Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. T. ieškinį atsakovui A. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-11-16 nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. T. ieškinį, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Teismas konstatavo, jog iš ieškinio turinio matyti, kad jis pateiktas pilnamečio šalių sūnaus M. R. interesais, kuriam, ieškovės teigimu, reikalinga tėvų materialinė parama. Prie ieškinio pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, jog už studijas mokėjo M. R.. Atsižvelgęs į CK 2.5 str. 1 d. nuostatą, teismas konstatavo, kad jeigu ieškovės sūnui reikalingas tėvo išlaikymas (materialinė parama), su ieškiniu dėl išlaikymo jam iš tėvo priteisimo į teismą turėtų kreiptis pats M. R..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 3 p.).

Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuoja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 d., CPK 5 str. 1 d.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą, todėl teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi spręsti išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. privalo išsiaiškinti asmens teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Taigi, ieškinio pareiškimo priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys paduotas neįgalioto asmens- ieškiniu L. T. prašo priteisti jai iš atsakovo dalį jų pilnamečio sūnaus mokslo išlaidų. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus – įmokų mokėjimo kvitus, tačiau dėl šių įrodymų teismas negalėjo pasisakyti ieškinio priėmimo stadijoje. Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia ieškinyje nurodomas aplinkybes, bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, ar nurodomos aplinkybės nepatvirtina, kad reikalavimai yra pagrįsti, ieškinys yra atmetamas. Ieškinio priėmimo metu pateiktų įrodymų pakankamumas ar jų įrodomoji reikšmė neturi būti vertinami. Asmeniui kreipiantis su ieškiniu ar pareiškimu į teismą ir nurodant ieškinio ar pareiškimo faktinį pagrindą prasideda tik pirmasis įrodinėjimo etapas – faktų nurodymas. Šiame įrodinėjimo etape, preliminariai apibrėžiamas įrodinėjimo dalykas; įrodinėtinų aplinkybių visuma nustatoma negalutinai ir proceso eigoje gali kisti.

CPK 137 str. 2 d. 8 p. norma taikytina tais atvejais, kuomet ieškinys paduodamas kito asmens vardu neturint tam įgaliojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė savo vardu, reikalauja priteisti jos patirtus nuostolius; teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškinys pareikštas šalių pilnamečio sūnaus interesais ir pareikštas neįgalioto asmens.

Civilinio proceso kodekso teisės normų netinkamas aiškinimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo.