- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1563-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00011-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- V. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-407-835/2012 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl turto padalijimo ir išlaidų už komunalines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. V. ieškinyje nurodė, kad su atsakovu J. V. susituokė 1978 m. gegužės 27 d. Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 104. Santuoka nutraukta 1994 m. spalio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Ištuoka įregistruota 2006 m. lapkričio 13 d. Nutraukiant santuoką 1994 metais, bendras santuokoje įgytas turtas – trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės vardu, liko nepadalintas, nes ieškovė tokio reikalavimo nekėlė. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą nebuvo privalu dalinti bendrą santuokoje įgytą turtą. Kadangi jau kuris laikas su atsakovu iškilęs ginčas dėl bendro buto naudojimo, valdymo, komunalinių mokesčių mokėjimo, jo padalijimo klausimas spręstinas pagal Civilinio Kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., nuostatas. Butas yra kooperatinis. Nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre į butą įregistruotos 1992 m. gruodžio 22 d. pagal Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymą. Buto rinkos vertę nustačiusi UAB „Dzūkas“ butą įvertino 65 000 Lt. Bute gyvena šalys bei jų pilnametis neįgalus sūnus K. V.. Jokio kito nekilnojamojo turto ir transporto priemonių santuokos metu šalys neįgijo. Atsakovas nuolat girtauja, triukšmauja, yra agresyvaus elgesio, neprognozuojamas, niekur nedirba. Atsakovui nustatytas neįgalumas, tačiau yra iš dalies darbingas. Atsakovui nuo alkoholio sutrikusi psichika. Jis ne kartą gydytas Kauno Marių ligoninės psichiatrijos skyriuje Žiegždriuose, buvo pasiųstas į bendro tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą 9 mėnesiams. Atsakovas girtas triukšmauja naktimis, ne kartą naktį lovoje rūkydamas uždegė patalynę. 2008 m. gruodžio 13 d. atsakovas, būdamas neblaivus, namuose paliko atsuktą vandens čiaupą ir užliejo kaimynus. Pilnamečiam sūnui K. V., gimusiam 1984 m., nustatytas 50 procentų neįgalumo lygis. Jis nuo kūdikystės serga epilepsija, jam rekomenduota rami namų aplinka, jo liga progresuoja. Ieškovė taip pat yra neįgali, darbinga iš dalies, jos darbingumas 55 procentai dėl stuburo ligų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, visas butas turi būti priteistas ieškovei natūra, o ieškovė sutinka išmokėti atsakovui kompensaciją. Teismas turėtų teikti pirmenybę šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui. Nekonfliktiškų, saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas lemia aplinkybes, dėl kurių butas negali būti dalomas natūra. Ieškovė prašė priteisti jai asmeninėn nuosavybėn trijų kambarių butą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini)–15 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti iš ieškovės 21 667 Lt piniginę kompensaciją už jai nuosavybėn atitenkantį butą; priteisti iš atsakovo ieškovei 9400,18 Lt piniginę kompensaciją už sumokėtus komunalinius mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 65 000 Lt; priteisė iš ieškovės atsakovui 21667 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; priteisė iš atsakovo ieškovei 9400,18 Lt skolą už komunalinius mokesčius ir 1400 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 650 Lt žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės valstybei 368 Lt žyminį mokestį. Teismas sprendime nurodė, kad kiekvienai šaliai turi atitekti turto už 32500 Lt. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą priteisti jai, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją, atsakovas prašo priteisti jam vieną kambarį bute. Nors turto padalinimas natūroje yra pirminis turto padalinimo būdas, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, kuri pagal įrašus sveikatos istorijoje yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol, kuri nepriklauso nuo atsakovo valios, ir kurios pasėkoje kyla tarp šalių konfliktai, pagrįsta manyti, kad padalinus butą natūra, konfliktų galimybė išliks ir tai pakenks abiejų šalių interesams ir sveikatai bei privers šalis toliau spręsti turto atidalinimo klausimus ir nebūtų pasiektas vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Atsakovas pripažįsta, kad už nieką nemoka, prie buto išlaikymo neprisideda. Atsakovas veda netinkamą gyvenimo būdą. Kadangi su ieškove gyvena ir neįgalus sūnus, turintis su centrine nervų sistema susijusių sutrikimų, atsakovo netinkamas gyvenimo būdas neigiamai atsiliepia sūnaus sveikatai. Ieškovei teigiant, kad atsakovas neturi galimybės išmokėti kompensacijos, kad ji, turėdama nuolatinį darbą, gaudama atlyginimą ir netekto darbingumo pensiją, kas sudaro 16000 Lt pajamų per mėnesį, turi galimybę atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją, šie argumentai laikytini pagrįstais ir darytina išvada, kad butas priteistinas ieškovei natūra, įpareigojant ją išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Visus buto išlaikymo mokesčius moka tik ieškovė jau daugelį metų, tą pripažino ir atsakovas. Ieškovei sutinkant po teismo sprendimo įsiteisėjimo išmokėti atsakovui 21667 Lt piniginę kompensaciją, darytina išvada, kad atsakovo interesai nebus pažeisti, nes jam priteistina piniginė kompensacija, atsižvelgiant į dabartines vieno kambario buto vidutines rinkos kainas Alytuje būsto įsigijimui, sudarys galimybę įsigyti kitą gyvenamąjį būstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą ir bylą grąžinti Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Šalių santuoka nutraukta 1994 m. spalio mėn. 24 d. Nutraukus santuoką, butas, esantis (duomenys neskelbtini), liko nepadalintas. Nutraukę santuoką, šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo apeliantas gyvens tame pačiame bute, viename kambaryje, o sutuoktinė su sūnumi dviejuose kambariuose. Taip pasidaliję butą šalys gyveno iki dabar. Šalys gyveno savo gyvenimus, nesipyko, bendravo su sūnumi. Atsakovas yra neįgalus, jo darbingumo lygis yra tik 55 procentai, jis negali dirbti beveik jokio darbo. Dėl šios priežasties, atsakovas visą gaunamą neįgalumo pensiją atiduodavo buvusiai sutuoktinei, kuri nupirkdavo valgyti, reikalingų vaistų, o likusią pinigų dalį skirdavo apmokėti už komunalinius mokesčius. Ieškinyje V. V. nepagrįstai nurodė, jog neprisidėjo prie buto išlaikymo. Ieškovė neteisingai nurodė, jog apeliantas girtauja. Vykstant teismo posėdžiui, apeliantas pripažino, kad nemoka už komunalinius mokesčius, nes duodavo pinigus ieškovei, kuri apmokėdavo visas sąskaitas. Jeigu nebus panaikintas Alytaus teismo sprendimas, atsakovas liks be gyvenamosios vietos, nes pats savarankiškai negalės susirasti kito gyvenamojo būsto.
Atsiliepimas
Ieškovė V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovas daugelį metų yra priklausomas nuo alkoholio, įrašytas į psichiatrinio kabineto įskaitą, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas. Jis gydytas Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje dėl sutrikusios psichikos, buvo priverstinai pasiųstas į bendro tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą 9 mėnesiams. Joks gydymas atsakovui nepadeda, jis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, sudaro neįmanomas sąlygas gyventi viename bute, triukšmauja, yra agresyvus, jo elgesys neprognozuojamas. Jis niekur nedirba daugiau nei dešimt metų. Ginčo bute nuolat gyvena šalių neįgalus sūnus. Jam rekomenduota rami namų aplinka, jo liga progresuoja. Ieškovei nustatytas dalinis 55 procentų darbingumas, tačiau ji nuolat dirba, nes viena turi išlaikyti neįgalų, sunkiai sergantį sūnų, sumokėti komunalinius mokesčius už būstą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad ta aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją patalpą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 1994 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 8) nutraukė ieškovės V. V. ir atsakovo J. V. santuoką, sudarytą 1978 m. gegužės 27 d. Ištuoka įregistruota 2006 m. lapkričio 13 d. (b. l. 9). Santuokos nutraukimo metu santuokinis turtas tarp šalių nebuvo padalintas. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 13) matyti, kad ieškovės vardu įregistruota nuosavybės teisė į 65,22 kv. m ploto trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992 m. gruodžio 22 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma, o tai reiškia, kad ieškovės vardu nuosavybės teisė įregistruota šalims esant santuokoje.
Ieškovė ieškiniu prašė padalinti butą pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos normas, reguliuojančiais šeimos teisnius santykius. Ieškovė, remdamasi CK 3.113 ir 3.127 straipsniais, reglamentuojančiais, santuokinio turto padalijimą, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei visą butą natūrą, o iš ieškovės atsakovui priteisti kompensaciją, atitinkančią 1/3 dalies buto vertę. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, tai yra padalino santuokoje įgytą turtą taip kaip ieškinyje prašė ieškovė. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi CK 3.123 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama santuokinio turto padalijimo bylose.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl buto padalijimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą šią teismo sprendimo dalį panaikinti (CPK 330 straipsnis).
Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos kad nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios. Ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).
Kaip minėta, ieškinio padavimo metu šalių santuoka buvo nutraukta, todėl darytina išvada, kad po santuokos nutraukimo šalys butą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, padalindamas butą pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos normas, pažeidė Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktą bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ieškinio dalis dėl buto padalijimo tuo pagrindu, kuriuo buvo pareikšta, negalėjo būti patenkinta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl buto padalijimo panaikinama, dėl šios ieškinio dalies priimant naują sprendimą – ieškinio dalį dėl buto padalijimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovei pareikšti naują ieškinį dėl buto padalijimo pagal aukščiau paminėtas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normas. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad butas pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos normas negalėjo būti padalijamas, apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies nėra teisiškai reikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 9400,18 Lt skolą už komunalinius mokesčius paliekama nepakeista. Apeliantas dėl šios teismo sprendimo dalies apeliaciniame skunde nurodė, kad vykstant teismo posėdžiui, jis pripažino, kad nemoka už komunalinius mokesčius, nes duodavo pinigus ieškovei, kuri apmokėdavo visas sąskaitas. Šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, šalims nutraukus santuoką, butas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir galioja prezumpcija, kad šalių dalys yra lygios. Byloje esanti Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 28 d. pažyma patvirtina, kad nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2011 m. lapkričio 28 d. buto komunaliniai mokesčiai sudaro 18800,37 Lt. Pažymoje pažymėta, kad ieškovė bendrijai skolų neturi. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Atsakovas 2012 m. kovo 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė, kad už komunalinius mokesčius nemoka, nes neturi už ką mokėti (teismo posėdžio protokolas, b. l. 64). Kolegijos vertinimu, atsakovas pirmosios instancijos teisme vienareikšmiškai patvirtino, kad neprisideda prie mokesčių už komunalinius patarnavimus apmokėjimo. Atsakovo paaiškinimai parengiamojo teismo posėdžio metu yra konkretūs ir suprantami, todėl negali būti interpretuojami taip, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, patikslindama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad panaikinti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Remiantis išdėstytas motyvais, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atitinkamai pakeičiant bylinėjmosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma – 52733,18 Lt (b. l. 1). Išnagrinėjus bylą apeliacinės teisme, paliekama galioti teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista iš atsakovo 9400,18 Lt, todėl atsakovas ieškovei privalo atlyginti dalį ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 5-6) - 282,01 Lt (9400,18X0,03), o teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo valstybei priteistas 650 Lt žyminis mokestis panaikinama. Kadangi panaikinama teismo sprendimo dalis dėl buto padalijimo, 300 Lt buto vertinimo išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos. Išnagrinėjus bylą apeliacinės teisme, lieka patenkinta apie 18 procentų ieškovės reikalavimų (9400,18:52733,18X100). Ieškovė už advokatės pagalbą sumokėjo 1100 Lt (b. l. 37, 50), todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei 198 Lt šių išlaidų (1100X0,18). Taigi atsakovas iš viso privalo atlyginti ieškovei 480,01 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (282,01+198). Ieškovė nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies buvo atleista (b. l. 41), todėl panaikintina apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės valstybei priteistas 368 Lt. žyminis mokestis. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė advokatei sumokėjo 400 Lt (b. l. 91). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, atsakovas privalo atlyginti ieškovei dalį šių išlaidų - 72 Lt (400X0,18).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovei V. V. asmeninės nuosavybės teise trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš ieškovės V. V. atsakovui J. V. 21667 Lt piniginę kompensaciją, panaikinti. Dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovei V. V. iš atsakovo J. V. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 1400 Lt iki 480,01 Lt (keturių šimtų aštuoniasdešimties litų ir 1 cento).
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo J. V. valstybei priteistas 650 Lt žyminis mokestis ir iš ieškovės V. V. valstybei priteistas 368 Lt žyminis mokestis, panaikinti.
Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. V. iš atsakovo J. V. 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) išlaidas už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.