- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3396-1077/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24882-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vilija Ranceva (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Jolita Mikalkevičiūtė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja E. S. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos senelio B. Č. ir močiutės A. Č. mirties pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis B. Č., kuris buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas. Senelis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su močiute A. Č.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, senelio įgytas 1992 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir įregistruotas jo vardu. Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). 1996 m. lapkričio 13 d. pareiškėjos senelis surašė testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, paliko pareiškėjai. Pareiškėjos teigimu, pareiškėja nuo pat gimimo gyveno kartu su savo tėvais ir seneliais minėtame bute. Mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjos seneliui B. Č., pareiškėjos močiutė A. Č. nesikreipė dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo, nes manė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, testamentu paliktas pareiškėjai. Mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjos močiutei A. Č., pareiškėjos motina nesikreipė dėl palikimo priėmimo pareiškėjos vardu, nes taip pat manė, kad butas jai paliktas testamentu. Mirus pareiškėjos seneliams, paveldėjimo byla dėl jų turto nebuvo užvesta. Jokių kitų pareiškėjos senelio ir pareiškėjos močiutės įpėdinių, kurie galėjo ar gali pretenduoti į pareiškėjos senelių palikimą, nėra. Mirus pareiškėjos seneliams, pareiškėja tuo metu buvo nepilnametė ir jos vardu veikė jos motina kaip įstatyminė atstovė, suprasdama, kad valdo pareiškėjai atitekusį butą (po senelio mirties – seneliui priklausiusią buto dalį, o po močiutės mirties – ir močiutei priklausiusią buto dalį), kad pareiškėja naudoja tą butą kaip nuosavą. Tiek pareiškėjos motina, tiek kaimynai konstatuoja, kad daugybę metų pareiškėja elgėsi kaip buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkė, juo naudojosi, jį prižiūrėjo. Pareiškėjos teigimu, tiek iki senelių mirties, tiek po senelių mirties liko gyventi jai senelių paliktame bute, rūpinosi juo, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius už naudojimąsi turtu. Nurodo, kad kol ji buvo nepilnametė, pareiškėjos motina dėl teisinio neišprusimo laiku nesikreipė į notarą dėl pareiškėjos senelių palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų B. Č. ir A. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų B. Č. ir A. Č. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jų palikimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ir jame išdėstytus argumentus.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena nuo vaikystės iki dabar. Kai mirė seneliai, tame bute ji gyveno su mama. Kol buvo nepilnametė, butu rūpinosi mama, mokėjo sąskaitas, jeigu reikėdavo, darė remontus. Tėtis buvo vienturtis. Senelis buvo surašęs jai testamentą.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Z. nurodė, kad jiems suteikė butus (duomenys neskelbtini) gyveno Č. ir jų sūnus V., lankė tas pačias mokyklas. (duomenys neskelbtini) žuvo pareiškėjos tėtis. Jo laidotuvių dieną Č. liudytojui minėjo, kad butą palieka anūkei. Pas juos buvo tik vienas sūnus. Po senelių mirties tame bute gyveno pareiškėja su mama.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja I. Č. nurodė, kad pareiškėja yra jos dukra. Gyveno (duomenys neskelbtini), gyveno Č., liudytoja, V. ir dukra. Pragyvenus 9 metus, jos vyras žuvo. Praėjus mėnesiui po žūties, senelis pasakė, kad butą paliks anūkei. V. buvo vienintelis šeimoje ir anūkė viena. (duomenys neskelbtini) mirė V. tėvas, (duomenys neskelbtini) mirė liudytojos anyta. 2004 m. kreipėsi į advokatą, pavardės neatsimena, jis žadėjo kažką atlikti dėl paveldėjimo, bet kadangi dukra buvo nepilnametė, jis paaiškino, kad nieko daryti nereikia, kol ji nepilnametė. Butą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tvarkėsi jame kaip nuosavame bute. Kai dukra ištekėjo, paliko butą tvarkytis jiems, o pati iš ten išvažiavo. Remontus darė, viską tvarkė, dokumentai liko nesutvarkyti. Skolų po senelių mirties nebuvo. Apie testamentą žinojo iš karto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
9. Iš Gyventojų registro 2022 m. lapkričio 29 d. pažymų apie asmenų duomenis matyti, kad palikėjas B. Č. (duomenis neskelbtini) mirė santuokoje su A. Č., kuri mirė (duomenis neskelbtini) d. Santuoka tarp B. Č. ir A. Č. sudaryta (duomenis neskelbtini) B. Č. ir A. Č. turėjo vieną sūnų – V. Č., kuris (duomenis neskelbtini) mirė. V. Č. turėjo vieną dukrą – pareiškėją E. S.. B. Č. 1996 m. lapkričio 13 d. testamentu, registracijos Nr. 1-2565, butą (duomenis neskelbtini), Vilnius, paliko vaikaitei – pareiškėjai E. S.. Iš Testamentų registro 2022 m. lapkričio 23 d. išrašų matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatorių (B. Č., A. Č., V. Č.) sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjų (B. Č., A. Č., V. Č.) palikimo priėmimo faktų.
10. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. lapkričio 29 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo įsigytas 1992 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374 Nr. 7-1330 pagrindu ir registruotas kaip B. Č. (teismo pastaba, neteisingai nurodytas vardas B.) nuosavybė.
11. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
12. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėja yra mirusiųjų B. Č. ir A. Č. vaikaitė – antros eilės įpėdinė. Taigi (duomenys neskelbtini) mirus B. Č., ir (duomenys neskelbtini) mirus A. Č., kurie buvo pareiškėjos seneliai, pareiškėja įgijo teisę į palikėjų palikimą.
13. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
15. Po B. Č. mirties (duomenys neskelbtini), ir po A. Č. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti, o būdama nepilnamete – šiuos aktyvius veiksmus atliko pareiškėjos įstatyminė atstovė – motina. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad priėmimo palikimas šiuo atveju prieštarautų tuo metu buvusios nepilnametės pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, liudytoja I. Č. (pareiškėjos motina) paaiškino, kad skolų po pareiškėjos senelių mirties nebuvo.
16. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas, taip pat liudytojai patvirtino, kad pareiškėja iki palikėjų bei po jų mirties gyvena ginčo bute. Po palikėjų mirties pareiškėja bute liko gyventi, jį valdė kaip nuosavą, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.
17. Remiantis byloje šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, kurie patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, pareiškėjai esant nepilnametei, pareiškėjos motina atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią, nepilnamečio vaiko – pareiškėjos vardu, priimti paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą. Pareiškėjos teigimu, po senelių mirties pareiškėja ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jokie kiti asmenys nėra priėmę B. Č. ir A. Č. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.
18. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjos vardu jos įstatyminė atstovė – motina, po senelių B. Č. ir A. Č. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po B. Č. ir A. Č..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po senelių B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po B. Č. ir A. Č. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.