- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- I-542-362/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00020-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- J. P.
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir kolegijos pirmininko Arvydo Martinavičiaus, kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus, rašytinio proceso (be žodinio nagrinėjimo) tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. P. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
gautas Pareiškėjos J. P. atstovas advokatas V. P. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2013-12-23 (spaudas ant voko) pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2011-11-22 sprendimą Nr. SKYDS-18 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. P.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-09-24 sprendimą Nr. (6.5) I-6297 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ dalyje dėl neįskaitytų į darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis 1985-08-23 – 1987-12-24 ir 1988-03-24 – 1992-07-15 laikotarpių, dirbtų Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje ir įpareigoti atsakovą įskaityti į pareiškėjos darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis 1985-08-23 – 1987-12-24 ir 1988-03-24 – 1992-07-15 laikotarpius, dirbtus Mažeikių naftos produktų tiekimo realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje.
Skunde taip pat nurodė, kad prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą skundo padavimo terminą.
Pareiškėja 2011-09-19 kreipėsi į atsakovą su prašymu įskaityti į jos darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpius nuo 1985-08-23 iki 1987-12-24 ir nuo 1988-03-24 iki 1992-07-15, dirbtus Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje prekių operatore, norėdama gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Atsakovas 2011-11-22 sprendimu Nr. SKYDS-18 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. P.“ atsisakė patenkinti prašymą ir nurodė, kad ji minėtais laikotarpiais nedirbo darbų, įvardytų Sąrašuose (pagal Sąrašo Nr. 2 XXII skyrių „Gręžimas, naftos ir dujų gavyba ir perdirbimas, anglies ir skalūno perdirbimas“ teisę gauti kompensaciją turi prekių operatoriai, dirbę naftos gavyboje ir perdirbime). Manydama, kad Sodrai trūksta įrodymų, jog ji šiais laikotarpiais tikrai dirbo analogiškus darbus, kaip ir prekių operatore AB „ORLEN Lietuva“ nuo 1992-07-21 iki 2000-12-12, už kuriuos jai trečiasis suinteresuotasis asmuo nusprendė mokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, 2012-10-30 kreipėsi su pareiškimu į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji 1985-08-23 - 1987-12-24 ir 1988-03-24 - 1992-07-15 laikotarpiais, dirbdama Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje prekių operatore, dirbo tą patį darbą ir tokiomis pat kenksmingomis sąlygomis, kaip ir vėlesniais laikotarpiais nuo 1992-07-21 iki 2000-12-12 prekių operatore AB „ORLEN Lietuva“. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012-11-08 nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 23114-832/2011 pagal pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad ji turi pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos prašomą nustatyti juridinį faktą, todėl toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2013-08-22 padavė trečiajam suinteresuotajam asmeniui skundą dėl atsakovo 2011-11-22 sprendimo Nr. SKYDS-18 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. P.“, tačiau 2013-10-03 gavo jo 2013-09-24 sprendimą Nr. (6.5) 1-6297 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“, kuriuo jos skundas buvo atmestas, nurodant, kad ji Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje prekių operatore 1985-08-23 - 1987-12-24 ir 1988-03-24 - 1992-07-15 laikotarpiais nedirbo naftos gamyboje ir perdirbime, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti kompensaciją.
Analogišką skundą, kuriame atsakove buvo patraukusi dabartinį trečiąjį suinteresuotąjį asmenį, o tračiuoju suinteresuotuoju asmeniu - dabartinį atsakovą, 2013-10-23 jau išsiuntusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis teismas 2013-11-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-7998-171/2013 atsisakė jį priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, nes, teismo nuomone, atsakovu turėjo būti SODROS Mažeikių skyrius, o ne centrinė įstaiga, ir išaiškino, kad skundą dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimų gali paduoti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Skundas su visais priedais buvo grąžintas 2013-12-06, todėl kitą darbo dieną jį pateikė antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui V. P., bet jis dėl itin didelio darbo krūvio (kone kas dieną dirbo įvairiuose teismuose, rengė kitus procesinius dokumentus) tik pirmąją savo žiemos atostogų darbo dieną fiziškai galėjo parengti pakartotinį skundą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad Į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi įstatymo nustatytu terminu, bet šiam teismui atsisakius priimti skundą ir grąžinus jį su visais priedais vėliau nei po mėnesio nuo nutarties priėmimo, atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens sprendimų apskundimo terminas nutrūko ir dabar ji privesta prašyti Šiaulių apygardos administracinio teismo jį atnaujinti (ABTĮ 34 str.).
Pareiškėja įsitikinusi, kad terminą pakartotiniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes jos atstovas apsiriko manydamas, kad skųsti turi ne SODROS skyriaus, o jos centrinės įstaigos galutinį sprendimą, po to Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl LR ABTĮ 35 str. nuostatos pats negalėjo šios skundo persiųsti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, o kai skundas su visais priedais buvo grąžintas ir pareiškėja jį pateikė savo advokatui, pastarasis dėl objektyvių priežasčių negalėjo jo man anksčiau parengti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimų į pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas ir terminas neatnaujintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) 33 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. 32 str. 1 d. nurodyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Taigi valstybė pareiškėjui garantavo pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu jis per vieną mėnesį nuo sprendimo arba pranešimo apie tokį sprendimą ar atsisakymą įteikimo dienos ar per dvidešimt dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo kreipėsi į teismą su skundu. To paties įstatymo 34 str. 1 d. numato, kad jeigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėjamas šio įstatymo 34 str. nustatyta tvarka. ABTĮ 34 str. 1 d. nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 str. 2 dalies 1-7 punktuose. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t.y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus.
Susipažinus su turima medžiaga matyti, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2011-11-22 sprendimu Nr. SKYDS-18 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas J. P.“ atsisakė įskaityti į pareiškėjos darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpius nuo 1985-08-23 iki 1987-12-24 ir nuo 1988-03-24 iki 1992-07-15, dirbtus Mažeikių naftos produktų tiekimo ir realizavimo bazėje ir Mažeikių kuro tiekimo bazėje prekių operatore. Pareiškėja 2013-08-22 padavė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2013-09-24 sprendimu Nr. (6.5) I-6297 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja nurodo, kad šį sprendimą ji gavo 2013-10-03. Skundas Šiaulių apygardos administraciniam teismui išsiųstas 2013-12-23, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo gavimo.
Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios (LVAT 2012-03-16 nutartis Nr. AS858-187/2012, 2012-03-02 nutartis Nr. AS858-152/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jos atstovas advokatas apsiriko pirminį skundą paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o šiam teismui grąžinus skundą advokatas dėl didelio užimtumo negalėjo laiku parengti skundo Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas teisminis procesas. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).
Atsisakymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, negali būti vertinamas kaip teisės į gynybą pažeidimas.
Administracinių bylų teisenos įstatymas įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, o tokių terminų atnaujinimas iš esmės siejamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-10 sprendimu Nr. SP-3248-(7.2921) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Tai, jog advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o po nutarties atsisakyti priimti skundą gavimo (pagal LITEKO duomenis, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti skundą advokatui V. P. buvo išsiųsta 2013-11-05) tik praėjus daugiau nei mėnesiui kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, negali būti pripažįstama svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys prieš tai nurodytų argumentų kontekste negali būti pripažintos svarbiomis.
Taip pa pažymėtina, kad pareiškėjos sprendžiami atstovavimo klausimai teismų praktikoje paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-799-13).
Teismo nuomone, pareiškėja, įgyvendindama savo procesines teises ir pareigas buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, pareiškėjos nurodytos termino atnaujinimo priežastys nepripažintinos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjai įstatymų nustatytu terminu pateikti skundą teismui, dėl to pareiškėjos prašymas netenkintinas ir terminas skundui paduoti neatnaujintinas.
Neatnaujinus termino, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 34 str., 37 str. 2 d. 8 p.,105 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjos J. P. prašymo netenkinti ir termino skundui paduoti neatnaujinti.
Pareiškėjos J. P. atstovo advokato V. P. pasirašytą skundą atsisakyti priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas.
Nutarčiai įsiteisėjus skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.