Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. Č. 2012 m. balandžio 30 d. apie 12:00 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, R. seniūnijoje, R. kaime, savo namuose, konflikto metu, sudavė kumščiu ne mažiau trijų smūgių seseriai A. Č. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinimas S. Č., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas šiais duomenimis:

S. Č., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad supranta, jog suduodamas seseriai A., su kuria kartu gyvena, jis labai negerai pasielgė, tačiau dėl nervų buvo per naktį neišsimiegojęs, tai kai sesuo pasakė, kad reikia eiti dirbti, jis supyko, todėl ir sudavė. Tiksliai nepamena kur. Neneigia, kad susinervinęs galėjo suduoti apie tris smūgius. Labai gailisi taip pasielgęs. Sesers atsiprašė (b.l. 17);

nukentėjusioji A. Č. parodė, kad ji su broliu S. Č. gyvena mirusių tėvų namuose. Brolis mėgsta išgerti. 2012 m. balandžio 30 d. apie 12:00 val. ji su broliu buvo jos kambaryje. Ji pasiūlė broliui eiti dirbti. Brolis supyko ir ėmė ją mušti, t.y. rankos kumščiu sudavė jai į veidą. Kiek kartų sudavė, pasakyti negali. Po sumušimo skaudėjo veidą. 2012 m. gegužės 8 d. apie 13:00 val. pas juos į namus atvyko seniūnas ir, pamatęs ją, iškvietė policijos pareigūnus. Brolis smurtauja nebe pirmą kartą. Brolio agresija pasireiškia tuomet, kai jis būna išgėręs. Civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 5);

iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. S. 2012 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto su priedais matyti, kad nukentėjusiosios A. Č. galvoje rastos dvi kraujosruvos po akimis ir patikinimas kaktoje (b.l. 8-10).

Kaltinamojo S. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas sukėlė kitam žmogui (nukentėjusiajai A. Č.) fizinį skausmą.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis S. Č. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį S. Č. siūlė nubausti 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Kaltinamasis S. Č. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu taip pat sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes prokurorės pareiškime nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. Č. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neįrodyta (apie tai byloje nėra jokių duomenų).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. Č., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis S. Č. yra teisiamas pirmą kartą (b.l. 22), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 23), nedirbantis (b.l. 24), neregistruotas darbo biržoje (b.l. 25), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, S. Č. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam S. Č. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. gegužės 9 d., t.y. viena para (b.l. 12-13, 18).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam S. Č. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

S. č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. gegužės 9 d. (vieną parą), kas prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, S. Č. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

S. Č. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.