- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- II-144-537/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00372-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyrius
- Kategorijos
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės apskrities VPK atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos M. S. 2020 m. birželio 4 d. priimto nutarimo Nr. 64- ANR_N-2119-2020 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo gautas S. B. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos M. S. 2020 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 64- ANR_N-2119-2020 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad ji Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau-ANK ) 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepagrįstai, o nutarimas priimtas neatsižvelgus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, be to, ir pati medžiaga surinkta nepilnai. Pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad ji yra atsakinga už 115 straipsnio 1 dalies nusižengimą, tačiau šis straipsnis apskritai dalių neturi.
Motyvuojamoji dalis
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. ANK 8 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdi ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. ANK 115 straipsnis (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) nustato, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. 2020 m. birželio 4 d. apklausos protokole ji nurodė, kad 2019 m. lapkričio 5 d. S. M. prie riboženklių, kurie skiria jų žemės sklypus, yra įkalusi tris kuolus, ant kurių nutiesta virvė. Dalis virvės nutiesta bendroje riboje, o dalis jai priklausančiame sklype. Iš statybų inspekcijos jai žodžiu suteiktos konsultacijos ji įvertino, kad tokias veiksmais S. M. yra neteisi ir ant sklypų ribos neturi teisės nieko daryti be raštiško kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Kadangi iš kaimynės nebuvau sulaukusi jokio prašymo, tai būdama įsitikinusi savo teisumu, tą špagatą nukirpo, o kuolų nelietė. Pačio fakto apie špagato virvės nukirpimą ji neneigia, tačiau taip pasielgė, gindama savo interesus ir nuosavybę. Savo veiksmais jokios turtinės žalos nepadarė. 2019 m. lapkričio 5 d. apklausos protokole S. M. nurodė, kad ji šalia geodezininko riboženklių įsikalė du geležinius ir vieną medinį, balta spalva nudažytus kuolus, nuo kuolo iki kito kuolo ji nutiesė kitkinę virvę, kad aiškiai matytųsi riba. Juos nukirpusi S. B. jai padarė 20 Eur žalą. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių pagrindžiančių įrodymų apie padarytos žalos dydį, išskyrus pačios S. M. išsakytą poziciją, kad dėl S. B. atliktų veiksmų jai buvo padaryta 20 Eur žala.
P. N. žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005-11-10 įsakymu Nr. 1P-209 patvirtintas Žemės sklypų ribų ženklinimo taisykles, žemės sklypo ribų ženklinimą gali atlikti asmuo, turintis matininko kvalifikaciją, o riboženkliai gali būti betoniniai, metaliniai arba plastikiniai ir jie įrengiami žemės sklypo ribų posūkio vietose (taškuose).
2017 m. spalio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus rašte Nr. 20SS-50-(14.20.45) nurodyta, kad 2017 m. spalio 24 d. vietovėje patikrinus žemės sklypo (kadastro Nr.5112/0004:84) ribų posūkio taškų koordinates, nustatyta, kad šiaurės vakarinėje S. B. žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su S. M. žemės sklypu, yra užtverta vielos tinklo tvora, o kai kurie tvoros kuolai neatitinka sklypo ribos (tvora pastatyta S. B. riboje) nuo 10 iki 40 cm. Su paaiškėjusia situacija buvo supažindinta besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr.51112/0004:281) savininkė S. M., kuri įsipareigojo neteisingai užtvertą tvorą atitraukti į savo sklypo ribas.
2017 m. gruodžio 28 d. Marijampolės savivaldybės administracijos ūkio departamento rašte NR. SA-20504 (15.1) Dėl skundo atsakymo nurodoma, kad Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus specialistai 2017 m. gruodžio 4 d. apžiūrėjo S. B. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pasodintus želdinius, įvertino pasodintų želdinių atstumus nuo gretimo kaimyninio sklypo. Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Patikrinimas vykdytas atsižvelgiant į S. M. 2017-11-17 pateiktą skundą.
Akivaizdu, kad S. M. iniciatyva tarp jos ir S. M. kyla ginčai dėl žemės sklypo ribų. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 4.45 straipsnis, kuriame nustatyta, kad žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo; teismas nustato ribas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Tačiau vietoje to, S. M. ignoruodama pirmiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, tyčia, savavališkai ant bendros žemės sklypų ribos ir S. B. priklausančiame žemės sklype tiesia (riša) kažkokį kitkinę špagato virvę, kurią nukirpdama, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir žalos nepadarė.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriaus atstovė M. S. pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė S. B. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir mano, kad bauda už nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, paskirta teisėtai ir pagrįstai, byla buvo išnagrinėta visapusiškai ir pilnai, apklausiant visus asmenis, kurie galėjo suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, jų parodymus įvertinus nešališkai ir objektyviai. Taip pat pabrėžia, kad buvo raštiškai kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos bei Marijampolės savivaldybės administracijos ūkio departamentą, dėl žemės ribų nustatymo. Iš minėtų institucijų buvo gauti atsakymai, kurie prijungti prie administracinio nusižengimo medžiagos. Mano, kad apeliantės skundas nepagrįstas, jame nenurodoma jokių esminių aplinkybių, dėl kurių skundas galėtų būti tenkinamas. Be to, reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B. administracinio nusižengimo byloje buvo paskirta 50 Eur piniginė bauda - minimali nuobauda (sankcijoje numatyta - užtraukia baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų), nes pagal turimus duomenis S. B. ankščiau nebuvo bausta administracine tvarka. S. B. kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyriausios tyrėjos M. S. 2020-06-04 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo S. B. ir jos atstovė advokato padėjėja V. Š. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad S. B. nubausta nepagrįstai. Pripažįsta, kad ji nukirpo virvę (špagatą), tačiau vertė nenustatyta ir neįrodyta, todėl čia yra tik civiliniai teisiniai santykiai dėl žemės sklypų ribos. Jos sklypas ribojasi su S. M.. P. S. B., S. M. jos sklypo ribose savavališkai nutiesė virvę, kurią ji ir nukirpo. Nurodė, kad jau senai vyksta ginčai dėl sklypų ribų. S. M. buvo užvėrusi tvorą, institucijos nustatė, kad tvora jos sklypo ribose, todėl S. M. buvo įpareigota nukelti tvorą. Tvorą nukėlė 2017 metais. Špagatas (virvė) buvo nutiestas 2019 m. rudenį. Nukirpo ji virvę savo sode, nes virvė buvo jos sklypo ribose. Nesutinka, kad padarė 20 eurų žalą. Ji tiesiog gina savo sklypo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. M. paaiškino, kad ji užsitvėrė savo sklypo ribas špagato virve ir 2019-11-05 rado virvę nukirptą. Jai padaryta apie 20 eurų žala. S. B. ne pirmą kartą nukerpa virvę. S. B. jai prisipažino, kad nukirpo virvę. Buvo ir nuotraukos, tačiau ištrynė. Apie 2017 metus ji nukėlė savo tvorą, nes paaiškėjo, kad ji buvo S. B. sklypo ribose. Virvę buvo nutiesus pagal 2018-2019 m. geodezinių matavimų ribas.
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. birželio 4 d. S. B. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 64-ANR_P-7679-2020 pagrindu Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyrius vyriausioji tyrėja M. S. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-2119-2020 administracinio nusižengimo byloje S. B. pripažino kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje ir paskyrė 50 Eur dydžio baudą už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 5 d., apie 10.00 val., būdama savo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nukirpo S. M. priklausantį šniūrą ( virvę ), padarydama 20 eurų turtinę žalą. S. B. pripažinta kalta dėl svetimo turto sugadinimo.
Teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti asmens kaltę tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, atsakomybė kyla, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų Bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ( toliau-BBND, vienas BBND lygus vienam Minimaliam gyvenimo lygiui ( toliau-MGL), kuris yra 50 Eur), t. y. numatyta atsakomybė siejama su padarytos žalos dydžiu.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos neaišku, kur buvo padarytas pažeidimas, t. y., nenustatyta tiksli vieta, ji nebuvo užfiksuota ( nėra nei plano, nei schemos, nei fotonuotraukų ). Administracinį nusižengimą tyrę pareigūnai nesiaiškino ir nefiksavo tikslios nusižengimo padarymo vietos, kur nusižengimo padarymo metu buvo virvė, kada ir kaip buvo nukirpta, kokio ilgio buvo virvė ir kokia ji buvo. Iš esmės – neišsiaiškino ir nenustatė, kieno sklypo ribose buvo virvė ir kur ji buvo nukirpta. Taip pat nesiaiškino ir sugadinto turto ( virvės ar špagato virvės ) vertės. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo remtasi tik nukentėjusiosios S. M. žodžiais nurodytu žalos dydžiu.
Nutarimas buvo priimtas remiantis pareiškėjos S. M. parodymais, bei duomenimis, kurių patikimumas ir tikrumas nebuvo tikrintas. Taip pat, byloje jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstas padarytos žalos dydis, todėl nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad S. B. tyčiniais veiksmais padarė S. M. 20 Eur turtinę žalą.
Nagrinėjamoje byloje S. B. įgaliota atstovė advokato padėjėja V. Š. pateikė (duomenys neskelbtini) 2020-06-22 įsigytos prekės sąskaitą faktūrą (serija GFR Nr.1296151, b. l. 21 ), iš kurios matyti, kad špagato ritės ( 1 600 m. ) kaina yra 20, 34 Eur, todėl vieno metro kaina lygi 0,0127 Eur ( 20, 34 : 1600=0,0127 ). Iš byloje esančio S. M. bei Z. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano (žr. administracinio nusižengimo bylos lapai 14–16, 17 ) matyti, jog ginčijamos sklypo ribos ilgis yra 69, 64 m. Todėl, jei ir buvo nutiesta 69, 64 m. špagato virvė, tai jos vertė pagal minėtą špagato įsigijimo sąskaitą-faktūrą būtų lygi 0, 88 Eur ( 69,64x0,0127=0,88 Eur ).
Teismas pažymi, kad tarp S. M. ir S. B. konfliktas dėl žemės sklypų ribų tęsiasi jau ilgą laiką, ką patvirtina byloje esantys įvairių institucijų raštai ( b. l. 7, 8 ). Dėl tiriamų skundų, S. M. 2017 metais buvo įpareigota nusikelti vielinę tinklo tvorą, konstatavus, kad ji pastatyti S. B. priklausančio sklypo dalyje ( b. l. 8,- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2017-10-27 raštas Nr. 20SS-50-(14.20.45).
Tiriant ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, būtina nustatyti ir įrodyti, jog traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą ir to asmens kaltę, kas nustatoma remiantis byloje esančiais objektyviais patikimais įrodymais, išvados apie asmens padarytą nusižengimą ir jo kaltę negalima grįsti prielaidomis dėl tarp asmenų egzistuojančio senesnio konflikto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnis numato, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų.
Teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių S. B. kaltę dėl jos atžvilgiu inkriminuojamo ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties ( nenustačius pavojingos veikos, atitinkančios administracinio nusižengimo požymius, buvimo, nenustačius neįrodžius privalomo atsakomybei kilti pagal ANK 115 straipsnį požymio - padarytos žalos dydžio ) pareiškėjos skundas tenkinamas ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nes objektyviai teismo nustatytų tyrimo metu padarytų trūkumų jau neįmanoma atkurti ar papildomai išsiaiškinti bei nustatyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
teismas nutaria:
S. B. skundą tenkinti.
Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos M. S. 2020 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 64- ANR_N-2119-2020 administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, kuri pradėta pagal ANK 115 straipsnį S. B. atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.