- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- II-6-272/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15285-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Pažeidėjas
- D. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016-11-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76850655-16 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2016-11-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76850655-16 ir bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. ir jos atstovas advokatas E. V. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus teritorinės muitinės (toliau - VTM) „Panerių“ krovinių posto vyresnysis inspektorius V. B. 2016-07-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. MD-VM00P-67342328-16 (toliau - Protokolas), kuriame nurodė, kad D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 209¹ str. 1 d. 2 p., nes būdama UAB „Vingės transsphere logistika“ muitinės tarpininko atstovė 2016-05-03 ne Sąjungos prekes, atgabentas su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012607778, įtraukė į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona apskaitą ir šioms prekėms pateikė eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK064237 bei tokiais veiksmais pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso (toliau - SMK) 269 str. 1 d. VTM viršininko pavaduotojos E. Š. 2016-11-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76850655-16 (toliau - Nutarimas), vadovaujantis ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., D. V. paskirta administracinė nuobauda - 868 Eur bauda. Nurodė, kad su Nutarimu nesutinka ir mano, kad D. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., sudėties, kadangi ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas yra tada, kai laikinai saugomos prekės arba prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju 2016-05-03 į laisvąją zoną atvykusios prekės su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012607778 buvo įtrauktos į laisvosios zonos apskaitą ir deklaruotos nustatyta tvarka, t. y. prekės buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal TIR knygelę Nr. XK78492966 bei tranzito lydintįjį dokumentą Nr. 16LTVR50001505B475 ir papildomai įformintą eksporto deklaraciją N r. 16LTVR5000EK064237, todėl ginčo atveju laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakomybė už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo padarymą galėtų kilti tik tuomet, jeigu laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės apskritai nebūtų deklaruotos, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad ginčo prekės buvo deklaruotos, tiek tranzito procedūrai įforminant TIR knygelę Nr. XK7849296, tiek pateikiant eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK064237, todėl nustačius, kad prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir nustatyta tvarka deklaruotos, akivaizdu, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, veikos kvalifikavimas pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. yra negalimas, nes, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nepažeisdamas muitinio tikrinimo tvarkos, suteikė muitinės įstaigai visą jos prašomą informaciją, kurios reikia prekių muitiniam tikrinimui atlikti ir deklaravo jas tiek tranzito, tiek eksporto procedūrai. Aplinkybė, kad buvo įforminta perteklinė eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK064237, neturi ir negali būti laikoma kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., nes, prekės, atgabentos į laisvąją zoną, tą pačią dieną buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, deklaruojant jas nustatyta tvarka. Be to, ne Sąjungos prekių pateikimas muitiniam tikrinimui, įforminant ne tik Sąjungos tranzito procedūrą, bet ir eksporto procedūrą, nėra ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatyto pažeidimo sudėties elementas.Nurodė, kad fakto, jog prekės buvo deklaruotos muitinei, neneigia ir pati VTM, kuri skundžiamame nutarime pažymėjo, kad „muitinė neneigia, kad prekės buvo deklaruotos, bet jos nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka“. Akcentavo, kad VTM iki šiol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos, todėl teiginys, jog prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, jog nuo 2016-05-01 įsigaliojus SMK ir nesant teisės aktais nustatytos laisvosiose zonose saugomų prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios laisvųjų zonų atsakingiems asmenims aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma, todėl D. V. ir jos atstovo nuomone, D. V. muitiniam įforminimui pateikdama perteklinę eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK06423 nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo. Teigė, kad SMK 269 str. 1 d. įtvirtintos tik bendrojo pobūdžio nuostatos dėl Sąjungos prekių eksporto, tačiau šiame straipsnyje nėra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaraciją. Pažymėjo, kad eksporto deklaracija buvo pateikta tik kaip papildomas dokumentas prie TIR knygelės Nr. XK7849296, todėl VTM veiksmai, kuomet prekes deklaravus Sąjungos tranzito procedūrai, vertintini kaip teisiškai ydingi, pažeidžiantys teisinio tikrumo principą ir nesudarantys prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus, juo labiau, kad tariamo pažeidimo padarymo metu (2016-05-03) SMK nuostatų taikymas ir aiškinimas nebuvo žinomas, nei VTM, nei Muitinės departamentui, taip pat nebuvo priimti jokie SMK nuostatas lydintys nacionaliniai teisės aktai, kuriuose aiškiai būtų reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sąlygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad D. V. 2016-05-03 laisvojoje zonoje pateikusi papildomą eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK064237 negalėjo numatyti, kad toks jos veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei, juo labiau, kad dėl tokių veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado. Be to, papildomai pateikta eksporto deklaraciją, kurią įformino muitinės pareigūnai, nesudaro pagrindo teigti, kad prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka. Pabrėžė, kad UAB „Vingės transsphere logistika“ 2016-05-01 įsigaliojus SMK ir nesant laisvųjų zonų veiklos sąlygas tikslinančių nacionalinių teisės aktų, 2016-05-23 raštu Nr. R-16.45 kreipėsi į VTM prašydama, be kita ko, išaiškinti, kokias muitinės procedūras galima atlikti laisvojoje zonoje, jeigu ne Sąjungos prekės prieš tai su tranzito deklaracija įvežamos į laisvąją zoną ir atlikus komercinius sandorius išvežamos iš laisvosios zonos į trečiąsias šalis. VTM, atsakydama į minėtą UAB „Vingės transsphere logistika“ paklausimą, 2016-05-26 rašte N r. (8.1/18)-2V9060 nurodė, kad paklausimas dėl eksporto formalumu užbaigimo, padedant prekes į laisvąją zoną, išaiškinimo pateikimo persiustas Muitinės departamentui, o šis 2016-06-06 raštu Nr. (17.3/1 )3B-6266 atsakydamas į prašymą pažymėjo, kad klausimai dėl laisvųjų zonų veiklos ir eksporto formalumų atlikimo pateikti Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniam direktoratui (DG TAXUD), todėl apie Europos Komisijos atsakymą informuos vėliau. Taigi, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016-05-01 įsigaliojus SMK, nei VTM, nei Muitinės departamentas nežinojo, kaip turi būti aiškinamos ir taikomos SMK nuostatos, reglamentuojančios laisvųjų zonų veiklos sąlygas bei eksporto formalumų atlikimą. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad vertinti D. V. 2016-05-03 atliktus veiksmus (perteklinės eksporto deklaracijos pateikimas), kaip prieštaraujančius nustatytai deklaravimo tvarkai ir pažeidžiančius laisvosios zonos veiklos ir eksporto formalumų atlikimo tvarkos sąlygas, nėra jokio pagrindo. Nurodė, kad D. V., pateikusi papildomą eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK064237, nepažeidė ir negalėjo pažeisti SMK 269 str. 1 d. nuostatų, nes šiame straipsnyje nėra nustatyta laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarka, o tik pateikta bendro pobūdžio norma dėl Sąjungos prekių eksporto, todėl nesant inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, nėra pagrindo veikos kvalifikuoti pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. bei bylos teisena D. V. atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Prašė, jeigu teismas spręstų, kad D. V. padarė minėtą teisės pažeidimą, skirti jai švelnesnę nuobaudą nei ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyta minimali, atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo išgabentos tą pačią dieną ir jokių neigiamų padarinių neatsirado.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b. l. 36-40) ir jos atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti, o Nutarimą palikti nepakeistą kaip pagrįstą ir teisėtą. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens motyvai yra nepagrįsti ir ginčytini, kadangi įstatymas įpareigoja prekes deklaruoti ne bet kaip, o tinkamai („nustatyta tvarka“). D. V. dirba deklarante, yra muitinės tarpininko atstovė, išklausiusi mokymus apie muitinės procedūras, prekių deklaravimą ir pan., išlaikiusi atitinkamus egzaminus. Deklaranto darbo specifika suponuoja tai, kad asmuo privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, todėl deklarantė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas. Tas faktas, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.952/2013, nustatantis Sajungos muitinės kodeksą (SMK), įsigaliojo tik 2016 m. gegužės 1 d., t. y. vos 3 dienos iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo, nepanaikina asmens atsakomybės už padarytus veiksmus. Deklarantas privalo domėtis naujais teisės aktais, reglamentuojančiais su muitiniu įforminimu susijusius klausimus, jų taikymo sąlygas, kadangi tai yra jo darbo pagrindas. Be to, būtina pabrėžti, jog naujas SMK jokių naujovių, susijusių su eksporto procedūrų taikymu, neįvedė, nes ir pagal anksčiau galiojančius teisės aktus eksporto procedūros taikymo sąlygos buvo tokios pačios - eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms (SMK 269 str. 1 d.). Antra, asmuo savo skunde nurodo, kad ji prekes tinkamai deklaravo tranzito procedūrai, tik papildomai dar įformino joms eksporto deklaraciją. Nesuprantamas yra tikslas „papildomai“ forminti perteklinę muitinės procedūrą. Tai daryti yra draudžiama. Tinkamas prekių deklaravimas šiuo atveju būtų buvęs, jeigu po laisvosios zonos procedūros prekės būtų išvežamos į trečiąsias šalis tiesiog įforminus tranzito procedūrą. Nagrinėjamu atveju SMK numato sąlygas, kada ir kaip įforminamos atitinkamos procedūros. Šioje situacijoje pagrindinė sąlyga yra ta, kad eksporto procedūra įforminama tik Sąjungos prekėms (SMK 269 str. ir 270 str. 1 d. b p.). Deklaravimo tvarka ir sąlygos nustatytos SMK, kuris taikomas tiesiogiai. Įforminusi ne Sąjungos prekėms eksporto procedūrą D. V. savavališkai pakeitė prekių muitinį statusą iš ne Sąjungos prekių į Sąjungos prekes. „Perteklinės“ eksporto procedūros įforminimas sukėlė labai rimtas pasekmes - tokiu būdu buvo pakeistas prekių statusas iš ne Sąjungos į Sąjungos. O prekių muitinio statuso pakeitimas iš trečiųjų šalių į Sąjungos galimas tik įforminus išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą (SMK 5 str. 1 d. 23 p. b) įtrauka). Todėl dirbtinai pakeitus prekių muitinį statusą, įforminus, apeliantes žodžiais tariant, „perteklinę“ eksporto deklaraciją, atsiranda skola muitinei (SMK 79 str.). Be to, ne Sąjungos prekės neteisėtai buvo paimtos iš muitinės priežiūros, kuri, pagal SMK 134 str., joms yra privaloma. Todėl teigti, kad prekės buvo deklaruotos tinkamai, kuomet atsiranda rimtos pasekmės, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja teisinio tikrumo principui. Nurodė, jog muitinė taip pat nesutinka su skunde nurodytu teiginiu, kad Vilniaus teritorinė muitinė iki šiol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos, todėl bausti už prekių nedeklaravimą nustatyta tvarka negalima. Pažymėtina, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas neturėjo nustatyti kokių nors papildomų tvarkų, kaip įforminamos vienos ar kitos muitinės procedūros. Muitinės procedūrų taikymo taisyklės ir sąlygos yra nustatomos SMK, todėl forminant vieną ar kitą muitinės procedūrą, visų pirma reikia vadovautis tiesiogiai taikomu teisės aktu - SMK. Būtent jame yra nustatytos šiai bylai reikšmingos muitinės procedūrų įforminimo taisyklės - kaip jau minėta, vadovaujantis SMK 269 str. 1 d. eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, taigi ne Sąjungos prekėms ši procedūra negalėjo būti forminama. Taigi nepagrįstas yra apeliantes argumentas, kad atsakomybė negali kilti iš nenustatytos tvarkos - tvarka tiek dabar, tiek ir anksčiau yra nustatyta reglamentu, kuris yra, kaip minėta, tiesioginio taikymo teisės aktas, nereikalaujantis papildomų nacionalinių teisės aktų. Muitinė taip pat nesutinka su skundo teiginiu, kad SMK 269 str. 1 d. įtvirtintos bendrojo pobūdžio nuostatos dėl Sąjungos prekių eksporto, tačiau šiame straipsnyje nėra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaraciją. Pabrėžė, kad teisės aktus reikia aiškinti sisteminiu būdu, o ne ištraukus vieną nuostatą iš konteksto. SMK 269 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, ir, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju yra specialioji ir taikytina būtent nagrinėjamu atveju. Be to, kaip žinia, viešojoje teisėje, priešingai nei privačioje, galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta. Visa kita yra draudžiama, jei nenustatyta kitaip. Tai yra imperatyvas, todėl jeigu teisės aktas nustato, kad eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, tai reiškia, kad jokioms kitoms prekėms ši procedūra negali būti taikoma. Tai pat svarbu pažymėti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, priešingai, nei ji teigia, ne „kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įformino ir eksporto deklaraciją“, o tranzito deklaraciją ji įformino jau po eksporto deklaracijos įforminimo ne Sąjungos prekėms, tokiu būdu, kaip jau minėta, pakeisdama prekių muitinį statusą, kas sąlygojo tai, jog prekės į Baltarusiją išvažiavo jau kaip Europos Sąjungos prekės. D. V. skunde nurodytą argumentą, kad ji pateikdama muitiniam įforminimui perteklinę eksporto deklaraciją, nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos - tyčios ar neatsargumo, laiko ydingu. Šioje byloje buvo įrodyta asmens kaltė ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo padarymu, kuri pasireiškė neatsargumu - asmuo numatė, kad jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. D. V., būdama pakankamai apdairi, turėjo žinoti, kaip ir kokiomis sąlygomis deklaruojamos prekės atitinkamai procedūrai, ji turėjo pakankamas galimybes tai žinoti, turėjo įsigilinti į SMK (kuris yra viešai skelbiamas teisės aktas) nuostatas, ir tinkamai jomis vadovautis. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo dirba muitinės tarpininko deklarantu, todėl tinkamas muitų teisės normų taikymas jam yra ypač svarbus, o įforminusi netinkamą procedūrą prekėms, prisiėmė visa suklydimo riziką ir atsakomybę už sukeltas pasekmes. D. V. žinojo, kad įformina eksporto procedūrą ne Sąjungoms prekėms, kadangi matė išorinio tranzito deklaraciją Tl (MRN 16LV00021012607778), su kuria prekės atvažiavo į laisvąją zoną. Šios prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso, tai patvirtina tranzito deklaracijos rūšis - Tl tranzito deklaracija įforminama ne Sąjungos prekėms, kai jos gabenamos iš vienos ES muitu teritorijos į kitą (Sąjungos tranzitas) (SMK 226 str.). Nurodė, jog skunde nurodomas argumentas, kad ginčijamą eksporto deklaraciją priėmė pats muitinės pareigūnas, todėl darytina išvada, kad muitinė pati nežinojo, kaip reikia elgtis konkrečioje situacijoje, vertinamas kritiškai, kadangi pareigūnų padarytos klaidos nepašalina deklaranto atsakomybės už atliktus priešingus teisei veiksmus. Be to, muitinės pareigūnas, įformindamas eksporto deklaraciją MDAS (Muitinės dokumentų apdorojimo sistemoje), negalėjo žinoti, kad eksporto procedūra įforminama prekėms, kurios neturi Sąjungos prekių statuso, kadangi Eksporto deklaracijos 40 langelyje nurodytas pirminis dokumentas, kurio pagrindu įforminama deklaracija, yra sąskaita-faktūra (kodas „380“ pagal LITAR iššifruojamas kaip sąskaita-faktūra) (2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 22.42 p.). Jeigu šiame langelyje būtų nurodytas laisvosios zonos apskaitos dokumentas (kodas „ZZZ“), kuris ir turėjo būti nurodytas įforminant procedūrą prekėms po laisvosios zonos procedūros, muitinės pareigūnas neįformintų eksporto deklaracijos, nes iš karto kiltų klausimas, kodėl ne Sąjungoms prekėms norima įforminti eksporto procedūrą. Nurodė, kad teigti, jog muitinės pareigūnas pats patvirtino eksporto deklaracijos pateikimo teisėtumą, negalima, nes muitinės pareigūnui nebuvo pateikta pakankamai informacijos apie deklaruojamas prekes ir jų muitinį statusą. Nurodė, jog teigti, kad jokių neigiamų pasekmių dėl eksporto procedūros įforminimo ne Sąjungos prekėms neatsirado, yra nepagrįsta, juk, kaip jau ne kartą minėta, toks priešingas teisei veikimas sukėlė realias pasekmes - buvo pakeistas prekių muitinis statusas, kas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą. Be to, prekių statuso pakeitimas sąlygojo ir tai, kad toms prekėms buvo taikoma visiškai kita priežiūra ir rizika, kadangi pagal dokumentus jos jau buvo laikomos Sąjungos prekėmis. Būtina pabrėžti, kad ne Sąjungos prekėms taikomi žymiai didesni priežiūros, rizikos vertinimo, procedūrų užbaigimo kontrolės standartai, todėl akivaizdu, kad toks D. V. priešingas teisei elgesys yra žalingas muitinės procedūrų kontrolės atžvilgiu. Kaip minėta, ne Sąjungos prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, tačiau išgabenant jas į Baltarusijos Respubliką apeliantė jas pateikė eksporto procedūrai ir tokiais veiksmais neteisingai suteikė šioms prekėms Sąjungos prekių statusą, t.y. neteisėtai paėmė prekes iš muitinės priežiūros. Fakto, kad UAB „Vingės transsphere logistika“ 2016-05-23 raštu kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu išaiškinti teisės normų taikymą dėl laisvųjų zonų veiklos, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė šį raštą persiuntė Muitinės departamentui, o šis kreipėsi į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą, nevertina kaip muitinės nežinojimo kaip reikėtų elgtis konkrečiu atveju. Muitinė, atsikirsdama į šį skundo argumentą, pažymi, kad tai, jog buvo kreiptasi į Muitinės departamentą ir į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą, visiškai nereiškia, kad muitinė nežinojo, jog nagrinėjamu atveju negalima buvo forminti eksporto deklaracijos. Įmonės rašte buvo užduota daug klausimų, o tai, kad muitinė kreipėsi į aukštesnes institucijas, rodo tik norą tinkamai ir visapusiškai atsakyti į iškilusius klausimus. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus teritorinė muitinė į aukštesnę instituciją kreipėsi ne dėl to, kad pati taip nusprendė, nežinodama atsakymų į užduotus klausimus, o tai padarė vadovaudamasi 2014 m. kovo 24 d. Muitinės departamento prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-182 patvirtintų Asmenų konsultavimo muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos taisyklių 7 p. nuostata, kurioje numatyta, kad muitinės įstaigos, gavusios paklausimus, kurie priskirtini II lygio konsultacijoms ir į kuriuos atsakyti reikalinga patvirtinta rašytinė konsultacija, persiunčia juos Muitinės departamentui (kas yra II lygio konsultacija yra numatyta minėtų Taisyklių 3.9 p., t.y. specialiosios konsultacijos, kurioms parengti reikia išsamesnės, specialių žinių reikalaujančios informacijos). Nurodė, kad, be to, įmonės rašte užduoti klausimai liečia laisvųjų sandėlių veiklą, o ne Sąjungos prekėms taikomą eksporto procedūrą, todėl šis raštas nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio skirtumo, ar eksporto procedūra būtu įforminta laisvojoje zonoje esančioms prekėms, ar ne, kadangi esminė taisyklė ir sąlyga eksporto procedūrai įforminti yra tai, kad ji įforminama Sąjungos prekėms, išvežamoms iš Sąjungos muitų teritorijos. Akcentavo, kad tiek pagal senąjį Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – BMK), tiek pagal naująjį SMK, ne Sąjungos prekėms, būtų jos laisvojoje zonoje ar ne, eksporto procedūra negalėjo būti įforminama. Ne Sąjungos prekėms gali būti taikoma tik reeksporto procedūra. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Vingės transsphere logistika“ dėl išaiškinimo pateikimo kreipėsi tik 2016-05-23, prieš tai ne kartą netinkamai deklaravę prekes eksporto procedūrai. SMK įsigaliojo 2016-05-01, ir tam buvo ruošiamasi: visi muitinės procedūras įforminantys asmenys žinojo, kad įsigalios naujasis reglamentas, ir jeigu būtų kilę klausimų dėl jo taikymo, rūpestingas ir atsakingas muitinės tarpininkas turėjo išsiaiškinti prieš atlikdamas atitinkamus veiksmus, o ne po to, kai buvo padaryti pažeidimai. Jokių papildomų tvarkų šiais klausimais muitinės nustatyti neturėjo ir neturi. Nurodė, jog apeliantė savo skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija numato, jog muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taiko administracinę atsakomybę. Nurodė, jog muitinė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nei įmonė, nei deklarantė nesikreipė dėl klaidų taisymo, kadangi laiko, kad jie savo pareigas atliko tinkamai - tinkamai deklaravo prekes, nors muitinė su tuo nesutinka.
Institucijos atstovė teismo posėdyje papildomai pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad prekių siuntėjas yra įsteigtas Škotijoje, dar nereiškia, kad gabentos prekės turi ES prekių muitinį statusą, nes T1 deklaracijoje nurodyta ES šalis – Škotija – tai yra tik muitinės sandėlio vieta. Taip pat nurodė, kad muitinė nėra pripažinusi minėtos deklaracijos negaliojančia ir to negali padaryti savo iniciatyva, kadangi pagal Komisijos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 148 straipsnio 4 dalies c punktą, tik asmens prašymu muitinė galėtų spręsti dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
D. V. 2016-07-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. MD-VM00P-67342328-16 (b. l. 13) už tai, kad ji 2016 m. gegužės 3 d. 13.42 val. Sausių k., Trakų r. sav., būdama UAB „Vingės transsphere logistika“ muitinės tarpininkė, ne Sąjungos prekes, atgabentas su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012607778, įtraukė į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona apskaitą ir Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Paneriai“ šioms prekėms eksporto procedūrai įforminti pateikė deklaraciją Nr. l6LTVR5000EK064237 (procedūros kodas 1000). Šiais veiksmais muitinės tarpininkė D. V., pateikdama ne Sąjungos prekes eksporto procedūros įforminimui, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. nuostatą, kurioje numatyta, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p.
D. V. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos E. Š. 2016-11-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76850655-16 pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., už kurį jai paskirta administracinė nuobauda - 868 Eur dydžio bauda (b. l. 8).
ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu.
Pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, atsakomybė kyla už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą - laikinai saugomos prekės arba prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. kaltinama pažeidusi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto SMK 269 str. 1 d. nuostatas. SMK 269 str. 1 d. numato, kad eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms.
Nuo 2017-01-01 LR ATPK neteko galios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau - ANK), kuriame taip pat numatyta atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą (ANK 211 str. 1 d. 2 p.). ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 4 str. 2 d. nurodyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Atitinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. D. V. padarytos veikos požymiai atitinka ANK 211 str. 1 d. 2 p. numatytą nusižengimą, tačiau šios teisės normos sankcija yra griežtesnė nei analogiško pažeidimo pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. sankcija, todėl pagrindo veikos perkvalifikavimui nėra. Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. neigia padariusi jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Akcentavo, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, nustatantis SMK, įsigaliojo tik 2016 m. gegužės 1 d. ir juo nustatyta tvarka nebuvo iki galo aiški, be to, aplinkybė, kad buvo įforminta perteklinė eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK064237, negali užtraukti atsakomybės už deklaravimo tvarkos pažeidimą.
Muitinės tranzito pasibaigimo procedūros garantija T1 taikoma kroviniams, neturintiems ES krovinių statuso, kertantiems ES teritoriją tranzitu, taipogi pristatomiems tarp išorės pasienio teritorijos ir muitinės sandėlio iki vidaus muitinės, esančios ES teritorijoje. T1 deklaracija - finansinę garantiją turinti muitinės procedūra, išrašyta muitinės tarpininkų ES muitinės įstaigų naudai. SMK įtvirtinta prekių kilmės sąvoka (5 str. 23, 24 punktai), ir prekės, gautos tik Sąjungos muitų teritorijoje, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso, jeigu jos gautos iš laikinai saugomų prekių arba iš prekių, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra, laikinojo įvežimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra (153 str. 3 d.). SMK reglamentuota, kad tranzito deklaracija T1 taikoma kroviniams, atvežtiems ne iš ES arba iš ES muitinės sandėlių, kuriuose ir sandėliuojamos ne ES prekės (226 str.). SMK 226 str. 2 d. nurodyti konkretūs atvejai, kai Sąjungos prekėms įforminama išorinio tranzito procedūra, ir jei prekė būtų ES šalies, ji vyktų su tranzito deklaracija T2. T1 tranzito deklaracija vienareikšmiškai forminama ne ES prekėms ir būtent tranzito deklaracija T1 įrodo, kad tai ne ES prekės. Tranzito deklaracijos T1 buvimas prezumiuoja, kad prekės turi ne ES prekių statusą ir muitinės tarpininkui daugiau kitokių kilmės dokumentų ar įrodymų, vertinant prekių kilmę, šiuo atveju pateikti nereikėjo.
Nagrinėjamu atveju, užbaigus muitinio tranzito procedūrą, šios prekės buvo pateiktos laisvosios zonos procedūros įforminimui ir vėliau iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms ne Sąjungos prekėms buvo įforminta eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK064237 (procedūros kodas 1000). 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto SMK 269 str. 1 d. numatyta, kad eksporto procedūra (procedūros kodas 1000) įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Vadovaujantis Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SMK nuostatos, 119 straipsnio 1 dalies c punkto, prielaida, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, netaikoma prekėms, kurioms įforminta viena iš specialiųjų procedūrų. Nagrinėjamu atveju prekės, kurioms buvo įforminta specialioji - laisvosios zonos procedūra, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso ir joms negali būti įforminta eksporto procedūra (proc. kodas 1000). Tai, kad iš ES šalies – Latvijos - atvykusios prekės buvo ne Sąjungos prekės, patvirtina byloje pateikta deklaracija T1 (tranzito dokumentas Nr. 16LV00021012607778), su kuria prekės ir išvyko į Baltarusiją (b. l. 14), tačiau minėtoms prekėms buvo įformintas ir eksporto lydimasis dokumentas - eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK064237 (b. l. 15), todėl pažeista SMK 269 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto deklaracija. SMK 153 str. 1 d. numato prezumpciją, kad visos Sąjungos muitų teritorijoje esančios prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad jos nėra Sąjungos prekės. SMK 153 str. 3 d. numato, kad konkrečiais atvejais prekės, gautos tik Sąjungos muitų teritorijoje, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso, jeigu jos gautos iš laikinai saugomų prekių arba iš prekių, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra, laikinojo įvežimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra. SMK 154 str. numato sąjungos prekių muitinio statuso praradimą: sąjungos prekės tampa ne Sąjungos prekėmis šiais atvejais: a) kai jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, jeigu netaikomos vidinio tranzito taisyklės; b) kai joms įforminama išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, jeigu muitų teisės aktai tai leidžia ir kt. Šiuo atveju prekės buvo atgabentos ir laisvojoje zonoje įtrauktos į apskaitą su T1 išorinio tranzito deklaracija. Taigi, pagal anksčiau aptartas SMK nuostatas, prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso ir, pagal SMK 269 str. nuostatas, joms neturėjo būti įforminama eksporto procedūra – neturėjo būti užpildyta eksporto deklaracija, kurią nagrinėjamu atveju D. V. užpildė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad ji nežino, ar tai buvo ES prekės, ar ne, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi pačios D. V. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 21-23) nurodyta, kad minėtos prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso.
Taigi, nagrinėjamu atveju iš Sąjungos muitų teritorijos buvo išvežtos ne Sąjungos prekės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad prekių eksporto procedūra D. V. buvo įforminta tinkamai ir prekės buvo deklaruotos nustatyta tvarka, nes, kaip minėta, sutinkamai su SMK 269 str. 1 d., eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju prekės atvyko tranzitu ir įforminus ne Sąjungos prekėms eksporto procedūrą po tranzito procedūros buvo pakeistas prekių statusas iš ne Sąjungos prekių į Sąjungos prekes, kai prekių muitinio statuso pakeitimas iš trečiųjų šalių į Sąjungos galimas tik įforminus išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą (SMK 5 str. 1 d. 23 p. b įtrauka), kas šiuo atveju atlikta nebuvo, todėl darytina išvada, kad ne Sąjungos prekėms eksporto procedūra negalėjo būti įforminta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad 2016-05-01 įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 952/2013 nebuvo aiški prekių, laikomų laisvojoje zonoje, eksporto formalumų atlikimo tvarka, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuostatos, susijusios su veiksmais, dėl kurių D. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas skundžiamas nutarimas, nuo 2016-05-01 SMK reglamentuotos taip pat, kaip ir anksčiau galiojusiuose teisės aktuose, t. y. naujas SMK naujos tvarkos, susijusios su eksporto procedūrų taikymu, neįvedė - eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms (SMK 269 str. 1 d., atitinkamai - senojo BMK 161 str.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, susiję su atitinkamų institucijų susirašinėjimu dėl neva kilusių klausimų dėl Sąjungos muitinės kodekso nuostatų, reglamentuojančių laisvųjų zonų veiklos sąlygas bei eksporto formalumų atlikimą, teisingo aiškinimo ir taikymo, vertinami kaip deklaratyvūs. Vien faktas, jog Vilniaus teritorinė muitinė raštu kreipėsi į Muitinės departamentą bei į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą, nereiškia, kad tokiu būdu buvo aiškinamasi dėl šios konkrečios situacijos teisinio vertinimo. Kaip nurodoma atsiliepime į skundą (b. l. 39), Vilniaus teritorinė muitinė į aukštesnę instituciją kreipėsi ne dėl to, kad pati taip nusprendė, nežinodama atsakymų į užduotus klausimus, o tai padarė vadovaudamasi 2014 m. kovo 24 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-182 patvirtintų Asmenų konsultavimo muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taisyklių 7 punktą, pagal kurį muitinės įstaigos, gavusios paklausimus, kurie priskirtini II lygio konsultacijoms ir į kuriuos atsakyti reikalinga patvirtinta rašytinė konsultacija, persiunčia juos Muitinės departamentui. Taigi, skunde Vilniaus teritorinės muitinės kreipimasis į aukštesnę instanciją nepagrįstai siejamas su šia konkrečia situacija ir vertinamas D. V. tinkama linkme.
Atmestini kaip nepagrįsti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir nustatyta tvarka deklaruotos, muitinė nėra pripažinusi minėtos deklaracijos negaliojančia, todėl, D. V. ir jos atstovo nuomone, akivaizdu, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas. Kaip pagrįstai atsikirto Institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovė, muitinė savo iniciatyva negali pripažinti deklaracijos negaliojančia, tai gali būti padaryta tik asmens prašymu. Pagal Komisijos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 148 straipsnio 4 dalies c punktą, jeigu prekės per klaidą buvo deklaruotos pateikiant daugiau kaip vieną muitinės deklaraciją, jos pripažįstamos negaliojančiomis gavus pagrįstą deklaranto prašymą. Bylos medžiaga, pačios D. V. paaiškinimai patvirtina, kad nei ji, nei UAB „Vingės transsphere logistika“ nesikreipė su prašymu į muitinę dėl klaidų taisymo ar deklaracijos anuliavimo, dėl ko muitinės neveikimas nėra ir negali būti prilyginamas pagrindui pripažinti, jog eksporto procedūra nagrinėjamu atveju buvo įforminta tinkamai.
SMK 15 str. 2 d. numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą, todėl teismas sutinka su Institucijos, priėmusios Nutarimą, argumentais, jog deklaranto darbo specifika suponuoja tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios taikytinos procedūros. Atmestini kaip nepagrįsti ir D. V. bei jos atstovo argumentai, kad Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas, matydamas, jog iš laisvosios zonos išvežamoms prekėms pateiktos kelios deklaracijos, galėjo jų nepriimti, tačiau jokių pastabų neturėjo, ir kad eksporto deklaracija buvo įforminta ne dėl D. V. savavališkų veiksmų, bet Vilniaus teritorinei muitinei leidus, todėl pastaroji jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Iš atsiliepimo į skundą argumentų bei Vilniaus teritorinės muitinės atstovės teisme duotų paaiškinimų matyti, kad muitinės pareigūnas tikrino tik elektroninėje eksporto deklaracijoje nurodytus duomenis, o fizinis tikrinimas atliekamas nebuvo. Muitinės pareigūnas, įformindamas eksporto deklaraciją sistemoje, negalėjo žinoti, kad eksporto procedūra įforminama prekėms, kurios neturi Sąjungos prekių statuso, kadangi D. V. eksporto deklaracijos 40 langelyje kaip pirminį dokumentą, kurio pagrindu įforminama deklaracija, buvo nurodžiusi sąskaitą faktūrą (kodas „380“ pagal LITAR iššifruojamas kaip sąskaita-faktūra). Jeigu šiame langelyje būtų nurodytas laisvosios zonos apskaitos dokumentas (kodas „ZZZ“), kuris ir turėjo būti nurodytas įforminant procedūrą prekėms po laisvosios zonos procedūros, muitinės pareigūnas neįformintų eksporto deklaracijos, nes iš karto būtų kilęs klausimas, kodėl ne Sąjungoms prekėms norima įforminti eksporto procedūrą. Įvertinus šias aplinkybes bei su šiomis aplinkybėmis susijusius skundo argumentus, nėra jokio pagrindo teigti, kad muitinės pareigūnas pats patvirtino eksporto deklaracijos pateikimo teisėtumą, nes muitinės pareigūnui nebuvo pateikta pakankamai informacijos apie deklaruojamas prekes ir jų muitinį statusą. Juo labiau, muitinės pareigūnas nebuvo pakankamai informuotas apie deklaruojamų prekių muitinį statusą, nes pateiktoje eksporto deklaracijoje netinkamai nurodytas prieš tai įformintos muitinės procedūros dokumentas. Todėl toks D. V. savo veiksmų vertinimas, koks nurodytas skunde bei teismo posėdyje, yra neteisingas. Kaip paaiškino teismo posėdyje pati D. V., ji nuo 2010-11-06 dirba muitinės tarpininko atstove, yra baigusi muitinės tarpininkų mokymus, išlaikiusi egzaminą, todėl visa suklydimo rizika ir atsakomybė už neteisėtus veiksmus tenka jai (D. V.), o jos skundo argumentai dėl muitinės pareigūno netinkamų veiksmų ar neveikimo teisinio įvertinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Priešingai, nei teigiama skunde ir nurodė teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jos atstovas, nėra pagrindo pripažinti, kad D. V., parengusi eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK064237, kurią įformino muitinės pareigūnas, nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos tyčios ar neatsargumo.
Visi kiti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. ir jos atstovo skunde ir teismo posėdyje nurodyti priimto Nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentai, Institucijos, surašiusios Protokolą ir priėmusios Nutarimą, atsiliepimo bei jos atstovės teismo posėdyje nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos Nutarimo pagrįstumui, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad D. V. veiksmuose yra ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo sudėtis ir ji patraukta atsakomybėn pagrįstai ir teisėtai.
Teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.
ATPK 209¹ str. 1 d. sankcija numatė baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.
Nutarimu D. V. skiriant nuobaudą, nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių, už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., jai paskirta minimali sankcijoje numatyta 868 Eur bauda.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Kaip nurodė teismo posėdyje D. V., ir kitokių duomenų byloje nėra, ji nebuvo anksčiau bausta už tokio pobūdžio teisės pažeidimus, byloje nėra duomenų, kad ji būtų bausta už kitų rūšių teisės pažeidimus, pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, nepakankami įsigilinus į teisės aktų reikalavimus; byloje nėra duomenų, kad jos padarytas teisės pažeidimas būtų sukėlęs neigiamų padarinių - nepateikta duomenų apie jos veiksmais padarytą žalą (atsiradusią muitinės skolą).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus – ne tik bausti, bet ir auklėti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti, D. V. pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrus jai mažesnę nuobaudą nei ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. sankcijoje numatyta minimali bauda.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keistinas Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76850655-16, D. V. paskiriant mažesnę nuobaudą (ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76850655-16 ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., skirti 400 Eur baudą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.