- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- I-228-473/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui M. A., pareiškėjo atstovui Ignotui Ungailai, atsakovo atstovei Ingai Titovai, trečiojo suinteresuotojo asmens atstoveui Večislavui Burneikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2008-10-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą Nr. 10-1-1302, kuriuo buvo atsisakoma išmokėti jam piniginę kompensaciją dėl patirtos traumos tarnybos metu; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašyme teismui (b. l. 2 – 4) nurodė ir jo atstovas per teismo posėdį paaiškino, kad 2008-08-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) Vidaus tyrimų poskyris (toliau - VTP) atliko tarnybinį patikrinimą Nr. 10-7-TS-119 dėl Vilniaus m. VPK viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau — VP VTI ETPPS) specialisto M. A. traumos tarnybos metu. Vilniaus m. VPK VTP specialistė 2008-08-20 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-119 pateikė pareiškėjo situacijos įvertinimą ir nors tarnybinio patikrinimo išvada buvo patvirtinta Vilniaus m. VPK viršininko viza, tačiau joje nebuvo išspręstas klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais (LR vidaus tarnybos statuto 40 straipsnis). Atsakovas, vengdamas pripažinti, kad pareiškėjo sužalojimas įvyko tarnybos metu ir vadovaudamasis minėta išvada atsisakė priimti ir individualaus pobūdžio teisės aktą (įsakymą), kuriuo pareiškėjui būtų nuspręsta išmokėti arba atsisakyti išmokėti kompensaciją dėl patirtos traumos tarnybos metu. 2008-10-10 jis kreipėsi su raštu į atsakovą dėl individualaus pobūdžio teisės akto priėmimo pareiškėjo atžvilgiu, t.y. kurio pagrindu jam būtų paskaičiuota ir išmokėta kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo tarnybos metu, tačiau vietoje įsakymo buvo gautas formalus atsakymas, kad įsakymas nebus priimamas. Tokiu būtu atsakovas, nepriimdamas individualaus pobūdžio teisės (įsakymo) bandė sudaryti sąlygas, kuriomis būtų apribota pareiškėjo galimybė kreiptis į teismą skųsti jam nepalankų sprendimą (įsakymą). Mano, kad 2008-10-21 atsakovo raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 10-1-1302 yra traktuotinas kaip atsisakymas išmokėti kompensaciją pareiškėjui dėl 2008-04-04 patirtos traumos tarnybos metu ir vertintinas kaip tarnybinį patikrinimą įvertinusio viršininko sprendimas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Atsakovo atsisakymas išmokėti piniginę kompensaciją grindžiamas tarnybinį patikrinimą atlikusios Vilniaus apskrities VPK VTP specialistės tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje netinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos, susijusios su pareigūno sveikatos sutrikdymu tarnybos metu. Teigia, kad jis, vykdydamas tarnybines pareigas, t.y. darbo metu vykdamas į iškvietimą, 2008-02-04 apie 15.40 vai. pateko į autoįvykį, kurio metu patyrė traumą — nustatytas kaklo raumenų patempimas ir plaštakos sumušimas. Remiantis LR civilinio kodekso 6.270 str., automobilis priskiriamas prie padidinto pavojaus šaltinio, vadinasi yra teisinis pagrindas taikyti Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. Todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad automobilio vairavimas negali būti traktuojamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kuris susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ir sveikatai yra nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2008-02-04 apie 15.30 val. pareiškėjas, jam priklausančiu automobiliu (VW Passat, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta tvarka įformintas naudoti tarnybos tikslams, išvažiavo iš Vilniaus m. VPK VP VTT ETPPS patalpų, esančių adresu Pylimo g. 60, Vilniuje patikrinti informaciją dėl pareiškimo dėl neeksploatuojamo automobilio Pontiac, vals Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio adresu Pamėnkalnio g. 5, Vilniuje. Važiuojant atlikti tiesioginių tarnybinių pareigų Kauno - Švitrigailos — Kudirkos -Pamėnkalnio gatvėmis lygiagrečiai pravažiuojama Birželio 23-ios gatvė, kur yra įsikūręs Vilniaus m. VPK, todėl kaip keleivis buvo paimtas VPK VP VTT ETPPS viršininkas A. M., taip pat turėjęs tarnybinių reikalų Vilniaus m. VPK. Pastarasis savo paaiškinimuose nurodė, kad jis 2008-02-04 nedavė nurodymo pareiškėjui nuvežti jį į Vilniaus m. VPK, tačiau žinodamas, kad jis važiuoja tarnybos reikalais į Pamėnkalnio gatvę (lygiagrečiai Vilniaus m. VPK) tikrinti pranešimo, pasiprašė pakeliui pavežamas kaip keleivis. Esant šiai aplinkybei jo buvimas pareiškėjo vairuotame automobilyje vertintinas kaip liudytojo buvimas, papildomai patvirtinant faktines aplinkybes, o ne pastarojo nurodymų vykdymas. Todėl 2008-08-20 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-119 nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas nevykdė LR policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 4 ir 5 p. nurodytų uždavinių, t.y. nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija bei nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, o vežė savo viršininką.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (b. l. 19 – 21) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tarp pareiškėjo patirto sužalojimo ir tarnybiniu funkcijų vykdymo tiesioginio priežastinio ryšio, kuris būtu susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei, nėra. Kompetentingai institucijai nenustačius priežastinio ryšio, kompensacijos mokėjimo klausimas Vidaus tarnybos statuto 40 str. nustatyta tvarka nebuvo sprendžiamas. Aptariamu atveju pareiškėjas jam priklausiančių automobiliu, kuris nustatyta tvarka įformintas naudoti tarnybos tikslams, vežė į Vilniaus m. VPK savo vadovą A. M.. Nors Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau - CK) 6.270 str. yra nustatyta, jog transporto priemonė priskirtina prie padidintos rizikos šaltinio, tačiau automobilio vairavimas negali būti traktuojamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kurios susijusios su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai. Be to, pavojus pareiškėjo sveikatai kilo dėl ne dėl automobilio (pagal CK padidinto pavojaus šaltinio), o dėl vairuotojo (P. J.), pažeidusio kelių eismo taisyklių reikalavimus, netyčinių veiksmų, už kuriuos šiam vairuotojui kompetentingo organo sprendimu skirta 500 Lt administracinė bauda. Taigi nors pareiškėjas ir patyrė sužalojimą tarnybos metu, tačiau tarnybinių pareigų, kurios būtų susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai tuo momentu jis nevykdė. Pareiškėjo pareigybės aprašyme, su kuriuo jis pasirašytinai buvo supažindintas 2007-08-01, nurodyta, jog viena iš pareigūno funkcijų yra išaiškinti ir tirti teisės pažeidimus pagal kompetenciją. Aptariamu atveju pareigūnas traumą patyrė ne vykdydamas Policijos įstatyme 5 str. 1 d. numatytus uždavinius, t. y. ne atlikdamas savo tiesiogines funkcijas, o veždamas savo viršininką į Vilniaus aps. VPK, todėl turi būti taikomos teisės normos, numatančios bendruosius atsakomybės už padarytą žalą pagrindus, reikalaujantys atsakyti už kaltais neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl tarnybinių pareigų atlikimo, ir nesant padidinto pavojaus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išmokėti Vidaus tarnybos Statuto 40 str. numatytos kompensacijos. Mano, kad pareiškėjas turi teisę į kompensaciją, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurios mokėjimo tvarką nustato civilinius teisės santykius reglamentuojantys teisės aktai, bei teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (b. l. 14 – 16) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad 2008-02-04 apie 15.30 val. Kauno - Mindaugo gatvių sankryžoje pareiškėjas vairavo asmeninį automobilį (VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo teisės bei pareigas vairuojant automobilį kaip ir kitų vairuotojų reglamentavo LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys saugų eismą ir atsakomybę už jo pažeidimą. Todėl pareiškėjas negali teigti, kad vairuojant nuosavą automobilį jis vykdė tarnybinės pareigas susijusias su padidėjusiu pavojumi jo gyvybei ar sveikatai. Atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Vilniaus m. VPK VP VTT ETPPS specialisto M. A. traumos“ atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes buvo nurodyta, kad priežastinio ryšio tarp M. A. patirtos traumos su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai dėl tarnybos, nėra. Pareiškėjas su 2008-08-20 tarnybinio patikrinimo išvada buvo supažindintas 2008-08-21. Nenustatęs aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, atsakovas negalėjo atlikti kitų veiksmų susijusių su kompensacijos išmokėjimu nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai įvertino nelaimingą atsitikimą kaip autoįvykiu ir todėl patirtos traumos atsiradimo aplinkybės nesiejamos su sąlygomis kompensacijos mokėjimui. Pagal LR administracinių bylų teisinos įstatymo 33 str. skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto (veiksmą arba neveikimą) sužinojimo dienos, todėl mano, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatyta terminą skųsti atsakovo 2008-08-20 tarnybinio patikrinimo išvadą. Mano, kad reikia vadovautis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-14 sprendimu administracinėje byloja Nr. A9 -1123/2007, kurioje teismas, išanalizavęs Vidaus tarnybos statyto 40 str. 3 d. bei 41 str. l d. ir 2 d. nuostatas teigė, kad draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojimas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), o kompensacijos - tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojimas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybiniu pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Pareiškėjas M. A. dirba Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – VPK VP VTT ETPPS) specialistu.
Pareiškėjas 2008-02-04 dirbo pamainoje nuo 08.00 val. iki 17.00 val., apie 15.00 val. (iš savo darbo vietos, esančios adresu Pylimo g. 60, Vilniuje) jis asmeniniu automobiliu VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo patikrinti informaciją, ar neeksploatuojamo automobilio, stovinčio adresu Pamėnkalnio g. 5, Vilniuje, savininkas jį nutempė iš namo kiemo ir ar įvykdė jo duotą pavedimą pašalinti pažeidimą. Automobilyje kartu važiavo VPK VP VTT ETPPS viršininkas A. M., kurį, kaip nurodo pareiškėjas, pakeliui vežė į Vilniaus m. VPK, adresu Birželio 23-iosios g. 10, Vilniuje. Apie 15.30 val. Kauno – Mindaugo gatvių sankryžoje, užsidegus raudonam šviesoforo signalui pareiškėjas sustojo prie šviesoforo. Į jo automobilio galinę dalį nesuspėjęs sustabdyti atsitrenkė automobilis VW Transporter (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autoįvykio metu buvo sužalotas pareiškėjas.
2008-02-05 08.00 val. pareiškėjas kreipėsi į Naujosios Vilnios polikliniką, kur jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjas gydėsi 2008-02-05 – 2008-02-08 (b. l. 52, 61).
Autoįvykio kaltininkas P. J. savo kaltę pripažino, jis nubaustas pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., paskiriant 500 Lt piniginę baudą (b. l. 68, 93).
Atsakovas, 2008-04-04 Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyriui pavedus atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo traumos tarnybos metu, 2008-08-20 priėmė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-119 „Dėl Vilniaus m. VPK VP VTT ETPPS specialisto M. A. traumos“, kuria pripažinta, kad tarp pareiškėjo patirtos traumos ir tarnybinių pareigų, kurios būtų susijusios su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, priežastinio ryšio nėra ir todėl klausimas dėl kompensacijos mokėjimo pagal Statuto 40 str., nespręstinas (b. l. 5 – 8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2008-10-10 prašymu kreipėsi į atsakovą, kuriame nurodė, kad kadangi 2008-08-20 tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo išspręstas klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo pagal Statuto 40 str., prašė Vilniaus m. VPK viršininką priimti individualaus pobūdžio teisės aktą, t. y. įsakymą, kurio pagrindu jam būtų paskaičiuota ir išmokėta kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo tarnybos metu (b. l. 9).
Atsakovas 2008-10-21 sprendimu Nr. 10-1-1302 informavo pareiškėją, kad kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje nutarta, kad tarp pareiškėjo patirtos traumos ir vykdomų pareigų priežastinio ryšio nėra ir klausimas dėl kompensacijos išmokėjimo nespręstinas, todėl nėra teisinio pagrindo priimti įsakymo, kurio pagrindu pareiškėjui būtų išmokėta kompensacija (b. l. 10 – 11). Šį sprendimą pareiškėjas gavo 2008-10-24 (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti 2008-10-21 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą Nr. 10-1-1302, kuriuo buvo atsisakoma išmokėti jam piniginę kompensaciją dėl patirtos traumos tarnybos metu bei įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą paskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipiasi į teismą, dėl to, kadangi nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktu vertinimu, jog jo tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei, ko pasekoje jis buvo sužalotas.
LR policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 5 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinius policijos uždavinius: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas; 6) saugaus eismo priežiūra.
Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. Nr. 42-1927, Statuto redakcija nuo 2008-07-31) (toliau – Statutas) 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.
Sprendžiant šį ginčą būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo 2008-02-04 eismo įvykyje patirtas sužalojimas laikytinas sužalojimu, kuris susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai, bei ar yra priežastinis ryšys tarp sužalojimo ir tarnybinių pareigų atlikimo.
Statuto 40 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vienų iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Taigi kompensacija turi būti mokama, esant dviems savarankiškiems atvejams: 1) kai sužalojimas patirtas pareigūnui einant savo tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareigūno tarnybinės pareigos nustatomos jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Policijos veiklos įstatymas, Operatyvinės veiklos įstatymas ir kt.), pareigybės aprašymu ar kitokiu būdu; 2) kai sužalojimas patirtas dėl tarnybos. Sužalojimais dėl tarnybos laikytini tokie pareigūno patirti sužalojimai, kai tarp patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus.
Sąvoka „tarnybinės pareigos“ apima ne tik tas policijos pareigūno pareigas, kurios yra nustatytos Policijos veiklos įstatyme ir pareiginėse instrukcijose ir gali būti atliekamos tiesiogiai policijos pareigūnų, vykdančių jiems pavestus uždavinius. Trauma laikytina patirta einant tarnybines pareigas, kai aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas tarnybines pareigas, nustatytas jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Policijos veiklos įstatymas, Operatyvinės veiklos įstatymas ir kt.), pareigybės aprašymu ir kitais teisės aktais, ir vykdydamas atitinkamus institucijos, kurioje jis tarnauja, vadovybės nurodymus arba patvarkymus.
2008-08-20 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-119 atsakovas nustatė, kad pareiškėjas traumą patyrė savo automobiliu važiuodamas patikrinti informacijos dėl neeksploatuojamo automobilio ir pakeliui paveždamas į Vilniaus m. VPK savo viršininką A. M.. Tai rodo, kad jis savarankiškai negalėjo pasirinkti, ar vykti į dėl informacijos patikrinimo ar ne, todėl važiavimą planiniam patikrinimui įvykdyti galima laikyti asmens (pareigūno) pareiga. Taigi laikytina, kad pareigūnas susižalojo, atlikdamas tarnybines pareigas. Aplinkybės, kad pareiškėjas susižalojo tarnybinių pareigų atlikimo metu, teismo posėdyje atsakovas neginčijo (teismo posėdžio protokolas).
Šioje byloje taip pat svarbu išsiaiškinti, ar važiavimas transporto priemone patikrinti informaciją, ar neeksploatuojamo automobilio savininkas jį nutempė iš namo kiemo ir įvykdė jo duotą pavedimą, yra susijęs su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei.
Kaip numatyta LR civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, yra veikla, susijusi su transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir k. t. Pareiškėjo, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno veikla yra reglamentuota Vidaus tarnybos statuto ir LR policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyti pagrindiniai policijos uždaviniai (žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežiūra). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas, vyko į vietą patikrinti ar patrauktas automobilis iš kiemo ir nukentėjo kelyje kaip eismo įvykio dalyvis, kitam eismo dalyviui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kaip teismo posėdyje nurodė pareiškėjas, jis iš kaltojo asmens draudimo kompanijos gavo 1 760 Lt už sveikatos sužalojimą bei darbo užmokestį už nedarbingumo laikotarpį. Taigi nors pagal minėtą straipsnį transporto priemonė priskirtina prie padidintos rizikos šaltinio, tačiau pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl automobilio vairavimo ir buvimo kelyje, kaip kelių eismo dalyviui, kitam eismo dalyviui nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kadangi pareiškėjas nukentėjo kaip eismo įvykio dalyvis, darytina išvada, kad pareiškėjas susižalojo vykdamas atlikti tarnybinių pareigų, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei. Todėl atsakovas tiek 2008-08-20 tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek skundžiamame 2008-10-21 sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad nenustačius priežastinio ryšio tarp sužalojimo ir tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidintu pavojumi pareigūno sveikatai ir gyvybei, klausimas dėl kompensacijos pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį nesprendžiamas.
Teismui padarius išvadą, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas, atliekant tarnybines pareigas, nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo M. A. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.