrotų įtampa, konfliktinė situacija, kas akivaizdžiai kenktų mergaičių psichinei būsenai ir normaliam vystymuisi.

Sutuoktiniai turi solidarią prievolę kreditoriams AB SEB bankui ir paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs, o negrąžintos paskolos likutis 2015-08-25 dienai buvo 34 208,76 Eur. Negrąžintos paskolos suma turi būti mažinama bendro turto visuma, t. y. 17 200 Eur (buto vertė) – 34 208,76 Eur (negrąžintos paskolos suma) = - 17 008,76 Eur (sutuoktinių bendro turto vertė). Kadangi skolos likutis yra didesnis nei turto vertė ir skolą po santuokos nutraukimo įsipareigojo dengti ieškovė, kompensacija už didesnę ieškovei priteistino turto dalį atsakovui nepriteistina.

AB “Swedbank” nurodė, kad bankas ir A. V. 2011-11-21 sudarė Vartojimo sutartį Nr. 11-056895-GV, kuria atsakovui suteiktas 2 896,20 Eur kreditas ir prievolė yra asmeninė, bankas neprieštarauja, kad kreditą grąžintų A. V.. Šią prievolę pripažino A. V. asmenine prievole. Pagal šią sutartį įsigytas automobilis „VW Golf“. Paskolos įmokas mokėjo atsakovas, todėl atsakovas prašė jam iš ieškovės priteisti 1 644 Eur kompensaciją už įmokas ir likusią negrąžinto vartojimo kredito įmokų dalį AB „Swedbank“ nuo 2015-01-01 iki 2016-11-12 (sutarties pabaigos). G. V.-V. nesutiko, kadangi ji atsakovui grąžindavo sumokėtas įmokas.

Teismas, įvertinę, jog iš ieškovės sąskaitų išrašo įrašų Nr. 22, 112, 186, 284, 370, 469 matyti, jog ieškovė nuo 2015-01-01 iki 2015 m. liepos mėnesio grąžindavo A. V. įmokas už vartojimo paskolą ir įvertinęs tai, jog automobilis šalių sutarimu po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiamas ieškovei, priteisė iš ieškovės 1 128,81 Eur kompensaciją už įmokas (169,92 Eur už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-10-01) ir likusią negrąžinto vartojimo kredito įmokų dalį AB “Swedbank” (958,89 Eur pagal mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-11-12 (sutarties pabaigos).

Ieškovė turi kreditorinius įsipareigojimus AB BnP Finance (buvusi AB Bobutės paskola) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 2ns5wvr9, kurios likutis 2015-10-26 dienai buvo 467,38 Eur; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. rs4pgny3, kurios likutis 2015-10-26 dienai buvo 537,96 Eur; pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 5p7nrjk6, kurios likutis 2015-10-26 dienai buvo 354,32 Eur. BnP Finance, AB prašo, kad po šalių santuokos nutraukimo už prievoles šalys liktų atsakingos solidariai. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog vartojimo kreditai paimti šeimos poreikiams tenkinti, prievoles kreditoriui BnP Finance, AB pripažino solidariosiomis ir paliko vykdyti ieškovei.

Ieškovės skolą Pareigūnų kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. 13-00142, kurios likutis 2015-11-10 dienai buvo 525,09 Eur pripažino asmenine ieškovės prievole.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą. Prašė panaikinti iš atsakovo priteistą 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą G. V. ir A. V. po 1 350 Eur, sumažinti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. V. priteistą laikiną išlaikymą iki 150 Eur, sumažinti iš atsakovo nepilnametei dukrai G. V. priteistą laikiną išlaikymą iki 150 Eur. Esant CPK 327 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, prašė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas teigė, kad teismas tendencingai nutyli, jog yra pateiktas atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3, t. y. atsakovo AB Swedbank sąskaitos išrašas už 2014-01-01 - 2015-09-21, nuo 2007 m. į ieškovės banko sąskaitą kas mėnesį atsakovas perveda po 220,69 eurų. Šis įrodymas nebuvo įvertintas, apie jį neužsiminta. Teismas nevertino, kad atsakovas sumoka vartojimo kredito, kuris buvo skirtas pirkti automobilį ieškovei, mėnesio įmokas.

Vaikų išlaikymo pareiga vykdoma ne tik rūbais, batas, vaistais, kanceliarinėmis prekėmis, maistu, bet kokybiško būsto, kasdienių sąlygų suteikimu. G. V. paliudijo, kad ieškovas pirko dukteriai G. V. kompiuterį už 3 000 Lt bei perka mergaitėms būtinus brangesnius daiktus.

Atsakovas nuo reikalavimo (2015-01-01) dėl išlaikymo įsiskolinimo iki apeliacinio skundo padavimo dienos gyvena kartu šeimoje su nepilnamečiais vaikais. Šeimai gyvenant kartu abu tėvai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tai, kad ieškovė didesne dalimi prižiūrėjo mergaites nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas rūpinosi tinkamos buities sąlygų užtikrinimu.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2015 m. sausio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos po 150 Eur kas mėnesį. 2015-09-14 teismui priteisus laikinąjį išlaikymą vaikams 379,25 Eur, atsakovo turtinė padėtis neleido vykdyti teismo įpareigojimo ir 2006-01-06 susidarė 596,71 Eur įsiskolinimas, kuris didėja iki šiol.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, o pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai.

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas nemotyvavo sprendimo, kodėl esant didesniam skolos likučiui nei turto vertė, kompensacija nepriteistina atsakovui. Nemotyvuotas sprendimas naikintinas.

Teismas nenurodė, kaip apskaičiuota buto vertė. Pagal 2007-06-22 atliktą masinį vertinimą, sutuoktinių buto vertė 12 399 Eur. Buto vertės apskaičiavimas teismo sprendime yra identiškas ieškinyje nurodytam apskaičiavimui. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Buto vertė ir turto balansas turi būti sudaromas atliekant turto įvertinimą, kadangi sutuoktinių bendras turtas kartu gyvenant santuokoje yra žymiai pagerintas bendromis pastangomis. Apie sutuoktinių butą ir vaikų gyvenimo sąlygas galima spręsti iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, kadangi liko neišspręstas namų apyvokos daiktų klausimas. Šio klausimo sprendimas suponuoja teisminius ginčus ateityje, todėl sprendimas naikintinas teisinės doktrinos prasme.

2015-11-04 pažyma dėl lankymosi konsultacijose Nr. 10-S-274971-(3.55-10) išduota bylos nagrinėjimo metu, pažymoje tendencingai nenurodoma pirmojo apsilankymo data, apsilankyta ne pas nepriklausomą psichologą, bet ieškovės darbovietės specialistą. Pažyma vertintina kritiškai ir sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo naikintina.

Teismas rėmėsi liudytojų L. O., G. V., A. Š., liudijimais. Liudytojos buvo kviestos ieškovės iniciatyva. L. O. ir A. Š. yra ieškovės bendradarbės. Liudytoja G. V. yra ieškovės motina. L. O. ir A. Š. teisme nurodytas aplinkybes žino iš ieškovės žodžių, tačiau jų parodymų teismo posėdžio protokole (garso įraše) nėra fiksuota. Nesant protokolo EPP sistemoje, atsakovui atimama teisė į apeliaciją. Ši aplinkybė vertintina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

Protokole neužfiksuota Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimų. Pastarasis negalėjo paaiškinti teismui kokiu pagrindu teikta išvada, kuri iš esmės patvirtina ieškinio reikalavimus ir praktiškai yra kopijuota nuo ieškinio.

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė sutuoktinių taikinimo procedūros, ignoravo teismo aktyvaus vaidmens pareigą toko pobūdžio bylose, net nepasistengė pripažinti būtinu atsakovo dalyvavimą byloje ir išklausyti jo nuomonės.

Ieškovė G. V.-V. prašė apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, jog apeliantas neginčija fakto, kad šalių santuoka iširo dėl jo kaltės. Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į santuokos trukmę ir priteisė teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus atitinkančią 500 Eur sumą. Tai, kad ieškovė lankėsi pas Vilniaus apskrities apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus Psichologų vyriausiąją specialistę, nepaneigia lankymosi pas psichologą fakto ir skaudžių emocinių išgyvenimų. Vienintelė priežastis kodėl buvo šis yra finansinių lėšų trūkumas, nes policijos psichologei mokėti papildomai nereikėjo.

Byloje nėra duomenų, jog A. V. nuo 2015-01-01 prisidėjo prie dukterų išlaikymo. A. V. nepateikė įrodymų apie išlaikymo teikimą. Apeliantas kompiuterį dukrai G. V. padovanojo prieš 2-3 metus, o ne ginčijamu laikotarpiu. Minima 220,69 Eur suma buvo skirta būsto paskolai, o įmokas už automobilį kiekvieną mėnesį ieškovė grąžindavo pervesdama pinigus (tą patvirtina ieškovės sąskaitos išrašas).

Nustatyta, jog G. V. išlaikymui per mėnesį reikalinga 649,50 Eur. Atmetus 216 Eur pašalpą, abu tėvai turi padengti 433,50 Eur, taigi kiekvienas iš tėvų turėtų teikti 216,50 Eur išlaikymą. A. V. išlaikymui reikalinga 448 Eur, taigi kiekvienam iš tėvų tenka po 224 Eur. Didesnę išlaikymo prievolę prisiėmė mergaičių mama.

Nors apeliantas savo skunde kelia turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo klausimus, tačiau reikalavimo šioje dalyje pakeisti teismo sprendimą nereiškia. Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl kompensacijos atsakovui nepriteisimo. Kadangi skolos likutis yra didesnis nei turto vertė ir skolą po santuokos nutraukimo dengs ieškovė, kompensacija atsakovui nepriteista. Nei ieškinyje, nei priešieškinyje reikalavimo padalinti namų apyvokos daiktus šalys nereiškė.

Kadangi byla nėra elektroninė, garso įrašas neprivalo būti prieinamas EPP sistemoje. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, jais netikėti nėra pagrindo. Apeliantui apie visus teismo posėdžius buvo žinoma, jis pats pasirinko bylos vedimą per atstovą ir nė karto nepasinaudojo savo teise duoti paaiškinimus byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinės instancijos teismui skundžiamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išsprendus pagal įstatymą būtinus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Apeliacinis procesas vyksta dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti iš atsakovo ieškovei priteistą 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą G. V. ir A. V. po 1 350 Eur, sumažinti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. V. priteistą laikiną išlaikymą iki 150 Eur, sumažinti iš atsakovo nepilnametei dukrai G. V. priteistą laikiną išlaikymą iki 150 Eur.

Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija santuokoje įgyto ir teismo sprendimu padalinto buto įvertinimą, nurodo, jog nustatydamas buto vertę teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog butas buvo pagerintas santuokos metu. Pažymėtina, jog atsakovas reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalinimo klausimo nagrinėjimo apeliacine tvarka nepareiškė. Priešingai, atskirajame skunde dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nutarties, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tiesiogiai nurodė, jog santuokoje įgyto turto padalinimas nėra apeliacinio skundo dalykas. Įvertinus atsakovo poziciją, daroma išvada, jog nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir apeliacine tvarka peržiūrėti santuokinio turto padalinimo klausimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė namų apyvokos daiktų padalinimo klausimo. Tai atsakovas vertina kaip neaktyvų teismo vaidmenį ir teigia, jog ateityje tai įtakos ginčų tarp šalių atsiradimą bei yra klaidinga teisinės doktrinos prasme. Su tokiu argumentu nesutiktina, pažymint, jog byloje buvo pateiktas ir ieškinys ir priešieškinys, tačiau nei viename procesiniame dokumente namų apyvokos daiktų padalinimo klausimas nebuvo keliamas. Remiantis civiliniame procese taikymu dispozityvumo principu šalys turi teisę pačios nuspręsti, kokių klausimų sprendimą paveda teismui, o kuriuos klausimus sutaria geranoriškai. Tai, kad pirmosios instancijos teismo procese abi šalys nereiškė reikalavimų, leido teismui vertinti, jog daiktai yra pasidalinti be jokių ginčų ir teismo pareiga aktyviais veiksmais skatinti dalintis ir kitą turtą, kurio neprašyta padalinti, neatsirado. Nors CPK 385 straipsnio 1 dalis ir įpareigoja teismą priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo išspręsti turto padalinimo klausimą, tačiau tai neįpareigoja teismo kontroliuoti šalių, ar jis dalinasi visą turtą, tame tarpe ir tą, kuris nėra registruojamas registruose.

Apeliaciniame skunde taip pat reiškiamas reikalavimas, esant CPK 327 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 327 straipsnis nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nurodoma, jog teismo sprendimas naikinamas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, jeigu byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Atsakovas teigia, jog garso įraše neužfiksuota, kad byloje apklaustos liudytojos L. O. ir A. Š. į atsakovo atstovo klausimą, iš kur sužinojo bylos aplinkybes atsakė, jog iš ieškovės žodžių. Taip pat garso įraše neužfiksuoti Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus atstovo paaiškinimai. Taip pat skundžiasi tuo, jog teismo posėdžio protokolas neįkeltas į elektroninių paslaugų portalą.

Išklausius 2016-01-13 teismo posėdžio įrašus matyti, jog teismo posėdžio garso įrašas yra įkeltas nepilnai. Pats įrašas susideda iš dviejų dalių. Pirmojo įrašo trukmė 1 val., o antrojo įrašo trukmė 31.10 min., viso tai sudaro 1.31.10 val. Pirmasis įrašas baigiasi liudytojos J. O. parodymais, o antrasis įrašas prasideda klausimo dėl nepilnamečių dukrų apklausos teisme svarstymu. Iš informacinės pažymos matyti, jog posėdis truko nuo 13.05 val. iki 15.45 val., t. y. 2.40 val., po liudytojos J. O. liudijo G. V. ir A. Š. bei buvo duota Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvada. Liudytojos G. V. paaiškinimų pabaiga, G. V. ir A. Š. liudijimai bei Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvada nėra tinkamai įrašyti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog netinkamas teismo posėdžio garso įrašas yra procesinis pažeidimas, tačiau šis pažeidimas nagrinėjamoje byloje nevertintinas kaip esminis procesinis pažeidimas, kurį nustačius konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkto nustatytas pažeidimas konstatuotinas tada, kai apskritai nėra teismo posėdžio protokolo. Bylos aplinkybės rodo, jog iš esmės garso įrašas yra suformuotas, jame fiksuota didžioji dalis teismo atliktų veiksmų, dalyvavusių asmenų paaiškinimai, kiti teismo atlikti procesiniai veiksmai. Iš šių duomenų galima susidaryti išsamų supratimą apie teismo posėdžio eigą. Kadangi teismo posėdžio metu duoti liudytojų paaiškinimai buvo iš dalies neužfiksuoti, tai, priimdamas sprendimą, teismas tokiais įrodymais remtis negali. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka bus kreipiamas dėmesys į tai, ar nesant garso įraše tam tikrų duomenų, galima laikyti, jog byla išnagrinėta atskleidus bylos esmę.

Nors atsakovas teigia, kad dėl netinkamo garso įrašo yra pažeidžiamos jo procesinės teisės į apeliaciją, iš apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų matyti, jog atsakovui 2016-01-13 teismo posėdžio turinys yra žinomas, nes jis konkrečiai nurodo, kokie įrodymai nebuvo užfiksuoti garso įraše. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytoja J. O. patvirtino, kad šeimos gyvenimo aplinkybes žino iš ieškovės pasakojimų, tai patvirtina aplinkybę, kurią, kaip netinkamai užfiksuotą garso įraše, nurodo atsakovas. Iš tos dalies liudytojos paaiškinimų, kurie užfiksuoti garso įraše, matyti, jog liudytoja ne kartą yra nurodžiusi sužinojimo aplinkybes, liudytoja paaiškino, ką jai yra sakiusi ieškovė, ką ji pati pastebėjo. Taip pat negalima laikyti, jog byloje nebuvo gauta Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, nes tokia išvada pateikta 2015-11-11 raštu Nr. 20.2-523 (t. 1, b. l. 173-176). Nagrinėjant bylą remtinasi šia rašytine išvada.

Teismo posėdžio metu aktyviai dalyvavo atsakovo atstovas advokato padėjėjas E. P., atsakovui apie teismo posėdį buvo žinoma, jis pats pasirinko nedalyvauti teismo posėdyje. Atsakovo atstovas neprieštaravo, jog iš parengiamojo teismo posėdžio būtų pereinama į teismo posėdį ir byla būtų teismo posėdyje nagrinėjama iš esmės, nedalyvaujant atsakovui. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas turėjo pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau jokių papildomų paaiškinimų, kurie būtų svarbūs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde nenurodo. Apeliacinio skundo dalyką sudaro ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Nors teismas šeimos bylose turi imtis aktyvaus vaidmens, tačiau ši teismo funkcija vykdoma atsižvelgiant į viešojo intereso gynimo ypatumus. Atsakovo ginčijami klausimai nesudaro viešojo intereso, kadangi jo pateikiama argumentacija siekiama ne užtikrinti geresnes sąlygas nepilnamečiams vaikams, kas iš esmės ir sudaro viešojo intereso turinį šeimos bylose, tačiau apsaugoti atsakovo turtinius interesus. Apeliacinio skundo patenkinimo pasekoje nepilnamečių vaikų išlaikymo apimtis sumažėtų.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Neturtinė žala numatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje, sakančioje, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas teismo sprendimu yra pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, tačiau savo kaltės apeliaciniu skundu neginčija. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pripažinta remiantis ieškovės aiškinimu, jog atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, naktimis negrįždavo namo, išgėręs grubiai elgdavosi, buvo neištikimas. Šias aplinkybes teismas patvirtino liudytojų G. V. ir A. Š. parodymais bei pažymėjo, jog priešieškinį pareiškęs atsakovas nesuformulavo, kokias aplinkybes laiko ieškovės kalte dėl santuokos nutraukimo. Remtis liudytojų G. V. ir A. Š. parodymais dėl paminėtų garso įrašo trūkumų teismas negalėjo, o turėjo vertinti kitus byloje surinktus įrodymus.

Ieškovė teismo posėdžio metu aiškino, jog santuokoje daug kentėjo, atsakovas gėrė, du kartus smurtavo prieš ieškovę bei jos dukrą, vieną kartą skaudžiai buvo suėmęs dukrą už veido, 2015 metų liepos mėnesį sumušė ieškovę mažametės dukters akivaizdoje. Apie tai ieškovė yra 2015-12-07 raštu (t. 2, b. l. 51) pranešusi Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Kadangi atsakovas savo kaltės dėl santuokos nutraukimo neginčija, tai nėra pagrindo apeliacine tvarka persvarstyti atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad jis ginčija ne neturtinės žalos atsiradimo priežastis, bet pasekmes, tai, kad ieškovei neatsirado neturtinės žalos. Atsakovo teigimu, neturtinės žalos atsiradimo pagrindimui nebuvo galima remtis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus Psichologų poskyrio vyriausiosios specialistės (psichologės) J. S. pažyma, nes ieškovė lankėsi pas tarnybos psichologą. Su tokia atsakovo argumentacija nesutiktina. Ieškovė dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Ši tarnybinė struktūra yra didelė, todėl siekiant įrodyti vieno darbuotojo suinteresuotumą kitu toje pačioje struktūroje dirbančiu asmeniu, reikalinga pagrįsti asmeninių santykių buvimą. Asmeninių ieškovės ir psichologės santykių atsakovas neįrodinėjo, todėl abejoti, kad psichologė išdavė pažymą dėl asmeninių ryšių, o ne dėl profesinės pareigos vykdymo, nėra pagrindo.

Šalių santuoka truko ilgą laiką, buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl neturtinės žalos atlyginimas patvirtina tinkamą teisės normų taikymą.

Apeliantas teigė, jog teismas priteisė per didelį išlaikymą po 170 Eur kiekvienam vaikui. Apeliaciniu skundu prašoma išlaikymą sumažinti iki 150 Eur per mėnesį. Atsakovas pažymėjo, jog jam nepakanka pajamų mokėti teismo priteisto dydžio išlaikymą. Atsakovas neginčijo pirmosios instancijos teismų nustatytų šalių pajamų bei vaikų poreikių dydžių.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai sprendime išdėstė, jog ieškovės darbo užmokestis yra apie 666,09 Eur, o atsakovo - 609,09 Eur. A. V. poreikiams tenkinti reikia 448 Eur per mėnesį, o G. V. poreikiams tenkinti reikia 649,50 Eur per mėnesį, įskaičiuojant valstybės skiriamą 216 Eur šalpos pensiją ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją.

Nepilnamečiams vaikams skiriamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių tinkamai, nustatė ir įvertino akivaizdžius vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, amžių ir darbingumą bei pagrįstai sprendė, jog atsakovo nurodomos aplinkybės dėl materialinės padėties nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaiką, o atsakovo siūlomą išlaikymo sumą pagrįstai laikė per maža ir neužtikrinančia būtinų vaiko poreikių.

Įvertinus vaikų poreikius bei šalių gaunamas pajamas akivaizdu, jog ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta. Teismų praktikoje įprastai remiamasi minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydžiu. Mažesnis nei pusė vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų dėl sunkios sveikatos būklės (darbingumo), yra pakankamai jauno amžiaus, kitų išlaikytinių neturi.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisinį reguliavimą, atsižvelgęs į individualias šios bylos faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti nepilnamečiam vaikui pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutiko su tuo, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 1 350 Eur kiekvienam vaikui, kuris skaičiuojamas nuo 2015-01-01 už 9 mėnesius po 150 Eur. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad atsakovas nevykdė teismo pasiūlymo pateikti papildomus duomenis apie vaikams teiktą išlaikymą, t. y. atsakovo sąskaitos išrašą, neatsižvelgė, jog byloje kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas yra pateikęs savo banko sąskaitos AB Swedbank išrašą už 2014-01-01 iki 2015-09-21, iš kurio matosi, jog atsakovas kas mėnesį į ieškovės sąskaitą perveda 220,69 Eur. Prie atsakovo 2015-09-30 pateikto atsiliepimo (t. 1, b. l. 48-54) yra pridėtas išrašas iš atsakovo banko sąskaitos AB Swedbank. Iš šio išrašo matyti, jog atsakovas kas mėnesį perveda 220,69 Eur sumą į ieškovės sąskaitą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog 220,69 Eur suma buvo skirta būsto paskolai, o įmokas už automobilį kiekvieną mėnesį ieškovė grąžindavo pervesdama pinigus.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė su atsakovu nuo 2015-01-01 neveda bendro ūkio. Nuo 2015-01-01 iki 2015 m. liepos mėnesio ieškovė atsakovui grąžindavo kredito įmokų dalį pagal AB Swedbank 2011-11-21 Vartojimo sutartį Nr. 11-056895-GV, kuria suteiktas 2 896,20 Eur kreditą automobilio įsigijimui. Tai patvirtina ieškovės sąskaitų išrašas, iš kurios matyti, jog kas mėnesį pervedama 68,35 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog prie vaikų išlaikymo atsakovas prisidėjo mokėdamas kreditą. Atsakovo sąskaitoje nurodyta 220,69 Eur suma atitinka tą sumą, kurią jis nurodo mokantis už AB SEB banko kreditą. Kadangi 2007-06-22 Kredito sutartis su AB SEB banku sudaryta ieškovės vardu, mokėjimai kiekvieną mėnesį vykdyti tą pačią dieną, mokėta ta pati pinigų suma, kuri sudaro kredito įmoką, procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu atsakovas bei jos atstovas nenurodė, jog šie pinigai skirti vaikų išlaikymui, patvirtinama ieškovės pozicija, jog atsakovo iš banko sąskaitos AB Swedbank atlikti mokėjimai už 2014-01-01 iki 2015-09-21 buvo skirti būsto paskolos padengimui, o ne vaikų išlaikymui.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė eilę dokumentų, kurie patvirtina, jog ji išlaikė dukras, tačiau atsakovas tokių dokumentų, jog teikė išlaikymą vaikams, teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė išlaikymo vaikams teikimo nuo 2015-01-01 ir ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.