Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis(duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-04-01 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme; 2) 2016-10-28 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Taikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-01 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 4 metams, 2020-03-27 paleistas iš pataisos namų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo(duomenys neskelbtini), kieme, kilusio asmeninio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, dėl ko šis griuvo ant žemės, po to gulinčiam, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, bet nemažiau du kartus sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tuo padarydamas A. M. kairio voko žaizdą, dešinio kelio nubrozdinimą, kraujosruvas kairės akies obuolio kraštuose, muštines žaizdas nosies nugarėlės srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

E. G. dėl jam inkriminuojamos veikos kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad buvo konfliktas, kurio metu sudavė smūgius A. M., bet tik todėl, kad jis pirmas jį užpuolė. 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 21 val., jam būnant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kieme pamatė, kad taksi parvažiavo jo sugyventinės buvęs sutuoktinis A. M.. Su juo matė iš automobilio išlipo dabartinė jo sugyventinė ir dar du asmenys – vyras ir moteris, kurių nepažįsta. A., pamatęs jį, pradėjo įžeidinėti jį. Jis tuo metu ėjo vienas kiemu namo. Priėjęs prie A., pasiteiravo, kas jam darosi, ko jis prie jo kabinėjasi, ką jis jam padarė. Jis tą vakarą buvo neblaivus kaip ir A. su savo sugyventine ir kitais asmenimis. Kai jis buvo priėjęs prie A., tarp jo ir A. atsistojo jo sugyventinė. A. buvo agresyvus, nenustojo jį kolioti ir staiga ranka sudavė jam smūgį į kairės pusės skruostą. Tada jis ranka pastūmė nestipriai jo sugyventinę, kad pasitrauktų, o tuo metu A. jam suėmė už palaidinės. Po to, jis jam ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, tiksliai neatsimena – gal į antakį. Tada A. parkrito ant žemės. Kol gulėjo A. ant žemės, jis dar du smūgius ranka sudavė jam į veido sritį (b. l. 109-110, 113). ???

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Liudytojas A. M. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), grįžtant namo su taksi, namo kieme netyčia susitiko savo kaimyną G., namo grįžo kartu su sugyventine R. U., I. P. ir su draugu T.. Einant į laiptinę, G. norėjo su juo pasikalbėti. Jis tuo metu buvo neblaivus. Mano, kad ir kaimynas buvo išgėręs. Jis pradėjo reikšti jam pretenzijas, kad jis bendrauja su jo sugyventine D. M., ji anksčiau buvo jo žmona. Su buvusia žmona bendrauja, kadangi nori susitikti su savo sūnumi L. M.. Tačiau jo buvusi žmona trukdo ir neleidžia su juo susitikti, nors gyvena tuo pačiu adresu. Po keleto teiginių ,,neskambinėk D., ko iš jos nori“, kaimynas iškarto, be priežasties, sudavė vieną smūgį į veido sritį. Dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Nuo smūgio nukrito ant žemės, lygtais jis spyrė dar keletą kartų į kairį šoną, tačiau tiksliai nepamena kiek kartų. Dėl spyrių jautė fizinį skausmą kairiame šono srityje. Po smūgio prastai jautėsi, iš nosies ir antakio stipriai bėgo kraujas, dėl ko draugai jį nuvedė į butą (b. l. 21-22).

Liudytoja R. U. parodė, kad 2020 m rugpjūčio 28 d., vakare, grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo su sugyventiniu A. M. ir draugais I. P. ir T., kurių kontaktų neturi. Jiems išlipus iš taksi, netoli prie laiptinės stovėjo G., jį žino, kadangi jis yra jo sugyventinio buvusios žmonos draugas. Ir jis gyvena toje pačioje laiptinėje. Ji tik išgirdo, kaip G. pasikvietė jo sugyventinį Maslauską pasikalbėti. Jiems priėjus vienas prie kito, ir trumpai pasikalbėjus, vos po keleto sekundžių tik pastebėjo, kad A. M. guli ant žemės. Nuolat ji jų nestebėjo (b. l. 49). ???

Liudytoja I. P. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.40 val., ji kartu su draugais A. M. ir jo sugyventine R., pavardės nežino, bei T. N., grįžo taksi automobiliu į (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena A.. Visi buvo neblaivūs. Išlipus visiems iš automobilio ir einat link minėto daugiabučio, kieme stovėjęs vaikinas, pradėjo priekaištauti A., dėl vaiko, dėl nemokamų elementų. Tada matė, kaip A. pasuko eiti link minėto vaikino. Jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. Tuomet pamatė, kaip minėtas vaikinas, kai prie jo priartėjo A., pastarasis A. sudavė vieną smūgį į veido sritį. A. nuo suduoto smūgio parkrito ant žemės. Paskui minėtas vyriškis pradėjo kojomis spardyti gulintį A.. Kiek kartų spyrė A. negali pasakyti, neskaičiavo bei negali pasakyti į kuria tiksliai vietas jis spyrė. R. nuėjo ginti A. Matė kaip A. kaimynai, kuriuos žino tik iš matymo nuo A. atitraukė minėtą vaikiną. Kai atsistojo A., pamatė, kad jo veidas visas kruvinas (b. l. 53-54).

Liudytoja E. P. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., tikslios valandos nepasakys, lauke jau buvo tamsu, jai būnant savo bute, bet žiūrint pro langą, kuris yra į daugiabučio kiemą, pamatė atvažiuojant taksi. Iš minėto automobilio išlipo A. M. su savo drauge ir dar dviem asmenimis – moterimi ir vyru, kurie jai nežinomi. Ji per langą žiūrėjo, nes iš jos išėjo jos pusseserė, kurią stebėjo ar niekas neužpuls. Taip pat matė, kad takučiu link krepšinio aikštelės ėjo D. dabartinis draugas E. G.. A. M. išgirdo kaip E. pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, kalėjimo kamščiu ir kitais necenzūriniais žodžiais. E. jam atsakė, ko jis kabinasi. Paskui jie pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl A. M. vaiko. Kai vyko žodinis konfliktas, jiedu vienas prie kito buvo arti, nes E. ėjo link krepšinio aikštelės ir A. M. ėjo link minėtos aikštelės, kuri yra netoli daugiabučio namo įėjimo. Kaip suprato, A. M. ėjo į daugiabutį, o E. ėjo už namo arba į laiptinę. Kai vienas prie kito priartėjo eidami, A. M. sugriebė E. už drabužių ties krūtine. P. A. stovėjo jo draugė, bet A. per ją sugebėjo sugriebti E. už drabužių. Matė kaip E. palaidinė suplyšo ir A. bandė suduoti smūgį E., kadangi tarp jų stovėjo A. draugė, nepavyko E. suduoti smūgio. Tada E. matė ranka sudavė smūgį A. į veido sritį, dėl ko pastarasis parkrito ant žemės. Paskui E. gulinčiam A. ranka sudavė smūgius į veido sritį. Tikrai nematė, kad E. būtų kojomis sudavęs smūgius A. (b. l. 56).

A. M. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme, netyčia susitiko savo kaimyną G., kuris norėjo su juo pasikalbėti. Jis tuo metu buvo neblaivus. Mano, kad ir kaimynas buvo išgėręs. Šis pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis bendrauja su jo sugyventine D. M., ji anksčiau buvo jo žmona. Po keleto teiginių, kaimynas iškart be priežasties sudavė vieną smūgį į veido sritį. Dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Nuo smūgio nukritau ant žemės, lygtais jis spyrė dar keletą kartų į kairį šoną, tačiau tiksliai nepamena kiek kartų. Dėl spyrių jautė fizinį skausmą kairiame šono srityje (b. l. 6-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 390/2020(09) nurodoma, kad A. M. klinikiniais duomenimis konstatuota kairio voko žaizda, dešinio kelio nubrozdinimas, kraujosruvos kairės akies obuolio kraštuose, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padaryti 2020 m. rugpjūčio 28 d., dviem poveikiais (b. l. 43).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad E. G. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kilusio asmeninio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, dėl ko šis griuvo ant žemės, po to gulinčiam, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, bet nemažiau du kartus sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tuo padarydamas A. M. kairio voko žaizdą, dešinio kelio nubrozdinimą, kraujosruvas kairės akies obuolio kraštuose, muštines žaizdas nosies nugarėlės srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme, jos dydžiu ir rūšimi (b. l. 120-122).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka, dirbantis. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatro ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.