Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. V. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. L., gim. (duomenys neskelbtini) rajone, a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis neįgalumą, vidurinio išsilavinimo, teistas - 1986-07-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 160 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 25' str., lygtinai, priverstinai įdarbinant; 1988-05-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi nukreiptas į laisvės atėmimo vietą atlikti neatliktą bausmę - 1 m. 6 mėn. laivės atėmimo taip pat 2010-01-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 286 str., 290 str. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. l d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2012 m. spalio 5 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties keikė necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją G. L., metė į ją 0,5 1 talpos stiklinį indą, tačiau nepataikė, išdaužė virtuvės durų stiklą, bei laikydamas rankoje peilį grasino žodžiu, sakydamas jog - papjaus, ir taip G. L. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdyta.

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad 2012-10-05 buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Vakare, po 22 valandos, namie buvo ir duktė G. Įvykio metu buvo girtas, tačiau konfliktą su dukra gerai prisimena. Ar namuose buvo žmona nežino. Virtuvėje gėrė alų, ir nežino kodėl, bet susipyko su savo dukra G. L. To konflikto metu paėmė nuo stalo stiklainį su burokėliais ir metė į dukrą. Nepataikė, nes stiklainis atsitrenkė į duris, įskėlė durų stiklą. Tada dukra paleido jam iš puodelio ir pradėjo skambinti policijai. Grasinti tikrai negrasino, peilio rankoje neturėjo, nes jis buvo padėtas ant stalo. Atvažiavus policijai ir jį vedant pro duris, į namus grįžo žmona J. Tai pirmas toks konfliktas su dukra, pykdavosi tik su žmona. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu laikinai yra apsigyvenęs viešbutyje (duomenys neskelbtini) (b. l. 28, 31).

Nukentėjusioji G. L. tyrimo metu parodė, kad 2012-10-05, vakare grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo tėvas A. L. Matė, kad jis virtuvėje yra girtas ir dar geria, nes šalia turėjo butelį. Tėvas paprašė padaryti valgyti. Kai padarė ir padavė maistą, jis jam nepatiko, pradėjo priekaištauti ant jos. Jai pasiėmus maistą ir norint išeiti iš virtuvės, tėvas nuo stalo metė į ją 0,5 litrų talpos stiklainį. Spėjo išbėgti iš virtuvės bei uždaryti duris, stiklainis į ją nepataikė, tačiau išdaužė virtuvės durų stiklą. Šukės kliudė ją, tačiau sužalojimų nepatyrė. Po tokio tėvo elgesio, pradarė virtuvės duris ir pasakė, jog dabar gali pats sutvarkyti. Tai matyt nepatiko tėvui, jis nuo stalo pasiėmė virtuvinį peilį, juo užsimojo ir pasakė, jog ją papjaus. Kadangi buvo šalia, todėl tikrai pasidarė baisu, nes pamanė, jog tėvas gali taip pasielgti, tai yra papjauti. Išsigando, nubėgo į kambarį ir paskambino policijos pareigūnams, kurie atvykę sulaikė tėvą. Gali pasakyti, jog tikrai manė, jog tėvas galėjo įvykdyti savo ketinimą papjauti, kadangi jis ne vieną kartą yra prieš ją bei jos mamą smurtavęs, bei garsinęs. Ne kartą mama yra rašiusi policijos pareigūnams pareiškimus, dėl tokio tėvo elgesio. Jis pastoviai geria. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, (b. l. 17-18, 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. L. duotų paaiškinimų, nukentėjusiosios parodymų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

2012-10-05 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio G. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2012-10-05, apie 21.54 val., patruliuojant kartu su patruliu M. Š., iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp tėvo ir dukros (b. l. 3-5).

2012-10-05 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu buvo paimtas virtuvinis peilis (b. l. 8-12).

2012-10-11 apžiūros protokole užfiksuota, apžiūrint įvykio vietą paimto peilio apžiūra (b. l. 13-14).

Asmens blaivumo testas, kuriame nurodyta, kad 2012-10-05 17.01 val. A. L. nustatytas 2,18 promilių girtumas (22 b. l.).

Kaltinamasis A. L. iš dalies prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, teigdamas, kad prisimena konfliktą su nukentėjusiąją, tačiau jai negrasino, peilio rankoje neturėjo, nes jis buvo padėtas ant stalo. Tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini, kaip kaltinamojo gynyba, kurią paneigia byloje surinkti įrodymai. Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t.y. A. L. dalinis prisipažinimas ir apklausos protokoluose užfiksuotų jo parodymų turinys, nukentėjusiosios G. L. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto – neginčijamai patvirtina, kad A. L. 2012 m. spalio 5 d., apie 21.30 val., be jokios priežasties, keikė necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją bei metė į ją 0,5 1 talpos stiklinį indą, tačiau nepataikė, išdaužė virtuvės durų stiklą, bei laikydamas rankoje peilį grasino žodžiu, sakydamas jog papjaus nukentėjusiąją G. L., ir taip G. L. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. A. L. supykęs, būdamas namuose, nesivaldė atitinkamoje situacijoje, nukentėjusiajai grasino žodžiu, sakydamas, kad papjaus ir šiuos savo žodžius sustiprino mesdamas į ją stiklinį indą, išdauždamas durų stiklą bei rankoje laikydamas peilį. Nukentėjusiajai, tokie kaltinamojo veiksmai, pagrįstai sukėlė išgąstį, nes jis tuo metu buvo girtas, yra smurtavęs šeimoje ir ankščiau, taip pat įvykio metu namuose buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusioji. Nusikalstami veiksmai buvo nutraukti tik todėl, kad nukentėjusioji užsidarė kitame kambaryje. Įvertinus tai darytina išvada, jog kaltinamojo grasinimas nukentėjusiajai G. L. buvo konkretus ir realus, todėl kaltinamojo A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokurorė kaltinamajam A. L. dėl 2012-10-05 grasinimo nukentėjusiajai G. L. siūlo skirti 50 parų arešto bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas kaltinamajam A. L. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

A. L. teistas 3 kartus, bausmę atlikęs, teistumai išnykę (b. l. 46-49), jis yra įrašytas psichiatrijos ligoninės įskaitoje (b. l. 57, 59), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 62-65), nedirba (b. l. 66), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 68), jam nustatytas neįgalumo lygis. Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūnų teigimu yra linkęs smurtauti šeimoje, tačiau į profilaktinę apskaitą neįrašytas (b. l. 61).

Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus A. L. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-10-05 21.54 val. iki 2012-10-06 21.50 val., viena para (23-24 b. l.).

Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 40 parų arešto.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-10-05 21.54 val. iki 2012-10-06 21.50 val. (vieną parą).

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.