Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore,

traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 13 d., 11.00 val., R. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, bendrovei priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, leido dirbti K. K. kambarinės pareigose, nesudariusi su ja darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino ir leido jai dirbti minėtoje įmonėje. Tokiu būdu, R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 2 dalyje numatytas darbo sutarties sudarymo taisykles.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. M. prašo teismo R. S. skirti nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. S. kaltę dėl nelegalaus darbo jos vadovaujamoje įmonėje. Paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. S. ne tik susitarė su K. K., kad atliks kambarinės pareigas, į kurias įeis kambarių tvarkymas bei kiemo priežiūra, bus mokama 2,09 Eur (7,20 Lt) valandinis darbo užmokestis, dirbs slenkančiu darbo grafiku, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., bet ir leido 2014 m. spalio 13 d. K. K. atlikti kambarinės pareigas, nesudarius su ja darbo sutarties.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. S. padariusi teisės pažeidimą neprisipažino, nesutinka, kad tai buvo nelegalus darbas, teigė jog tai buvo tik atranka. Teismo posėdžio metu R. S. parodė, jog jos vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ yra 21 kambarys, pastoviai dirba viena kambarinė, sezono metu – dvi, 2014 m. spalio 13 d. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambarinė V. K., buvo nedarbingumo laikotarpyje, po ko pateikė prašymą atleisti iš darbo. Parodė, jog priėmimas į darbą vyksta keliais atrankos etapais, pirmuoju susitikimu, asmeniui suteikiama pirminė informacija apie darbo pobūdį, antruoju susitikimu, patikrinama, ar asmuo sugeba atlikti darbą. Tokiu būdu 2014 m. spalio 9 d. su K. K. vyko pokalbis dėl priėmimo į darbą kambarinės pareigoms, kurio metu aptarė darbo sąlygas, tai yra, kad, eidama kambarinės pareigas, K. K. turės valyti ir tvarkyti viešbučio kambarius, prižiūrėti jo kiemą, gaus valandinį darbo užmokestį. K. K., pokalbio dėl priėmimo į darbą metu, abejojo, ar ji sugebės atlikti kambarinės pareigoms priskiriamas užduotis, todėl su ja susitarė, jog 2014 m. spalio 13 d. K. K. ateis į darbo vietą ir susipažins su kambarinės atliekamo darbo procesu, ir jei jai tiks, tuomet nuo kitos dienos K. K. galės pradėti dirbti. Parodė, jog K. K. atėjus į darbą 2014 m. spalio 13 d., 9.00 val., kai kambarinių darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 17.00 val., jai buvo nurodyta pamėginti sutvarkyti vieną kambarį, kurį K. K. tvarkė 2 valandas. Tvarkymo metu atvyko Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, ko pasėkoje buvo atliekamas patikrinimas dėl nelegalaus darbo. Parodė, kad K. K. darbo užmokestis nebuvo sumokėtas, po atlikto patikrinimo darbo sutartis su K. K. nebuvo sudaryta, kadangi ji pati atsisakė, šiuo metu viešbutyje dirba kita darbuotoja.

Liudytoja J. J. parodė, kad jai dirbant Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus antrojo poskyrio vyriausiąja specialiste, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijoje 2014 m. spalio 13 d. buvo gauta informacija pasitikėjimo telefonu, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 2014 m. spalio 13-14 dienomis, galimai dirba kambarinė K. K., su kuria nėra sudaryta darbo sutartis. Gautos informacijos patikrinimui, 2014 m. spalio 13 d., apie 11.00 val., kartu su kolega G. R., buvo nuvykta į minėtą viešbutį gautos informacijos patikrinimui. Apie 11.00 val. atvykus į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, ir įmonės direktorei R. S. aprodžius viešbučio patalpas, viename iš jo kambarių, būtent kambaryje Nr. 27, buvo aptiktas asmuo, kaip paaiškėjo K. K., kuri atliko kambarinės pareigas. Ji valė patalpas, turėjo chemines medžiagas, patikrinimo metu valė dulkes nuo patalpų. Asmuo - K. K. pateikė asmens dokumentą ir paaiškino, kad dirba pirmą dieną, pradėjo dirbti nuo 9.00 valandos, su įmonės direktore R. S. susitarė, kad dirbs kambarinės pareigose, į jos pareigas įeis kambarių valymas, viešbučio teritorijos priežiūra, bus mokamas valandinis darbo užmokestis 2,09 Eur (7,20 Lt) už valandą, bus nustatytos nuo 8.00 iki 17.00 val. darbo valandos, dirbs slenkančiu darbo grafiku penkias dienas, suteikiant po jų dvi poilsio dienas. Parodė, jog patikrinimo metu nustatyta, jog K. K. atliko kambarinės pareigas viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, nesudarius su ja darbo sutarties, tai yra buvo dirbamas nelegalus darbas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Liudytoja V. K. parodė, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 14 d., jos nedarbingumo laikotarpiu, jai atėjus į darbą, 2014 m. spalio 8 ar 9 dieną, parašyti prašymą atleisti iš darbo, iš kolegų sužinojo, jog tuo metu dirba nelegali darbuotoja, kurią vėliau pati pamatė dirbančią, trumpai su ja pabendravo. Liudytoja teigė, jog buvo apsisprendusi išeiti iš darbo, kadangi direktorė jai liepė dirbti jos nedarbingumo laikotarpiu, nurodė, jog įmonėje nebuvo tinkamai elgiamasi su darbuotojais, kartą nebuvo atsiskaityta su iš darbo išeinančia virėja, iš kolegų girdėjo, kad viena po kitos keitėsi moterys, kurios galimai nebuvo įdarbintos.

Liudytoja K. K. parodė, kad 2014 m. spalio 9 d. pokalbio metu dėl darbo į kambarinės pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. S. nurodė darbo sąlygas, tai yra, kad turės tvarkyti viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambarius su cheminėmis priemonėmis, reikės tvarkyti minėto viešbučio kiemą, bus mokamas valandinis darbo užmokestis 2,09 Eur (7,20 Lt) už valandą, bus nustatytos nuo 8.00 iki 17.00 val. darbo valandos, kartais ilgiau. Parodė, kad viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ kambarių nemažai, todėl abejojo, ar sugebės atlikti pavestas užduotis. 2014 m. spalio 13 d., 9.00 val., jai atėjus į darbą, buvo duota palaidinė, cheminės priemones, nuvesta į viešbučio kambarį, kurį turėjo sutvarkyti. Parodė, jog iki Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų patikrinimo jau buvo pakeitusi tvarkomo kambario patalynę, išvaliusi dušo kabiną, turėjo dar išsiurbti kambario patalpą, tačiau nespėjo. Liudytoja paaiškino, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsidarbino todėl, kad dėl patikrinimo patyrė stresą, be to ir abejojo, ar pajėgs sutvarkyti didelį kiekį viešbučio kambarių.

2014 m. spalio 13 d. K. K. rašytiniu paaiškinimu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai nustatyta, kad K. K. mokesčių inspekcijos pareigūnams nurodė, kad iš anksto susitarus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. S. ir aptarus kambarinės darbo sąlygas, ji 2014 m. spalio 13 d., nuo 9.00 val., dirbo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ nesudarius darbo sutarties, kadangi buvo bandomasis laikotarpis, kurio metu norėjo pabandyti, ar jai tinka tas darbas (b. l. 7).

2014 m. spalio 13 d. R. S. rašytiniu paaiškinimu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai nustatyta, kad R. S. mokesčių inspekcijos pareigūnams nurodė, kad, gavus viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambarinės V. K. prašymą atleisti iš darbo, pradėjo naujo darbuotojo atranką dėl darbo kambarinės pareigoms. 2014 m. spalio 9 d. su K. K. buvo aptartos darbo sąlygos. Nurodė, kad norėjo patikrinti, ar K. K. 2014 m. spalio 13 d. gerai dirba ir, ar ji tinka įmonei kaip darbuotoja, bei pati K. K. norėjo išbandyti, ar tinka jai darbas (b. l. 8).

2014 m. spalio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnė J. J. surašė protokolą dėl to, kad R. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido K. K. dirbti kambarinės pareigose, įmonei priklausančiame viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties. Nustatyta, kad 2014 m. spalio 9 d. R. S. su K. K. susitarė, kad pastaroji dirbs kambarinės pareigose, aptarė darbo sąlygas (valys viešbučio kambarius, prižiūrės teritoriją, bus aprūpinta darbo priemonėmis), laiką (dirbs slenkančiu grafiku, penkias dienas per savaitę) ir darbo užmokestį (2,09 Eur (7,20 Lt) valandinis darbo užmokestis) (b. l. 3-6).

2014 m. spalio 13 d. faktų fiksavimo pažyma nustatyta, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams J. J. ir G. R. patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kambaryje Nr. 27, kambario tvarkymo darbus atliko K. K. (b. l. 11-12).

2014 m. spalio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, jog R. S. leido K. K. dirbti kambarinės pareigose, atliekant darbus įmonės naudai su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, tai yra buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas minėto kodekso 98 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, jog įmonėje dirbo viena kambarinė, kuri nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 14 d. buvo nedarbingumo laikotarpyje (b. l. 9-10).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y., kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad R. S. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. S. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad priėmimas į darbą vyksta keliais atrankos etapais, pirmuoju susitikimu, asmeniui suteikiama pirminė informacija apie darbo pobūdį, antruoju susitikimu, patikrinama, ar asmuo sugeba atlikti darbą, tokiu būdu, 2014 m. spalio 9 d. su K. K. vyko pokalbis dėl priėmimo į darbą kambarinės pareigoms, kurio metu aptarė darbo sąlygas, tai yra, kad, eidama kambarinės pareigas, K. K. turės valyti ir tvarkyti viešbučio kambarius, prižiūrėti jo kiemą, už atliktą darbą gaus valandinį darbo užmokestį. R. S. teigimu K. K., pokalbio dėl priėmimo į darbą metu, abejojo, ar ji sugebės atlikti kambarinės pareigoms priskiriamas užduotis, todėl su K. K. susitarė, jog 2014 m. spalio 13 d. pastaroji ateis į darbo vietą ir susipažins su kambarinės atliekamo darbo procesu, ir jei jai tiks, tuomet nuo kitos dienos įdarbins K. K.. Taip pat R. S. nurodė, kad 2014 m. spalio 13 d. darbo vieta – viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambarys K. K. buvo suteiktas siekiant nustatyti, ar pastaroji geba atlikti kambarinės funkcijas. R. S. parodymu, tokiu būdu vykdė atranką į darbo kambarinės pareigoms.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 ir 187 straipsniai). Manytina, jog, nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog R. S., savo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje 2014 m. spalio 13 d., nuo 9.00 val., realiai leido dirbti K. K., kambarinės pareigose, nesudariusi su ja darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai įdarbino ir leido jai dirbti minėtoje įmonėje. Tai, kad R. S. su K. K. iš anksto aptarė būtinąsias darbo sutarties sąlygas, tai yra nurodė darbo vietą ir apimtį – viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos priežiūrą, kambarių tvarkymą, sutarė valandinį darbo užmokestį - 2,09 Eur (7,20 Lt) už valandą, nurodė darbo valandas - nuo 8.00 iki 17.00 val., darbo slenkantį grafiką – 5 darbo dienos, suteikiant po jų 2 poilsio dienas, leido 2014 m. spalio 13 d. 9.00 val. K. K. dirbti, pastarajai atvykus į darbą davė apsivilkti palaidinę, chemines medžiagas, skirtas patalpų valymui, nurodė viešbučio kambarį, kurį reikia išvalyti, patvirtina byloje esantys įrodymai. Nelegalų darbą patvirtina ir ta aplinkybė, jog tuo metu viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo viena K. K., jokios kitos kambarinės nebuvo.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3-6), faktų fiksavimo pažymos (b. l. 11-12), operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 9-10), liudytojų J. J., V. K. ir K. K. paaiškinimų nustatyti visi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame viešbutyje vyko procesas, kurio metu K. K. tvarkė kambarį, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbuotoja dirbo ne savarankiškai, darbdavys aprūpino darbuotoją darbo priemonėmis – palaidine ir cheminėmis priemonėmis, nustatė darbo laiką nuo 8.00 val. iki 17.00 val.), buvo tartasi dėl atlyginimo (žadamas mokėti 2,09 Eur (7,20 Lt) valandinis darbo užmokestis).

Visi byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą, nesudarius darbo sutarties. R. S. nurodytos aplinkybės, jog 2014 m. spalio 13 d. K. K. nustatė tik išbandymą, tai yra vykdė atranką, nesudaro pagrindo abejoti patikrinimą atlikusių pareigūnų parodymų patikimumu, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, pareigūnų parodymai sutampa su liudytojų paaiškinimais.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad K. K. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. S., leidus jai dirbti, nesudarius su ja darbo sutarties, nesiėmusi jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešusi apie jos darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažinta R. S.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinant K. K. sudarant rašytines darbo sutartis, todėl pagrįstai laikytina atsakinga dėl netinkamai organizuojamos bendrovės veiklos: t. y. ji leido darbuotojai dirbti kambarinės darbą, nesudarius su ja darbo sutarties. Administracinėn atsakomybėn traukiamai R. S. skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėja siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdami tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiosios teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. S. turi nuolatinį darbą – yra UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorė, duomenų apie tai, kad ji būtų anksčiau bausta už analogiško pobūdžio administracinius teisės pažeidimus byloje nėra. Byloje lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl pagrįstai manyta, jog R. S. atžvilgiu nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jai už padarytą teisės pažeidimą minimalią administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apie nuobaudos paskyrimą N. M. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, paskirti jai už nelegaliai dirbusią K. K. - 868,00 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Nutarimui įsiteisėjus, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.