- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- 1S-266/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. liepos 10 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktuose, 215 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. J. ir A. A., 2013 m. sausio 6 d. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarė su A. A. bei R. J. apiplėšti A. D. ir L. D., pasiskirstė vaidmenimis, t. y., kad visi kartu įsibraus į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą, ten pakaitomis suriš nukentėjusiuosius ir vartodami prieš juos fizinį smurtą, pagrobs svetimą turtą. Vykdydamas susitarimą, 2013 m. sausio 6 d., laikotarpiu nuo 17.45 val. iki 19 val. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, R. J. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su R. J. ir A. A. atvyko prie A. ir L. D. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur A. S. kartu su R. J. ir A. A., maskuodami veidus kaukėmis, per langą prievarta įsibrovė į Aldonos ir L. D. gyvenamąjį namą, kur bendrais su R. J. ir A. A. tyčiniais veiksmais, panaudojo fizinį smurtą bei grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, t. y., A. S., bendrais su R. J. ir A. A. veiksmais surišo A. D. medžiagos skiaute, o pasipriešinti užpuolikams bandžiusiam L. D., špagatu rankas ir kojas, po ko nukentėjusiesiems esant surištiems ir negalintiems pasipriešinti, jis bendrais su R. J. ir A. A. veiksmais A. D. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 18 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarė pavojingus jos gyvybei sužalojimus, o L. D. jis bendrais su R. J. ir A. A. veiksmais, rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 6 smūgių į veidą, galvą, tuo padarė pavojingus jo gyvybei sužalojimus, ir tuo pačiu metu A. S. veikdamas bendrai su R. J. ir A. A. reikalavo atiduoti pinigus ir auksą, ieškojo namuose pinigų ir aukso, grasino nužudyti ir padegti namus, tokiu būdu panaudodami fizinį smurtą, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, A. S. kartu su R. J. bei A. A. iš namo pagrobė bendra jungtine nuosavybe L. D. ir A. D. priklausantį turtą – 50 litų vertės peilį,1 000 litų vertės vyrišką vestuvinį žiedą, 800 litų vertės moterišką vestuvinį žiedą, 2 000 litų vertės žiedą su rubinu, viso pagrobė nukentėjusiųjų A. D. ir L. D. turto už 3 850 litų, bei turėdami tikslą pagrobti pinigus iš A. D. sąskaitos, neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis – kortelės PIN kodą, užrašytus ant popierinės kortelės.
Be to, A. S. kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. J. bei A. A., darydamas plėšimą A. D. ir L. D. atžvilgiu, siekdamas turtinės naudos, t. y., užvaldyti svetimą turtą, prieš tai bendrais su A. A. ir R. J. veiksmais surišę senyvo amžiaus nukentėjusiems A. D., gim. 1944 m. kovo 5 d., bei L. D., gim. 1935 m. vasario 1 d., rankas ir kojas, bei esant jiems bejėgiškoje būklėje, jis bendrais su A. A. ir R. J. veiksmais, rankomis, kojomis bei medine malka sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 18 kartų gulinčiai ir surištai nukentėjusiajai A. D. į veidą, galvą, krūtinę, šonus ir kitas kūno vietas, dėl ko padarė A. D. apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, kraujosruvų abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, muštines nosies šaknies žaizdas, poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nubrozdinimus kaktoje, dešinio skruosto srityse ir smakro dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas kairio skruosto srityje, apatinio žandikaulio horizontalios šakos ir kampo srityse, ištisines kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po abiejų pusrutulių minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, dešinės pusės VI, VII, VII, IX, X šonkaulių tiesioginių lūžimų, poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus dešinės plaštakos nugarėlėje, dėl ko išsivysčius smegenų, bei plaučių pabrinkimui, smegenų suspaudimui, atsiradus antrinėms kraujosruvoms smegenų kamiene, A. D. 2013 m. sausio 6 d. įvykio vietoje mirė, bei bendrais su A. A. ir R. J. veiksmais, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 6 smūgius gulinčiam ir surištam L. D. į veidą, galvą, taip padarė L. D. veido sumušimą, daugybines kraujosruvas veide, viršutinio ir apatinio žandikaulio lūžius, kraujo išsiliejimą po dešiniuoju smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, lydimo V-jo šonkaulio lūžimu, kas komplikavosi abipusiu hipostaziniu smulkiažidininiu plaučių uždegimu, smegenų bei plaučių pabrinkimu, progresuojančiu pulmokardialiniu nepakankamumu, nuo ko L. D. 2013 m. vasario 18 d. ligoninėje mirė, taip iš savanaudiškų paskatų nužudė du bejėgiškos būklės žmones – A. D. bei L. D..
Be to, A. S. kaltinamas tuo, kad toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, norėdamas pasisavinti A. D. banko sąskaitoje esančius pinigus, panaudojant A. D. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pagrobtus prieš tai įvykdyto plėšimo metu, veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su R. J., A. A., nenorėdamas būti užfiksuotas bankomatų ar prie jų esančių vaizdo kamerų, A. A. 2013 m. sausio 6 d., apie 19.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pasikvietus savo pažįstamą J. J., kuri nebuvo organizuotos grupės sudėtyje, kad ši už atskirą atlygį atliktų grynųjų pinigų išėmimo operaciją iš bankomatų. A. S., 2013 m. sausio 6 d., laikotarpiu nuo 19.40 val. iki 20.20 val., kartu su A. A., R. J. bei J. J., R. J. vairuojamu automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko iš K. į J., kur pakeliui automobilyje A. A. neteisėtai perdavė J. J. A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. D. tapatybės patvirtinimo duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – kortelės PIN kodą, ir nurodė J.bankomate išimti visus šioje sąskaitoje esančius pinigus. Atvykus į (duomenys neskelbtini), R. J. privažiavus prie bankomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), J. J., vykdydama A. A. nurodymus, per penkis kartus apgaule pagrobė A. D. turtą, t. y. 2013 m. sausio 6 d., laikotarpiu nuo 20.24 val. iki 20.25 val., panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, t. y. per du kartus AB Swedbankas bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 3 000 litų, kuriuos atidavė A. A., taip pat 2013 m. sausio 7 d., apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, panaudodama A. D. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – „Swedbank“ mokėjimo kortelę „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvesdama PIN kodą, banko informacinei sistemai pristačiusi save kaip A. D., taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją, t. y. per tris kartus AB SEB banko bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) mieste, nuo A. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagrobė 2 950 litų, kuriuos atidavė A. A., taip per J. J., viso apgaule, savo ir R. J., A. A., J. J. naudai pagrobė svetimą, A. D. priklausantį turtą – 5 950 litų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. S. laikinai sulaikytas 2013 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 10 d. Apygardos teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y., kad kaltinamasis A. S., siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės ir bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. S. gynėja advokatė Aušra Ručienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį, kuria jos ginamajam A. S. buvo pratęstas suėmimo terminas – 3 mėnesiams, kaip nepagrįstą.
Gynėja nurodo, kad A. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, Kauno apygardos teismas skundžiamą nutartį priėmė iš esmės neįsigilinęs į byloje esančius įrodymus, neįvertinęs jos ginamojo asmenybės, todėl jos ginamajam nėra jokio pagrindo tęsti suėmimo termino.
Atkreipia dėmesį į tai, kad jos ginamasis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, kur gyvena kartu su šeima, yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Gynėja teigia nesuprantanti, kodėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepadarė išvados, kad švelnesnėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti kardomosios priemonės tikslų. Nors atsižvelgiant į A. S. asmenybę, akivaizdu, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo jos ginamąjį laikyti suėmime.
Gynėja skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 punktą, kad teisėjai, skirdami suėmimą bei nustatydami jo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam kitam neturi būti atimta laisvė, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skirias ir jo terminas nustatomas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Gynėja teigia mananti, kad priimant skundžiamą nutartį, teismas pažeidė BPK 122 straipsnio nuostatas bei šioje baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės tikslai būtų pasiekti A. S. nepaskyrus griežčiausios kardomosios priemonės, nes nėra duomenų, kad jis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nepateikė jokių įrodymų, kad A. S. slėptų įrodymus ar kitaip trukdytų procesui.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla perduota į teismą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmetamas.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų R. J., A. A., J. J. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, akistatos protokoluose, specialistų išvadose, daiktų, objektų apžiūros protokoluose, kratos protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Todėl, šioje stadijoje, ar kaltinamasis yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. S. suėmimo terminą šiuo pagrindu, iš esmės tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Visų pirma pasakytina, kad A. S. kaltinamas padaręs penkis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami apysunkių, du –sunkių bei vienas labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys). Baudžiamasis įstatymas už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą bei už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 9 punktuose, padarymą numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes – atitinkamai laisvės atėmimo bausmę iki septynerių, iki dešimties metų bei laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenimis A. S. yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo Lietuvoje ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, negyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs su seserimi ir jos sugyventiniu, organizuota grupe. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. iki 2008 m. kovo 19 d. buvo išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikos, o po šios datos išduotas LR piliečio pasas, pagal tautybę čigonas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad jos ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kur gyvena kartu su šeima, yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nėra pakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Iš byloje esančių administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų matyti, kad A. S. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už vairavimą be vairuotojo pažymėjimo, už vairavimą jam būnant neblaiviam, taip pat už autoavarijos sukėlimą (9 t., b. l. 182-184). Be to, gynėja nepagrįstai teigia, kad jos ginamasis nebuvo teistas, nes Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. posėdžio metu, kai buvo sprendžiama dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo A. S., pats kaltinamasis nurodė, kad buvo teistas 1992 m. (9 t., b. l. 91-92). Taigi minėtos aplinkybės tik patvirtina tą faktą, jog A. S. linkęs pažeidinėti įstatymus ir tai neduoda pagrindo jį teigiamai charakterizuoti.
Gynėja advokatė A. Ručienė skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, būdamas laisvėje, A. S. trukdys procesui. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas (manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui) A. S. skundžiamoje nutartyje ir nebuvo nustatytas.
Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. S., pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, tyrimo sudėtingumą, bei anksčiau aptartus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bruožus, konstatuotina, kad kaltinamajam A. S. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.