Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. V. , gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) moksleivė, nedirbanti, gyventi (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 13 d., apie 16²⁰ val., Plungės rajone, kelio Mažeikiai - Plungė - Tauragė 44-tame kilometre Mažeikių kryptimi, kaltinamoji A. V. vairuodama automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) tiesiame kelio ruože, kur didžiausias leistinas važiavimo greitis 90 km/h, suskambus mobiliojo ryšio telefonui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, vietovės reljefą, transporto priemonės ypatumus, siekdama paimti iš keleivės Ž. L. mobiliojo ryšio telefoną, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, nukreipė dėmesį nuo automobilio vairavimo, pasisuko link keleivės, dėl to prarado automobilio valdymo kontrolę, to pasėkoje automobilis prarado tiesią eigą ir stabilumą bei nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų keleivei D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, keleivei L. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais A. V. pažeidė galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) 21 punkto reikalavimus, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų; 133 punkto reikalavimus, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių <...>, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kal­ti­na­moji A. V. pagal jai ikiteisminio tyrimo metu pareikštą įtarimą teisme kaltę pripažino iš dalies, kad vairavo automobilį ir viršijo jai, kaip neturinčiai dviejų metų vairuotojo stažo, leistiną 70 km/h greitį, nes eismo įvykio kilimo metu važiavo ne mažiau 80 km/h greičiu, kad suskambus jos telefonui turėjo sustoti, užgesinti variklį ir kalbėtis, o dėl nuvažiavimo į pakelės griovį kaltės nepripažino ir išsamiau dėl šios kaltinimo dalies parodė, kad 2013-02-13 Ž. L. jos paprašė surinkti žmones ir parvežti į Mažeikius, nes ji buvo neblaivi. Pravažiavus Plungę suskambo jos telefonas buvęs ant priekinės panelės salone, kuriuo prašė atsiliepti Ž., nes nenorėjo juo naudotis vairuojant, kurį dešine ranka perdavė Ž., o kaire laikė vairą. Ž. neatsiliepė telefonu ir ištiesė jį jai, ji ėmė telefoną vėl padėti ant panelės, tuo metu mašina pasisuko į dešinę, ji bandė ištiesinti važiavimą, o Ž. šaukdama „žiūrėk kur važiuoji“ čiupo už vairo ir automobilis nuvažiavo į šalikelę. Nesuprato ar automobilis vertėsi, sudužo automobilio stiklai, kažkurios gale sėdėjusios keleivės kojos buvo matyti priekyje, ji išsigando ir tik kitos dienos vakare pradėjo jausti skausmus. Ž. L. išlipo pirma, gale keleivės nebuvo prisisegusios saugos diržais, iš jų dvi pačios vaikščiojo, iš automobilio buvo iškritusi L. B. ir gulėjo panašiai už metro nuo automobilio, buvo sąmoninga, bandė stotis, bet jos neleido. Sustojo sunkvežimis, jo vairuotojas atėjo į įvykio vietą, iškvietė medikus ir policiją, o sulaukęs jų išvažiavo. Ji buvo blaivi, pirminį paaiškinimą dėl eismo įvykio rašė pati, avarija jai buvo pirma, dėl išgąsčio nežinojo ką daryti, todėl ir neparašė, kad buvo griebta už vairo. Po įvykio siūlė pagalbą L. B. , lankė ją ligoninėje, L. D. jai pretenzijų neturėjo, su Ž. L. buvo sutarusios dėl automobilio, kalbėjosi su jos mama. Dėl įvykio gailisi, pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. B. teisme parodė, kad automobilyje sėdėjo gale prie kairių durų, buvo prisisegusi diržu. A. V. automobilį vairavo prastai, nes dar Klaipėdoje norėdama apsisukti užvažiavo ant bordiūro ir mašina užgeso, Vėžaičiuose buvo sustojusios parūkyti ir pradedant važiuoti vėl mašina užgeso, tačiau nieko jai dėl to nesakė, nes jos nepažinojo. Pravažiavus Plungę suskambo vairuotojos mobiliojo ryšio telefonas, kurį perdavė priekyje sėdėjusiai Ž., matė kaip abi žiūrėjo į telefoną, tuo metu automobilis pradėjo artėti prie dešiniojo kelkraščio. Ž. sušukus „žiūrėk kur važiuoji“, A. V. greitu judesiu vairą pasuko į kairę, tuomet sumėtė ant žvyruoto kelkraščio užvažiavusį automobilį, po to pasuko vairą dešinėn ir automobilis nuvažiavo nuo kelio, už vairo niekas negriebė. Ji atsipeikėjo jau iškritusi iš automobilio, nes kai pradėjo mašiną mėtyti galėjo diržą atsisegti, ar buvo praradusi sąmonę nežino, ją išvežė į ligoninę kur buvo gydoma dėl smegenų sutrenkimo, lūžusio stuburo slankstelio. Du mėnesius negalėjo vykti į mokslus, po įvykio liko du randai ant veido ir krūtinės, dėl ko kompleksuoja ir atsirado nepatogumų, bus reikalinga plastinė operacija, yra išlikusi baimė važiuoti automobiliu. Jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, turtinės žalos prašo priteisti 1.348 eurus ir 5.790 eurų neturtinės.

Specialisto išvadoje Nr. G711/14(03), papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 417/15(03) konstatuota, kad L. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (T.1, b.l. 56-57, 176-177).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. L. teisme parodė, kad ji prašė A. V. parvairuoti automobilį į Mažeikius, nes buvo lengvai išgėrusi. Nors dar Klaipėdoje gadino sankabą pradėdama važiuoti, buvo užvažiavusi ant bordiūro, dėl ko suprato jog ji prastas vairuotojas, leido vairuoti, nes nebuvo kitos išeities. Suskambus A. V. telefonui pati padavė telefoną jai pažiūrėti kas skambina, nukreipė dėmesį nuo kelio, ji paspaudė atsiliepimo mygtuką ir padavė telefoną A. V. , kuri prašė duoti pačiai atsiliepti, tada pamatė, kad automobilis jau važiuoja kelkraščiu, todėl pradėjo rėkti sakydama „žiūrėk kur važiuoji“, bet už vairo negriebė, o A. V. pasuko vairą į kairę pusę ir vėl staiga atsuko į dešinę, automobilis nuvažiavo į šalikelę ir vertėsi. Ji nebuvo sužalota įvykio metu, į gydytojus nesikreipė. Savo ieškiniu prašo priteisti išlaidas už advokato paslaugas 300 eurų. A. V. su tėvu buvo atvykę tartis dėl žalos už automobilį atlyginimo, o dėl kainos nesutarus jos tėvas pažadėjo padaryti taip, kad pačios bus kaltos dėl neprisisegtų diržų, o po mėnesio A. V. pakeitė parodymus, jog ji sugriebė už vairo.

Nukentėjusioji D. B. teisme parodė, kad saugos diržo nebuvo prisisegusi, sėdėjo galinės keleivio sėdynės viduryje. Pirmą kartą A. V. pati kalbėjo telefonu, antrą kartą A. V. perdavė telefoną šalia sėdėjusiai Ž., telefono perdavimo metu automobilis pradėjo artėti prie dešiniojo kelkraščio, o Ž. sušukus „žiūrėk kur važiuoji“, A. V. išsigando ir suko į kairę, paskui į dešinę, automobilis tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Nematė, kad prieš eismo įvykį Ž. būtų sugriebusi už vairo. Eismo įvykio metu jai buvo prakirstas pirštas, vėliau prasidėjo dešiniojo peties skausmas, ieškinio nereiškia.

Specialisto išvadoje Nr. G481/14(03) konstatuota, kad D. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (T.2, b.l. 64).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. L. teisme parodė, jog apie eismo įvykį žino iš dukters pasakojimo, kurio metu buvo nepataisomai sugadintas jos automobilis. Savo ieškiniu prašo priteisti 1.158,48 eurus žalos dėl sugadinto automobilio, už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą 86,87 eurus, 93,25 eurus kelionės išlaidų už vykimą į policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui, iš viso 1.338,60 eurus. Patvirtina, kad sugadintą automobilį pardavė į „laužyną“, gavo tuometinius 1.000 litų pinigų, tačiau ieškinio reikalavimo dėl automobilio vertės nemažina, kad kreipėsi į draudimą dėl žalos atlyginimo, tačiau pinigų neišmokėjo kol nesibaigs bylos nagrinėjimas teisme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 37 ir 276 straipsnių nuostatomis, posėdžio metu buvo pagarsinti L. D. ir A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2014-02-12 su Ž. L. susitarė, jog pastaroji parveš ją į Mažeikius. 2014-02-13, apie 15 valandą, išvyko iš Klaipėdos, automobiliu važiavo iš viso penkios merginos, ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje, automobilį vairavusios merginos nepažinojo. Pravažiavus Plungę ir važiuojant Mažeikių link, suskambo vairuotojos mobiliojo ryšio telefonas, kurį ji perdavė Ž. L. . Ž. L. paėmusi telefoną juo atsiliepė ir vėl perdavė vairuotojai, kuriai paėmus telefoną automobilis užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, tada Ž. L. pasuko vairą kairėn, o vairuotojai bandant ištiesinti automobilio važiavimą, nuvažiavo nuo kelio į griovį. (T.1, b.l. 74-75).

Liudytojas A. L. parodė, kad 2014-02-13, apie 17-18 valandą, vairavo sunkvežimį „Scania“, važiavo nuo Plungės link Mažeikių. Priešais jį, apie 400-500 metrų atstumu, važiavo lengvasis automobilis. Iš tolo matė, kad galinę šio automobilio dalį „užmetė“ ir automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį. Prieš nuvažiuojant nuo kelio automobilis į priešpriešinio eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Sustojęs įvykio vietoje iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kodėl automobilis nuvažiavo nuo kelio nežino. Joks kitas automobilis kliūties nesudarė, važiavimo sąlygos buvo geros. (T.1, b.l. 87).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti automobilio „Citro?n Xsara Picasso“, v/n (duomenys neskelbtini) slydimo pėdsakai - nuo dešiniojo kelkraščio besitęsiantys įstrižai, tiesia trajektorija link pakelės medžių. (T.1, b.l. 4-15).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1859/14(01) konstatuota, jog A. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kraujo ėminys paimtas 2014-02-13, 18⁰⁰ val. (T.1, b.l. 27).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. A. V. kaltinama tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurių pripažinimą įrodymais sprendžia teismas nagrinėjantis bylą, kurie gali būti patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Įvykio dieną savo rašytame paaiškinime A. V. nurodė, kad užvažiavus ant žvyruoto kelkraščio mašiną „susvaidė“, nesugebėjo jos suvaldyti, todėl nuvažiavo nuo kelio. Apie Ž. L. sugriebimą už vairo nenurodė. (T.1, b.l. 90). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamąja A. V. iškėlė versiją, kad jos vairuotas automobilis į šalikelę nuvažiavo dėl Ž. L. kaltės, kuri sučiupo kaire ranka už vairo ir ženkliai suktelėjo vairą į dešinę pusę, dėl ko automobilis beveik stačiu kampu pasisuko į dešinę pusę ir nuvažiavęs į šalikelę čiuožė skersas bei atsitrenkė į medį. (T.1, b.l. 96).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. D. parodė, kad <...> automobilio vairuotoja A. paėmė dešine ranka telefoną ir norėjo telefoną apsukti, tuo pat metu automobilis pradėjo važiuoti kelkraščiu. Tada šalia sėdėjusi automobilio savininkė Ž. pasuko vairą kairėn į kelią. Po to A. bandant ištiesinti automobilį mes nuvažiavome į griovį <...>. (T.1, b.l. 74-75).

Atsiradus prieštaravimams tarp A. V. ir L. D. parodymų, kuria ranka Ž. L. sugriebė už vairo, tarp jų akistata nebuvo atlikta. Atlikus akistatą tarp Ž. L. ir L. D. , pastaroji kategoriškai netvirtino esanti įsitikinusi ar Ž. L. ranka buvo ant vairo, kad Ž. L. galėjo griebti už vairo sprendžia tik iš to, jog pastaroji buvo palinkusi link A. V. . (T.1, b.l. 70-71). Atlikus akistatą tarp Ž. L. ir A. V. matyti, jog abi savo parodymų nepakeitė. (T.1, b.l. 97-98).

Po prokuroro priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (T.1, b.l. 119-120), kuris panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi (T.1, b.l. 140-141), prieštaravimai tarp A. V. ir L. D. iš esmės nebuvo šalinami.

Teisiamojo posėdžio metu prieštaravimų tarp A. V. ir L. D. teismas neturėjo galimybės pašalinti, nukentėjusiajai L. D. atsisakius dalyvauti teisme dėl darbo problemų ir kelionės išlaidų gyvenant užsienyje, be to, teigia aplinkybių neprisimenanti, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013, 2K-255-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas - L. B. , D. B. parodymai paneigiantys kaltinamosios iškeltą versiją, kad dėl Ž. L. sugriebimo už vairo įvyko eismo įvykis, nuoseklūs Ž. L. parodymai jog už vairo nebuvo sugriebusi, pirminis A. V. pripažinimas jog automobilis į šalikelę nuvažiavo dėl jos kaltės, L. D. parodymai paneigiantys kaltinamosios versiją jog sugriebus ranka už vairo automobilis pasisuko dešinėn, kurių pati L. D. nepatvirtino akistatos metu, specialisto išvada dėl L. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, gauti teisėtais būdais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), kurie visiškai įrodo kaltinamosios A. V. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, kad vairuodama automobilį pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui, jos veika atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė.

Kaltinamosios A. V. teisme duotus parodymus teismas vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir su ja susijusių padarinių dėl žalų atlyginimo, todėl jais nesiremia.

Teismas nesiremia liudytojo A. L. parodymais, kurie yra neinformatyvūs dėl eismo įvykio kilimo priežasties.

Bausmės skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamoji A. V. padarė neatsargų nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto anksčiau neteista (T.1, b.l.112), administracine tvarka nebausta (T.1, b.l. 113), mokyklos charakterizuojama teigiamai (T.1, b.l. 115).

Už jos padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, o Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje numatyta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą, paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu, todėl kaltinamajai skirtina bausmė bauda, esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, bausmė bus įvykdyta.

Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama blaivi, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti neskirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.).

Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 (keturi) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

Civiliniai ieškiniai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).

Pagal visų ieškovų ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos, proceso išlaidų atlyginimo, atsakovai yra AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamoji A. V. . A. V. ieškinių nepripažino, jos gynėja prašė ieškinius atmesti, AB „Lietuvos draudimas“, nežinodami A. V. pozicijos dėl kaltės pripažinimo, ieškinių nepripažįsta, tačiau sutinka atlyginti savo atsiliepime nurodytas sumas pagal ieškinius, jeigu bus įrodyta A. V. kaltė ir nebus nustatyta kitų aplinkybių, šalinančių/mažinančių draudiko pareigą atlyginti patirtą žalą.

Ž. L. ieškinio reikalavimas dėl priteisimo 286,89 Eur išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokato padėjėja Zita Kazlauskienė teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai (T.1, b.l. 68), ieškovė turėjo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą ir atstovavimą (T.1, b.l. 181-182, T.2, b.l. 69-70), todėl priteistinos.

S. L. ieškinio reikalavimas dėl priteisimo 1.158,48 Eur turtinės žalos atlyginimui už nepataisomai sugadintą automobilį tenkintinas iš dalies. Teisme pati ieškovė pripažino jog už parduotą sudaužytą automobilį gavo 1.000 Lt pinigų tuometine valiuta nuo 4.000 Lt įvertintos automobilio vertės. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kadangi pardavusi sugadintą automobilį ieškovė gavo nuo sugadinto turto 289,62 Eur pinigų, ši suma išskaičiuotina iš prašomos priteisti 1.158,48 Eur sumos, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas 868,86 Eur sumai. Vadovaujantis jau minėtomis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visiškai tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 86,87 Eur priteisimo už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais (T.2, b.l. 72-74), iš dalies tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl turėtų išlaidų įsigytiems degalams vykstant į Plungės rajono policijos komisariatą procesinių veiksmų atlikimui nuo prašomų priteisti 93,25 Eur, kurie rašytiniais įrodymais patvirtinti apie vykimą keturis kartus (T.1, b.l. 22, 77, 79, 185, 192, T.2, b.l. 75-76), todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas tenkintinas 74,60 Eur sumai (4 kartai x 18,65 Eur). Dėl 18,65 Eur kelionės išlaidų į teisiamąjį posėdį 2015-10-20 (T.2, b.l. 52, 76), ieškovė turėjo kreiptis į teismą, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas.

L. B. ieškinio reikalavimas, nuo prašomos priteisti sumos turtinei žalai atlyginti dėl priteisimo 868,86 Eur (3.000 Lt) išlaidų už advokato paslaugas, pripažintinas proceso išlaidomis ir tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi advokatas Jurijus Malininas teikė teisinę pagalbą, paruošė civilinį ieškinį, atstovavo teisme (T.1, b.l. 145, 155-156).

Ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnio nuostatas dėl įrodinėjimo pareigos, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovės ieškinyje nurodyti turtiniai nuostoliai susiję su vaistų ir kitų medikamentų įsigijimu, kelionės ir kitomis su gydymu susijusiomis išlaidomis. Teismas sutinka su atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateikta gydytojo eksperto išvada dėl atlygintinų išlaidų už 104,77 Eur dėl medikamentų, gydymo, kuro, kelionės išlaidų (T.2, b.l. 51), žalų ekspertizių skyriaus apskaičiuota nuostolio ir draudimo išmoka už sugadintus rūbus 202,83 Eur sumai (T.2, b.l. 121). Teismas pripažįsta turėtas išlaidas dėl vaistų „Dermatix ultra gel“ įsigijimo 2014-04-10 už 162,25 Lt, 2014-06-02 už 139,53 Lt, todėl ieškinio dalis dėl 87,40 Eur turėtų išlaidų už šiuos vaistus tenkintina.

Reikalavimas dėl 5.792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Šios žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 8.689 Eur tuomet, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas (kasacinės bylos Nr. 2K-51/2008, 2K-784/2007), tuo tarpu bylose, kuriose autoįvykio metu asmuo sužalojamas nesunkiai, yra priteisiamos mažesnės sumos – nuo 600 iki 3.000 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-258/2012). Vien tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi.

Kaltinamoji A. V. nukentėjusiąją L. B. nesunkiai sužalojo padarydama neatsargų nusikaltimą, neabejotinai dėl sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasines kančias, buvo gydoma stacionariai ir ambulatoriškai, yra likę pasekmės dėl randų ant veido ir krūtinės, dėl to kompleksuoja ir išgyvena.

Atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti jos prašomą neturtinės žalos dydį, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 2.000 Eur nuo prašomos priteisti sumos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji važiuodama motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, nebuvo diržo užsisegusi, tuo pažeisdama galiojusių KET 60 punkto reikalavimus, kas galėjo turėti įtakos sveikatos sutrikdymo mastui, todėl ši aplinkybė yra motyvas mažinti jos prašomą priteisti sumą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pri­pa­žin­ti kal­ta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti bausme bauda 25 MGL (941 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistoji savanoriškai turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinančius banko kvitus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Ž. L. ieškinį tenkinti visiškai. Iš A. V. Ž. L. priteisti 286,89 Eur išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas.

S. L. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš AB „Lietuvos draudimas“ S. L. priteisti 1.030,33 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

L. B. ieškinį tenkinti iš dalies. Iš AB „Lietuvos draudimas“ L. B. priteisti 395 Eur turtinei žalai atlyginti, 2.000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš A. V. L. B. priteisti 868,86 Eur išlaidų už advokato paslaugas, likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.