Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

dalyvaujant nukentėjusiesiems T. B. ir L. B., jų atstovei adv. Virginijai Pluščiauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų T. B. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių r. apylinkės teismo 2007-01-05 nuosprendžio, kuriuo A. G. išteisintas pagal BK 168 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiųjų T. B. ir L. B. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. išteisintas pagal BK 168 str. 1 d., t.y. kad jis, būdamas Kelmės r. savivaldybės tarybos nariu, be nukentėjusiųjų sutikimo viešai paskelbė informaciją apie jų privatų gyvenimą Kelmės r. žmonėms ir ja pasinaudojo: 2006-05-27 rajono laikraštyje ,,Bičiulis“ straipsnyje ,,Savivaldybė skolinasi ir gelbsti skolininkus“ parašė, kad ,,be to, T. B. mokama 809 lt invalidumo, L. B. – 354 lt netekto darbingumo pensijos, o S. B. – 148,5 lt socialinė pašalpa“, ,,L. B. kalbėjo apie sunkias vyro ligas, sūnaus nelaimes“. To paties laikraščio 2006-06-07 Nr. 44 (7312) slapyvardžiu ,,J. K.“ pasivadinęs asmuo, T. ir L. B. manymu, A. G. , straipsnyje ,,Keista malonė skolininkams“ parašė, kad ,,atvejis, kai rajono taryba trijų kelmiškių Burbų šeimai nutarė padėti sumokėti kelių tūkstančių litų skolą už buto šildymą ir komunalines paslaugas, nors visa jų šeima per mėnesį gauna 1311,5 lt pensijų ir pašalpų“.

Nukentėjusieji T. ir L. B. apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nukentėjusiųjų manymu, teismo padaryta išvada, jog paskelbti duomenys apie jų pajamas, invalidumą buvo viešai paskelbti rajono tarybos posėdyje, todėl A. G. šiais duomenimis pasinaudojo ne pagal tarnybinę padėtį, o kaip privatus asmuo, prieštarauja Kelmės r. savivaldybės mero 2006-10-09 paaiškinimui bei nuorodai, kad Socialinės paramos skyriaus pažyma buvo pateikta tik tarybos nariams. Šie įrodymai liko teismo neįvertinti. Apeliantų teigimu, L. B. per rajono tarybos posėdį nepaskelbė laikraštyje paminėtos informacijos apie jos šeimos privatų gyvenimą, rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimtame sprendime nėra privačios informacijos apie jų šeimą, privati informacija buvo žinoma tik tarybos nariams. Kaip nurodė T. ir L. B., A. G. tiesioginė tyčia paskelbti apie jų šeimos privatų gyvenimą pasireiškė tuo, kad jis ne tik paskelbė tarybos priimto sprendimo turinį, bet jį ir pakomentavo, pasinaudodamas gauta privačia informacija kaip rajono savivaldybės tarybos narys ir už tai gaudamas atlyginimą. Be to, A. G., pasak apeliantų, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir kolegų pagalba, iš anksto, dar neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paskelbė apie tai, kad jis yra nekaltas, o tai vertintina kaip spaudimas teismui. T. ir L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį Raseinių r. apylinkės teismo 2007-01-05 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, patenkinti jų pareikštus civilinius ieškinius.

Teismo posėdyje nukentėjusieji T. ir L. B. bei jų atstovė prašo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis A. G. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino A. G. pagal BK 168 str. 1 d. Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad, nors A. G. veika atitinka BK 168 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius, tačiau jo veikoje nėra būtinojo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Kaip A. G. teigė teismo posėdžio metu, jis neturėjo tikslo pažeminti nukentėjusiųjų ar skleisti informaciją apie jų privatų gyvenimą, norėjo tik informuoti visuomenę apie savivaldybės tarybos posėdyje svarstytus klausimus (1 t., b.l. 20-22). Iš byloje esančio straipsnio ,,Savivaldybė skolinasi ir gelbsti skolininkus“ (1 t., b.l. 4) turinio taipogi matyti, kad, kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas, A. G. tikslas buvo informuoti visuomenę apie savivaldybės tarybos posėdyje svarstytus klausimus ir priimtus sprendimus. Sulyginus minėto straipsnio turinį su Kelmės r. savivaldybės tarybos posėdžio protokolo (1 t., b.l. 14-15) turiniu, matyti, kad A. G. straipsnyje pateikė objektyvią informaciją apie tarybos posėdyje svarstytus klausimus, jis straipsnyje išdėstė tik tą informaciją, kurią sužinojo svarstant paramos skyrimo Burbų šeimai klausimą, nieko nekomentuodamas ir neiškraipydamas; straipsnyje nebuvo kalbama apie konkrečias Burbų šeimos narių ligas. Vadovaujantis Kelmės r. savivaldybės tarybos veiklos reglamento 73 p. įtvirtinta nuostata, tarybos posėdžiai yra atviri (1 t., b.l. 54), iš Kelmės r. savivaldybės tarybos posėdžio protokolo matyti, kad vyko atviras posėdis, kurio metu buvo svarstomas L. B. prašymas apmokėti įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus, todėl posėdžio metu buvo komentuojamas Socialinės paramos skyriaus 2006-05-15 raštas Nr. S-206 ,,Dėl S. B. įsiskolinimo“, kuriame ir nurodomos Burbų šeimos įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus sumos, jų šeimos nariams išmokėtų vienkartinių pašalpų, skirtų kompensacijų, mokamų invalidumo, netekto darbingumo pensijų, socialinės pašalpos sumos (1 t., b.l. 89-90); pati L. B. kalbėjo apie sunkią savo šeimos finansinę padėtį, kad vyras buvo išoperuotas, sūnų parsivežė iš mikrochirurgijos centro (1 t., b.l. 14-15). Tik išanalizavus visus nurodytus duomenis apie Burbų šeimą buvo galima priimti sprendimą apmokėti dalį įsiskolinimo išlaidų. Paramos mokėjimui naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, todėl apie jų panaudojimą, paramos skyrimo sąlygas ir procedūras privalo žinoti kiti savivaldybės gyventojai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs svarbų spaudos vaidmenį demokratinėje visuomenėje, jos pareigą skelbti informaciją ir nuomones visiems rūpimais klausimais, o visuomenės teisę tai žinoti (Lingens prieš Austriją, 1986-07-18 sprendimas, Tuorancheu ir July prieš Prancūziją, 2005-11-24 sprendimas). Šis teismas taip pat konstatavo, kad spauda vaidina didelį vaidmenį demokratinėje visuomenėje – ji privalo skelbti informaciją ir idėjas visais klausimais, kurie yra visuomenės intereso dalykas. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog paramos skyrimas yra aktuali problema daugumai gyventojų, todėl šiuo atveju, nors ir susiduria dvi Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisę į informaciją, informacijos apie asmenų privatų gyvenimą paskleidimas atitiko teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti, buvo proporcingas teisėtam tikslui pasiekti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taipogi į tai, kad A. G. būtų pasivadinęs slapyvardžiu ,,J. K.“ ir parašęs straipsnį ,,Keista malonė skolininkams“, byloje nesurinkta jokių įrodymų, teisėjų kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog A. G. nepadarė veikos, turinčios BK 168 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Teismas, palikdamas Burbų pareikštus civilinius ieškinius nenagrinėtais, šį klausimą išsprendė tinkamai, vadovaudamasis BPK 115 str. 3 d. 2 p. įtvirtinta civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančia norma. Apeliantų teiginys, kad A. G., pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir kolegų pagalba, iš anksto, dar neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paskelbė apie tai, kad jis yra nekaltas, o tai vertintina kaip spaudimas teismui, nepagrįstas, todėl atmestinas. Laikraštis ,,Bičiulis“, kaip matyti, tik perspausdino straipsnį, kurį paskelbė laikraštis ,,Ūkininko patarėjas“; kad A. G. kaip nors būtų įtakojęs šios straipsnio pasirodymą, byloje jokių duomenų nėra.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas atsižvelgia į skundo (jo padavimo momentu) pagrįstumo laipsnį, kad T. ir L. B., paduodami skundą, neturėjo tikslo nepagrįstai kaltinti A. G., todėl iš A. G. turėtų 1500 lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti jam iš T. ir L. B. priteistina 400 lt suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 367 str. 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų T. B. ir L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš T. B. ir L. B. priteisti A. G. 400 lt jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis neskundžiama.