- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 1-1766-917/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-02486-16-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- V. T., K. B.
- Nukentėjusysis
- V. K., A. M.
- Advokatai
- Singrida Samoškienė, Tomas Petkauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. T., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ , gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. padarymu, ir
K. B., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str. padarymu. Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2016 m. sausio 16 d., apie 16.50 val., Kaune, Birštono g. prie namo Nr. 6, policijos pareigūnų – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. M. bei vyriausiojo patrulio V. K. sulaikomas už viešosios tvarkos pažeidimą, aktyviais veiksmais jiems pasipriešino, o būtent: sulaikomas tyčia įspyrė patrulei A. M. į dešinę koją sukeldamas jai fizinį skausmą, bandė ranka suduoti patruliui V. K. į veidą, smogė jam į krūtinės sritį bei po vieną kartą įspyrė į koją bei dešinės rankos plaštaką, sukeldamas jam fizinį skausmą, stumdėsi, standino rankas, o pasodintas į policijos tarnybinį automobilį spardė dureles.
K. B. 2016 m. sausio 16 d., apie 16.50 val. Kaune, Birštono g. prie namo Nr. 6, pasipriešino policijos pareigūnams – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiajai patrulei A. M. ir vyriausiajam patruliui V. K., o būtent pareigūnams už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikant V. T., jis tyčia kumščiu smogė patrulei A. M. į pilvą, sugriebė patruliui V. K. už rūbų iš nugaros ir jį tempdamas nuo V. T. trukdė policijos pareigūnams atlikti savo funkcijas, o jį patį sulaikant standino rankas, spaudėsi prie žemės, sukinėjosi ir muistėsi į šalis, spardėsi kojomis, smūgiavo galva.
Kaltinamasis V. T. teisme savo kaltę pripažino pilnai, neginčijo kaltinime išdėstytų aplinkybių ir parodė, kad paprasčiausiai bare gėrė alų su K. B., baro adreso neatsimena. Baras yra Jurbarko g., šalia Birštono g., Kaune. Buvo dienos paros metas. Bare su K. B. abu buvo, gėrė alų. Gal 4-5 bokalus išgėrė, o K. B. kiek išgėrė - negali pasakyti, kiek tiksliai. K. su juo buvo. Jautėsi apsvaigęs. Užtruko bare kelias valandas, gal tris. Gali papasakoti, kaip buvo. Išėjo iš baro apsvaigęs smarkiai, sunkiai atsimena įvykius visus. Liaudiškai tariant, šlapinosi ant sienos ir policija atvažiavo. Šlapinausi prie sienos, šalia baro, tai nebuvo tualetas. Tai buvo viešo pastato siena. Ir privažiavo policija, bandė už tai sulaikyti jį, o jis pasipriešino, nes išgėręs yra agresyvus. Kaip priešinosi tiksliai neatsimena. Jeigu sako, kad įspyrė pareigūnei, tai taip galėjo būti. Kad pareigūnui trenkė irgi taip galėjo būti. Tokį smurtą iššaukia tai, kad jam gerti negalima, alkoholis kaltas. Jeigu būtų blaivus, tikrai taip nebūtų daręs. Gamtinius reikalus galėjo ir bare atlikti, bet jis nebuvo adekvatus. Net nežino kaip pateisinti savo veiksmus. Grynai kaltas alkoholis. Policijos pareigūnai ar mėgino uždėti antrankius nežino, o „tazerį“ jautė. Kai gavo „tazeriu“, tada liovėsi atlikti kažkokius veiksmus, lyg po trečio „tazerio“ liovėsi. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus davė.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2016-01-16 apie 16.40 val. jis kartu su draugu K. B. išėjo iš baro, esančio adresu Birštono g. 6, Kaunas. Abu buvo neblaivūs, jis jautėsi labai apsvaigęs, pamena, kad šlapinosi viešoje vietoje, t.y. prie baro. Tuomet prie jo priėjo du policijos pareigūnai, kurie norėjo jį sulaikyti, t.y. uždėti antrankius. Jis pareigūnams pasipriešino, t.y. nesileido jiems uždėti antrankių, mosikavosi rankomis ir kojomis, todėl mano, kad galėjo įspirti ir suduoti smūgius rankomis, dėl ko prieš jį buvo panaudotas elektrošokas. Pasodintas į tarnybinį automobilį spardė automobilio duris. Ką tuo metu veikė K., nematė. Dėl savo veiksmų gailisi, viskas įvyko, nes buvo neblaivus, alkoholį vartojo dvi dienas iš eilės. Be to serga šizotipiniu sutrikimu, todėl pavartojęs alkoholį tampa agresyvus (1 t., b. l. 43). Šiuos parodymus kaltinamasis patvirtino.
Kaltinamasis K. B. teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. Išėjo su V. iš baro, V. truputį atsiliko, jis lydėjau V. link autobusų stotelės, atsisukęs pamatė, kad pareigūnai privažiavo ir pradėjo jį tempti, vedėsi į mašiną. Jis bandė derėtis, aiškintis su pareigūnais, sakė, kad čia jo draugas, pasidomėti ką pareigūnai nori daryti tik norėjo. Ir taip gavosi, kad susistumdė. Jį iš nugaros užpuolė. Iš kaltinamojo pusės nebuvo jokių aktyvių veiksmų, kad trenktų į pilvą, nes dažnai trenkiama tokiose situacijose būna į galvą. Tai per žinias rodo, kad trenkiama į galvą. Nori pasakyti, kad nebandė smogti. Nesako, kad liudytojai meluoja, čia jų nuomonė. Jo paties tokia versija, kad susistumdymo metu pareigūnei taip pasirodė. Liudytojas užpuolė jį ir parvertė, paguldė ant žemės, nors kaltinamasis prieš tai pats nieko nedarė. Kai užpuolė jį, tai jis tik stovėjo prie pareigūnų ir kalbėjau, o pareigūnai V. sulaikinėjo. Kai V. sulaikinėjo, tai jis pajautė, kad kažkas tempia už pečių, o po to jį patį parvertė. Dėl ko parvertė - nežino. Susistumdymas buvo, bandė su pareigūnais aiškintis ir šnekėti. Kai pareigūnai tempė V., jis bandė prieiti, nebuvo taip, kad V. stovi su pareigūnu, ir jis stovi, V. nutempė į mašiną. Jis pats bandė įsiterpti į pokalbį. Klausė, už ką sulaikinėjamas. Neatsimena, kas ten ir ką sakė. Įvykio metu nebuvo blaivus. Neblaivumas atmintį pablogino. Dažniausiai visas aplinkybes atsimena. Su draugu kontakto neturėjo. Su pareigūnais tai neturėjo irgi kontakto, šalia stovėjo. Priėjo ir paskui jį tas liudytojas (I. U.) užpuolė. Parvertė ant žemės. Už pečių paėmė ir apvertė ant žemės. Jis išsigando, nes galvojo, kas čia jį užpuolė. Jis pats prieš tai nebuvo pareigūno užpuolęs. Pareigūnė teigia, kad jai trenkė būtent B. į pilvą, bet jis tai tikrai jai netrenkė. Kai priėjo prie V., tai tarp V. ir pareigūno buvo kontaktas. Pareigūnas V. tempė į mašiną. Pareigūnė tuo metu pribėgo ir bandė sulaikinėti V.. Jis matė, kad V. T. tempia nuo sienos, jis nepasiduoda, bandė priešintis. Kad smūgius sudavė pareigūnams, tai nepasakytų. Nematė smūgių. Jis ėjo link pareigūnų, priėjo ir aiškinosi, kas čia darosi. Ar pasisveikino, tai neatsimena. Sakė pareigūnui, ką čia darot, kur jį tempiat. Pareigūnai sakė, kad už viešosios tvarkos pažeidimą sulaiko. Po to jį užpuolė I. U.. Ką atsimena, tą papasakoja. Bet kad smūgio nebuvo, tai tiksliai atsimena. Sakė, kad I. jį užpuolė, kaip jis galėjo priešintis, jeigu jį surakino ir išvežė. Areštinėj norėjo rašyti pareiškimą, jam sakė, išeisi ir galėsi rašyti. Iš nugaros I. užpuolė ir pargriovė ant žemės. Už pečių ėmė ar kažkaip, parvertė. Jis ant kaltinamojo užsilipęs buvo, rėkė. Jis prispaudęs buvo kaltinamąjį. Už ką prispaudęs buvo, tai nežino už ką. Ar U. jam smūgiavo, negali pasakyti, bet kraujosrūva buvo. Anksčiau I. U. nepažinojo. Nepažįsta ir jis kaltinamojo, nepamelavo taip jis sakydamas. T. B. taip ir nesuprato, ar jam, ar U. sakė netrukdyti pareigūnams. Tai nežino, kam sakė pasitraukti, ar jam, ar U.. Psichiatrijos ligoninėj ar kokioj kitoj nėra gydytas. Puikiai suvokia, kas čia vyksta. Centro komisariate pasakė, kad jis ir V. pasipriešino. Kai I. U. suėmė ir parvertė jį ant žemės, tai jis iš karto nukrito. Iš karto ant pilvo parvertė. Sakė kaltinamasis U. - paleisk, ar ką. Tai bandė pažiūrėti, kas čia užpuolė, sakė kaltinamajam - nesimuistyk, nejudėk. Jis nematė išvis, kas jį užpuolė, tik kai buvo antrankiai, tada pamatė. Šalta žemė buvo. Jis norėjo atsistoti. O sako, jis spardėsi, tai gal jis atsistoti norėjo. Galėjo pasakyti prie sienos, vis tiek antrankiai buvo uždėti. „Tazerį“ naudojo, kai bandė stotis. Su pareigūne kontaktas ar buvo, tai ji šalia buvo, I. U. išvis nematė, kai uždėjo antrankius po to tik pamatė. Rankos buvo ant krūtinės. Reikalavimą duoti rankas, uždėti antrankius, tai girdėjo, bet negalėjo ištraukti rankos, nes U. buvo užsilipęs ant jo, tai po to, po vieną ištraukė rankas. Liudytojai nepasakė to, nes neatsimena. „Tazerį“ panaudoja ir būna reakcija, neapsimeti, neguli. „Tazerį“ panaudojo nežino kodėl, tada pradėjo rėkti, muistytis, paskui jau davė ranką. Atsikelti po to sakė kiti ekipažai, po to sako - sulenk kojas, sako - stokis, atsistojo ir įsėdo į automobilį. Į automobilį sodinimas gali būti, kad priešinosi, negali tiksliai atsiminti. Ranką davė tik tada, kai panaduojo „tazerį.“ Ant jo buvo užlipęs U., tai kaip ištraukti rankas. Vieną ranką buvo užlaužę, kitą uždėjo antrankius, sakau – nulipkit, tada duosiu kitą ranką. Įvykio vietoje nebuvo pasakyta už ką deda antrankius. Kad jo veiksmai bus traktuoti policijos pareigūnams pasipriešinimu neatsimena. Sakė pareigūnai - nepaleisim ir vešim į areštinę už pasipriešinimą pareigūnams. Kai buvo pargriautas, tai išsigandęs buvo. Nuo draugo atitraukti pareigūno nebandėu, kontakto nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis K. B. savo kaltę neigė, V. T. savo kaltę pilnai pripažino, jų abiejų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, iš dalies – V. T. parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Giminystės ryšio nėra. Pykčio ar noro apklabėti nėra. Tai iš tarnybinio įvykio išėjusi pažintis. Dirba Kauno AVPK patrulių rinktinės 1 kopos patrule. 2016-01-16 buvo įvykis, o dabar praėję daug laiko visų detalių neatsimena, bet papasakos, ką prisimena. Gavo pranešimą, kad Birštono g. reikalinga pagalba, nes bare atsisako asmenims parduoti alkoholį. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo du vyrus. Vienas buvo atokiau, o kitas šlapinosi ant sienos. Tik vėliau paaiškėjo, kad tie patys vyriškiai. V. T. šlapinosi, o antrasis buvo K. B.. Pastatė tarnybinį automobilį, nes ji vairavo. Buvo su kolega V. K.. Pastatė automobilį netoli, išlipo ir pasakė, kad prieitų prie automobilio, kad užfiksuos pažeidimą viešosios tvarkos. T. atsisakė ir pradėjo priešintis, buvo parverstas ant žemės, kadangi grūmėsi su T., tai po to atėjo K. B. ir tuomet puolė prie abiejų pareigūnų, bandydamas gelbėti draugą. Ir į pagalbą atėjo liudytojas – I. U., kuris ėjo pro šalį. Ir žmonių sulaikyti be „tazerio“ nebuvo įmanoma, nes jie stumdėsi, spardėsi, trankėsi. Tai teko panaudoti „tazerį“ prieš abudu asmenis. Smulkiau pasakoti negali. Taip, dirba patrule, į įvykius dažnai kviečiama. Per budėjimą iškvietimų būna įvairiai - 12-16. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus atsiminė geriau aplinkybes, nes buvo ką tik po įvykio.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad 2016 m. sausio 16 d. patruliuojant radijo šaukiniu „418“ kartu su vyr. V. K., apie 15.50 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Birštono g. 6, Kaune, pranešėjo neįleidžia į barą. Nuvykus minėtu adresu pastebėjo vieną pilietį, kuris šlapinosi viešoje vietoje visai netoli baro, kaip vėliau paaiškėjo – V. T.. Šalimais V. T. stovėjo kitas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo – K. B.. Priėjus prie V. T., kuris šlapinosi ir paklausus ką šis daro, šis iš karto, nors ir matydamas, kad policijos pareigūnai (vilkėjo tarnybinę uniformą) puolė ant jos kolegos V. K., o tiksliau kumščiu bandė smogti jam į veidą, tačiau kolegai smūgio pavyko išvengti. Pamatę, kad vyriškis agresyvus, norėjo jį sulaikyti, tačiau šis aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, t. y., standino rankas ir neleido uždėti jam antrankių, stumdėsi, tyčia vieną kartą įspyrė jai į dešinę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai su kolega bandant sulaikyti V. T. prie jų priėjo jo draugas K. B., kuris trukdė sulaikinėti V. T. bei vieną kartą kumščiu smogė jai į pilvą taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kadangi K. B. taip pat buvo agresyvus jų atžvilgiu, jį taip pat norėjo sulaikyti, tačiau pastarasis taipogi aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. Pro šalį ėjęs vyriškis, kuris vėliau prisistatė kaip I. U., padėjo jai sulaikinėti K. B., nes kolega tuo metu sulaikinėjo V. T. ir jai padėti negalėjo. Kartu su I. U. panaudojus kovinių imtynių veiksmus K. B. paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. Tačiau jis toliau muistėsi, bandė stotis, spardėsi kojomis, bandė smūgiuoti galva, į pastabas nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „TASER X26“, Nr. X00-646122, kaip elektros šokas, tačiau pilietis toliau nereagavo, muistėsi, bandė stotis, mosikavo rankomis ir kojomis, nesileido, kad jam būtų uždėti antrankiai, buvo labai agresyvus. Tikslu sutramdyti K. B. elektros impulsinis prietaisas jo atžvilgiu buvo panaudotas dar keturis kartus. Tačiau vyriškis aprimo tik šiek tiek. Per radijo ryšį paprašė kolegų pagalbos. Į įvykio vietą atvyko kolegos, dirbę radijo šaukiniu „457“ ir „405“. Vedant K. B. prie tarnybinio automobilio, šis toliau spardėsi, muistėsi, nesėdo ir nesileido sodinamas į tarnybinį automobilį, kojomis buvo įsispyręs, stumdėsi, todėl buvo dar kartą jo atžvilgiu panaudotas elektrošokas. Pastebėjo, kad kolega vis dar sulaikinėjo V. T., kuris toliau priešinosi, spardėsi, tyčia spyrė kolegai į koją. Kadangi K. B. jau buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, bei į pagalbą buvo atvykę kolegos, ji nubėgo padėti V. K.. Sulaikinėjant V. T., šis trenkė V. K. į dešinę ranką, stumdėsi, muistėsi, standino rankas, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotas elektrošokas, tačiau V. T. tai nei kiek neapramino, todėl jo atžvilgiu dar kartą buvo panaudotas elektroškas. Tik tuomet V. T. pavyko uždėti antrankius, tačiau vedamas į tarnybinį automobilį, jis spardėsi, bandė ištrūkti, muistėsi, nesileido sodinamas į tarnybinį automobilį, todėl jo atžvilgiu dar du kartus buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas TASER X26 Nr. X00-646122 ir radijo šaukiniu „457“ atvykusių kolegų pagalba, įsodintas į tarnybinį automobilį. Ji ir kolega V. K. tarnybiniu automobiliu vežė V. T., kuris vežant spardė tarnybinio automobilio dureles, grasino jai išsakydamas tokias frazes kaip: “tu žiurke, aš tave užmušiu, kale tu“. Žiūrėdamas tiesiai į ją sakė: “tu mentė, kurva“, ką aiškiai suprato kad šie žodžiai nukreipti būtent jai. V. T. pristatė į Centro PK, o kolegos, dirbę radijo šaukiniu „457“ į Centro PK pristatė K. B..Konkrečiai nurodo, kad tiek jai tiek jos kolegai aktyviais veiksmais priešinosi, tiek V. T., tiek K. B.. Konkrečiai V. T. jai spyrė į dešinę koją bei bandė suduoti kolegai V. K. į veidą ir smogė jam į ranką, o K. B. vieną kartą smogė kumščiu smogė jai į pilvą. Patyrė tik fizinį skausmą, sužalojimai jokie nepadaryti (1 t., b. l. 18-19). Šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino. Pastiprinimą kviečia, kai nėra galimybės susitvarkyti su asmenimis, o šiuo atveju jie buvo labai agresyvūs. Buvo uniformuota įvykio metu. Asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Mano, kad jie suvokė, kad su pareigūnais bendrauja. Būna pasitaiko, kurie nesuvokia, bet šiuo atveju jie matė, kad tai policijos pareigūnai. K. B. buvo sulaikomas, kai priėjo prie jų. Jie klūpėjome ant žemės, nes buvome parvertę V. T., o tada ji atsistojo, o B. puolė kolegą V. K., norėdamas apginti V. T.. Tuo momentu ir taip emocijų daug, norisi surašyti taip kaip buvo, bet nesigauna. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad puolė kolegą ir mėgino atitraukti. Dabar pagalvojo ir dabar pasakė, kad buvo puolimas. Ji su kolega klūpojo prie T., tada ji atsistojo ir B. priėjęs puolė. Ar jis priėjęs kažką sakė, tai tikrai nepasakys. Kad K. B. temptų kolegą, tai tą matė, kad B. rankomis bandė K. atplėšti nuo T., jeigu B. taip nebūtų daręs, tai nieko jam ir nebūtų buvę. Ji K. T. bandė nustumti, kad jis atsitrauktų. Sakė B., kad atsitrauktų, nes sulaikinėjamas asmuo. Minėtam asmeniui norėjo surašyti protokolą už viešosios tvarkos pažeidimą. O kai pradėjo trukdyti K. B., jam sakė, kad ir jis bus sulaikomas. Kai pasakė, kad pasitrauktų, ji B. stūmė ranka, sakė jam atsitraukti, bet jis neklausė jos reikalavimų atsitraukti. Pradėjo stumdytis ir šalia buvęs asmuo, berods I. U., padėjo jai B. parversti ant žemės. K. B. smogė į jai pilvą, kai stovėjo ir stumdėsi. Tyčinis smūgis buvo todėl, kad ji buvo atsitraukusi. Jie stumdėsi, atstumas gal buvo 50 cm. Nemano, kad užsimojo apsikabinti ketindamas. Neatsimenu, ar ką jis sakė tuo metu. B. buvo agresyvus. Keiksmažodžius vartojo, bet negali įvardinti kokius. Sumaištis viešoje vietoje buvo. Kaip pareigūnės jos neklausė, tai nesijautė tvirtai, nes abu asmenys buvo agresyvūs. Kaip tiksliai buvo paguldytas ant žemės K. B. negali pasakyti, neatsimena. Antrankius uždėjo, kai jis klūpėjo su V.. K. B. laikė už rankos. Buvo naudojami koviniai veiksmai. Dedi koją ant peties ir mėgini parversti ant žemės. Liudytojas jai tiesiog padėjo, nes matė, kad neina susitvarkyti su žmogumi. K. B. buvo prispaustas prie žemės, ji prispaudė. B. ant žemės kai buvo, po savimi ant krūtinės laikė rankas. Iš po savęs galėjo lengvai ištraukti rankas, bet jis nesileido ištraukiamas rankas. Toliau spardėsi, jis buvo sukniubęs ant pilvo. Bandant uždėti antrankius, B. tiesiog muistėsi. Patrulių veiklos instrukcijomis vadovaujasi sulaikant asmenis. Kad asmuo turi būti sulaikomas, nes jis trukdė policijai atlikti savo darbą. Jam buvo sakyta atsitraukti ir netrukdyti policijos darbui. Neatsimena, ar išaiškino dėl sulaikymo K. B.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė visas aplinkybes. Kadangi sumaištis buvo, tai nežino visko tiksliai, tuo momentu sunku atsiminti. Standina reiškia neleidžia uždėti antrankių, laiko kumščius suspaustus.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs V. K. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, pikčių neturi. Dirba Kauno AVPK patrulių rinktinės 1 kopos vyriausiuoju patruliu. Viskas vyko kaip kolegė ir sakė, kad buvo gautas pranešimas, kad Birštono g. 6, Kaune kažkoks konfliktas su baro pardavėja, ar kažkuo. Pranešimas daugmaž, kad neparduota alkoholinių gėrimų. Važiavo į iškvietimą ir netoli baro pastebėjo, kad asmuo atlikinėja gamtinius reikalus viešai - tai buvo V. T.. Kolegė sustojo, o jis pirmas išlipo iš tarnybinio automobilio, ėjo link V. T. ir pasakė, kad pažeidinėja viešąją tvarką. Tada jis ėjo toliau nuo pareigūno. Pasakė T., kad pažeidžia viešąją tvarką. Tada priėjo kolegė, ir bevedant prie automobilio T., jis pradėjo elgtis agresyviai, be paaiškinimo užsimojo ir bandė jam suduoti į veido sritį. Tai akivaizdžiai matėsi, dėl ko pareigūnas pasitraukė į šoną, ir pavyko išvengti smūgio. Po to pargriovė ant žemės V. T., jis ant pilvo gulėjo. Su kolege pargriovė, rankos buvo po pilvu, po to T. atkėlė, T. pradėjo įžeidinėti ir neleido užlaužti rankos, kad antrankius uždėti, agresyvus buvo, o po to per petį pamatė, kad K. B. prieina ir sako, ką tu čia darai. B. bandė atitraukti pareigūną nuo T., o pareigūnas B. atstūmė, kad nepaleisti V. T.. Kolegė pradėjo galynėtis su K. B.. O paskui pribėgo liudytojas U. ir padėjo sulaikyti K. B.. V. T. nuvedė iki automobilio, tai sunkokai sekėsi daryti, nes jis buvo agresyvus, stumdėsi, spardėsi, elgėsi agresyviai. Jo atžvilgiu teko naudoti specialiąsias priemones, buvau naudoti antrankiai ir „tazeris“. Kelis kartus buvo panaudotas „tazeris“. Specialiosios priemonės naudojamos siekiant apsaugoti save, kad savęs ir aplinkinių nesužalotų. V. T. buvo uždėti antrankiai, tik po to, kai buvo sulaikytas K. B.. Nes kolegė su K. B. grumėsi. Ir po to, kai liudytojas padėjo sulaikyti K. B., tada pareigūnui padėjo uždėti antrankius ir V. T.. Kolegos kada atvažiavo, tai neatsimena. Kai apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, tada geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Iškvietimų gauna priklausomai nuo savaitės dienos, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, tai vidurkis 12-15 iškvietimų gauname. Neįmanoma atsiminti visus iškvietimas.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2016 m. sausio 16 d., patruliuojant radijo šaukiniu „418“ kartu su vyr. patrule A. M., apie 15.50 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Birštono g. 6, Kaune, pranešėjo neįleidžia į barą. Nuvykus nurodytu adresu pastebėjo vyriškį, kuris šlapinosi viešoje vietoje visai netoli baro, kaip vėliau paaiškėjo – V. T.. Šalimais V. T. stovėjo kitas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo – K. B.. Besišlapinantis vyriškis juos pamatęs norėjo pasišalinti, todėl jis suėmė jį už rankos. V. T. paklausus ką šis daro, šis iš karto nors ir matydamas, kad jo klausia policijos pareigūnai (vilkėjo tarnybinę uniformą) , kumščiu bandė smogti jam į veidą, tačiau smūgio jam pavyko išvengti. Pamatę, kad vyriškis agresyvus, norėjo jį sulaikyti, tačiau šis aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, standino rankas ir neleido uždėti jam antrankių, stumdėsi, vieną kartą ranka sudavė jam į krūtinės sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Jį sulaikinėjant jis tyčia vieną kartą įspyrė kolegei A. M. dešinę koją. Jiems sulaikinėjant V. T. prie jų priėjo jo draugas K. B., kuris trukdė sulaikinėti V. T., o būtent vieną kartą kumščiu smogė kolegei A. M. į pilvą. Kadangi K. B. taip pat buvo agresyvus jo ir kolegės atžvilgiu, jį taip pat norėjo sulaikyti. Kadangi tuo metu dar sulaikinėjo V. T., jiems į pagalbą atėjo praeivis, kuris prisistatė kaip I. U. ir nuo jo atitraukė K. B.. Tuo metu prieš V. T. panaudojus kovinių imtynių veiksmus jį paguldė ant žemės bei laikė. Kadangi jis aktyviai muistėsi bei priešinosi niekaip nepavyko jam uždėti antrankių. Tuo metu A. M. nubėgo prie K. B., kurį tuo metu bandė sutramdyti I. U.. K. B. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai. A. M. kartu su I. U. panaudojus kovinių imtynių veiksmus K. B. paguldė ant žemės ir uždėjo jam antrankius. Tačiau jis toliau muistėsi, bandė stotis, spardėsi kojomis, bandė smūgiuoti galva, į pastabas nereagavo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „TASER X26“, Nr. X00-646122, kaip elektros šokas, tačiau pilietis toliau nereagavo, muistėsi, bandė stotis, mosikavo rankomis ir kojomis, nesileido, kad jam būtų uždėti antrankiai, buvo labai agresyvus. Tikslu sutramdyti K. B. elektros impulsinis prietaisas jo atžvilgiu buvo panaudotas dar keturis kartus. Tačiau vyriškis aprimo tik šiek tiek. Per radijo ryšį A. M. paprašė kolegų pagalbos. Į įvykio vietą atvyko kolegos, dirbę radijo šaukiniu „457“ ir „405“. Mačiau, kad K. B. vedant prie tarnybinio automobilio, šis toliau spardėsi, muistėsi, nesėdo ir nesileido sodinamas į tarnybinį automobilį, kojomis buvo įsispyręs, stumdėsi, todėl buvo dar kartą jo atžvilgiu panaudotas elektrošokas. Jis nuo žemės pakėlė V. T. ir jį vedė link tarnybinio automobilio. Šis buvo ir toliau agresyviai nusiteikęs, tyčia spyrė jam į kairę koją, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis toliau stumdėsi, muistėsi, standino rankas, neleido jam uždėti antrankių, įspyrė jam į dešinės rankos riešą, dėl ko patyrė skausmą, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotas elektrošokas, tačiau V. T. tai nei kiek neapramino, todėl jo atžvilgiu dar kartą buvo panaudotas elektroškas. Tik tuomet V. T. pavyko uždėti antrankius, tačiau vedamas į tarnybinį automobilį, jis spardėsi, bandė ištrūkti, muistėsi, nesileido sodinamas į tarnybinį automobilį, todėl jo atžvilgiu dar du kartus buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas TASER X26 Nr. X00-646122 ir radijo šaukiniu „457“ atvykusių kolegų pagalba, įsodintas į tarnybinį automobilį. Jis ir kolegė A. M. tarnybiniu automobiliu vežė V. T., kuris vežant spardė tarnybinio automobilio dureles, grasino kolegei išsakydamas tokias frazes kaip: “tu žiurke, aš tave užmušiu, kale tu“. Žiūrėdamas tiesiai į ją sakė: “tu mentė, kurva“. Jam asmeniškai V. T. grasinimų neišsakė. V. T. pristatė į Centro PK, o kolegos, dirbę radijo šaukiniu „457“ į Centro PK pristatė K. B.. Konkrečiai nurodo, kad V. T. jam bandė suduoti smūgį kumščiu į veidą, vieną kartą sudavė ranka į krūtinės sritį, įspyrė į koją bei dešinės rankos plaštaką. V. T. kolegei įspyrė į koją. K. B. jis nesulaikinėjo, todėl jis jam nesudavė nei vieno smūgio, tik matė, kad smogė kolegei A. M. į pilvą. Patyrė tik fizinį skausmą, sužalojimai jokie nepadaryti (1 t., b. l. 23-24). Šiuos parodymus nukentėjęs patvirtino. Papildomai paaiškino, kad dažnai važiuojant į įvykius pasipriešinimų pasitaiko. Kai sulaikinėja asmenį, perspėja, už ką yra sulaikomas. Šiuo atveju K. B. buvo pasakyta, kad netrukdytų policijos darbui. Sakė, kad netrukdytų, nes bus sulaikytas. Tikrai ne vieną kartą buvo įspėtas. Nebūna tokių situacijų, kad neįspėjama. Pasipriešinimas K. B. pasireiškė taip, kad jis muistėsi, stumdėsi, spardėsi.
Liudytojas I. U. teisme parodė, kad buvau atvykęs prie Birštono g. 12 namo, darbovietė ten, buvo atvykęs į darbovietę, ir pamatė V. T. besišlapinantį, mašinų stovėjimo aikštelėje, norėjo jį sudrausminti, bet pastebėjo pareigūnus, tai nusprendė važiuoti iš aikštelės. Išvažiavo ir šiek tiek stabtelėjo. Nes kaltinamasis pradėjo eiti ir tolti nuo pareigūnų. Pareigūnas išlipo iš automobilio ir priėjo prie kaltinamojo, bandė jį sulaikinėti, tada pastebėjo, kad jie pargriuvo ant žemės, dėl to, kad kaltinamasis bandė pasipriešinti. Pats kaip policijos rėmėjas privalėjo padėti policijos pareigūnams, atliko pilietinę pareigą. Išlipęs iš automobilio nepastebėjo, kaip kitas kaltinamasis ėjo link pareigūno. Antras kaltinamasis K. B. sugriebė policininką už pečių ir bandė jį atplėšti nuo V. T.. V. B. buvo aktyvūs, todėl K. B. parsigriovė ant žemės, bandė jį sustabdyti. Pakėlė galvą į priekį ir tuo metu pastebėjo, kaip pirmasis kaltinamasis V. T. priešinasi pareigūnui - į koją smūgiavo, o policininkei į pilvo sritį, ir tada antrąjį kaltinamąjį prisispaudė prie savęs. O pareigūnė priėjus tai matėsi, kad jai kažkas negerai, nes buvo susilenkusi, laikėsi už pilvo. Jis tada tik laikė B., nes jis stengėsi atsistoti, neklausė pareigūnų reikalavimų netrukdyti. Pareigūnė prašė, kad B. duotų ranką, kad jis sulaikomas, kad B. uždėti antrankius, bet jis visai to nevykdė. Tikrai reikėjo prieš B. panaudoti fizinę jėgą, nes kitaip buvo neįmanoma. Po to sulaikė antrąjį kaltinamąjį, atsivedė prie automobilio, o tada antrasis kaltinamasis B. labai priešinosi pirmajam pareigūnui K.. Girdėjo, kaip pareigūnai šaukėsi pagalbos per radijo stotį. Aišku, kad buvo kaltinamųjų išsakyti necenzūriniai žodžiai. Buvo tikrai sudėtinga situacija, suirutė, ir patiems pareigūnams, ir liudytojui pačiam. Visos blogos situacijos, kai žmogus priešinasi ir bando daryti nusikalstamą veiką besipriešindamas pareigūnui. Reikėjo stebėti lokaliai abu kaltinamuosius, nes prie jų buvo sunku prieiti, kad jie neužgautų ir nesužalotų tave pačio. Jis pats pradžioj, kai išėjo iš darbo, matė juos abu ateinančius, ir kai atėjo iki mašinos, tai T. pradėjo šlapintis aikštelėje, nes buvo prie liudytojo mašinos. Girdėjo, kai pareigūnai kvietė pagalbą, paskui, kai viskas baigėsi, po to matė, kad yra ne viena policijos mašina. Iš kaltinamųjų, tai V. T. padėjo pasodinti į automobilį. O K. B. sodino jau kiti pareigūnai. Viso sulaikymo metu buvo naudotas elektro impulso prietaisas, K. B. atžvilgiu buvo taip pat naudojamas. Vyrai tikrai buvo neblaivus. Nuo jų jautėsi alkoholio kvapas. Liudytojo atžvilgiu man buvo grąsinimai iš K. B., jis sakė, kad liudytoją įsimins, išvadino kitatikiu, musulmonu ir t. t. Mano, kad viskas dėl jo išvaizdos. Tai jo pilietinė pareiga padėti pareigūnui ir kaip policijos rėmėjui. Tai vyko sausio mėn., oro sąlygos - sniego nebuvo, asfaltas buvo sausas. Prie V. T. buvo vienas ar du pareigūnai nepasakysiu. Aš tik stebėjau K. B.. K. B. pareigūnams ar sudavė, tai mačiau, kad paėmė pareigūną už pečių ir plėšė jį. Kai atitraukinėjo K. B., nežino, ar pareigūnai kažką jam sakė, nes viskas greit vyko. Jis ir pats greitai pasirodė. K. B. atitraukė už pečių. K. B. buvo pasilenkęs prie pareigūno, kuris laikė kitą kaltinamąjį – T.. Taip pačiai, kaip B. laikė pareigūnui už pečių, po to B. už pečių paėmė. Kantaktas buvo toks, kad jis paėmė B. nuo pareigūno už pečių link savęs, jį traukė. Jam smūgių jokių nedavė. Pargrioviau ant žemės, už menčių laiė prispaudęs prie žemės. Ant žemės paguldė jis. Pareigūnė buvo ties pirmuoju kaltinamuoju, paskui atėjo link jo su B., nes padėjo sulaikyti antrąjį kaltinamąjį. Prie K. B. buvo priėjusi tik pareigūnė ir jis pats. Paguldė ant pilvo B., o pareigūnė, tai jai kažkas buvo atsitikę, ir aš supratau, kad jai buvo įspirtą, nes buvo susiėmusi už pilvo. Su rankomis ir dešnės kojos keliu buvo B. prispaudęs. Kai priėjo pareigūnė, jos veiksmai buvo tai, kad ji bandė ištraukti B. ranką iš po savęs ir šis priešinosi. Ranka buvo po žmogumi. Kaltinamasis priešinosi ir nedavė rankos, tai suprato, nes pats tą bandė padaryti. Pareigūnė sakė B. - duok ranką, sakė, kad jis sulaikomas ir jam bus uždėti antrankiai. Dėl ko sulaikomas, ar buvo išaiškinama - nežino, nes buvo sumaištis. Pareigūnei padėjo sulaikyti B.. Ir ištraukti B. ranką padėjo pareigūnei ir tada uždėti antrankiai B. buvo. Elektro šokas buvo panaudotas traukiant ranką. Grėsmė kilusi buvo, todėl panadotas elektro šokas. B. aktyviai priešinosi. K. B. spardėsi visą laiką. K. B. spardėsi į grindinį, į aplinką, nepasakytų, kad save žalojo, nes jis stengėsi, kad prie jo niekas neprieitų. Jis ir pareigūnė pastatė B. ir atvedė prie automobilio. Jis priešinosi. Jis muistėsi stipriai. Dėl kaltinamojo B. sužalojimų, tai mano, kad galėjo juos patirti pats, galbūt, kai jį sulaikinėjo. Jie pargriuvo ant kieto grindinio, tai ir liudytojas užsigavo, bet niekam nesakė. V. T. priešinosi ir vertinant jo ūgį, liudytojas matė, kad pareigūnas vyriškis su juo grūmėsi ir T. spardėsi aplinkui. Tai nesakytų, kad tai pasipriešinimas, o tai buvo pareigūno užpuolimas.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė I. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2016 m. sausio 16 d., apie 17.00 val., jis automobiliu išvažinėjo iš savo darbovietės – parduotuvės „Armijai ir civiliams“, esančios adresu Birštono g.12, Kaunas. Pamatė, kad praktiškai prie parduotuvės galinių durų šlapinasi vaikinas. Kaip tik tuo metu pastebėjo, kad pro šalį važiuoja policijos pareigūnai. Jis jiems parodė ranka link besišlapinančio vaikino. Matė, kad policijos pareigūnai (vaikinas ir mergina) sustojo ir išlipę iš automobilio nuėjo prie vaikino, kuris šlapinosi viešoje vietoje. Jis tuo metu dar sėdėjo automobilyje ir stebėjo situaciją. Pamatė, kad policijos pareigūnams artinantis prie vaikino, jis nueidinėjo. Pareigūnas jį pasivijo ir suėmė jį už rankos. Šis iš karto pradėjo mosikuotis rankomis, ištraukė savo ranką iš pareigūno rankos, tarp jų prasidėjo grumtynės. Ar jis bandė suduoti pareigūnui į veidą, tiksliai negali pasakyti, tačiau tokie mostai panašūs į smūgius buvo. Taip pat negali pasakyti ar jis įspyrė pareigūnei į koją. Buvo sumaištis ir sunku buvo pastebėti visas detales. Pamatė, kad prie vaikiną bandančių sulaikyti policijos pareigūnų priėjo kitas vyriškis, kuris puolė policijos pareigūną iš už nugaros ir sugriebęs jį plėšė, taip trukdydamas sulaikyti, kaip suprato savo draugą. Pamatęs, kad policijos pareigūnams reikalinga pagalba, išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie besigrumiančių dviejų policijos pareigūnų ir dviejų vaikinų. Pastebėjo, kad policijos pareigūnė buvo susiėmusi už pilvo, tačiau dėl ko, nežino, nematė, ar jai buvo suduotas smūgis į pilvą. Jis sugriebė už pečių antrąjį vaikiną, kuris trukdė sulaikinėti savo draugą ir patraukė jį nuo policijos pareigūno. Jis mosikavosi rankomis, garsiai rėkė, tiek jis, tiek policijos pareigūnė jam sakė apsiraminti, tačiau jis buvo labai agresyvus, garsiai keikėsi ir rėkė, muistėsi. Jis jį pargriovė ant žemės ir laikė prispaustą, o policijos pareigūnė bandė ištraukti jo rankas, kad uždėti antrankius, tačiau jis nesileido, standino rankas, muistėsi ir visaip stengėsi ištrūkti. Tuomet policijos pareigūnė panaudojo to vaikino atžvilgiu elektrošoką. Tuomet pavyko ištraukti tik vieną to vaikino ranką, kurias jis laikė pasikišęs po savimi. Tačiau antrosios rankos ištraukti nepavyko, jis neapsiramino ir toliau muistėsi. Pareigūnė jo atžvilgiu elektrošoką panaudojo dar kelis kartus ir tik tuomet pavyko jam užlaužti rankas bei uždėti antrankius. Tuo metu kitas policijos pareigūnas vis dar sulaikinėjo pirmąjį vaikiną (t. y. tą kuris šlapinosi). Kartu su policijos pareigūne liepė stotis jų sulaikytam vaikinui, tačiau šis tik rėkė ir grasino, kad jį įsimins, išvadino musulmonu, spardėsi, muistėsi, atsisakė paklusti pareigūnės teisėtiems reikalavimams, bandant jį pakelti nuo žemės, priešinosi aktyviais veiksmais, trukdė jį pakelti nuo žemės tyčia visu svoriu spausdamasis prie žemės, spardėsi. Bendrom pastangom su policijos pareigūnę jį pakėlus nuo žemės ir vedant link automobilio, šis toliau spardėsi, muistėsi, rėkė. Vaikiną atsivedus prie tarnybinio automobilio, jis atsisakė lipti į tarnybinį automobilį, įsispyrė kojomis ir sukinėjosi į šalis visaip bandydamas išvengti įsodinimo. Kaip tik atvyko kaip supratau į pastiprinimą dar vienas policijos ekipažas. Jis sulaikytąjį perdavė atvykusiems policijos pareigūnams, kurie kiek matė taip pat sunkiai jį pasodino į tarnybinį automobilį, nes jis kojomis buvo įsispyręs bei kūno korpusu visaip stengėsi to išvengti. Kadangi visą savo dėmesį buvo sutelkęs į jo paties sulaikomą vyriškį, nes šis buvo labai agresyvus ir visą laiką stengėsi ištrūkti bei muistėsi, nepastebėjo kaip policijos pareigūnas sulaikinėjo pirmąjį vaikiną. Tik matė, kad kuomet ir jį bandė sodinti į tarnybinį automobilį, jis taip pat į jį nesėdo, buvo agresyvus, spardėsi, sukinėjosi, stumdėsi pečiais. Ar jo atžvilgiu buvo panaudotas elektrošokas, nepastebėjo, negali šito pasakyti. Ar policijos pareigūnui, sulaikinėjusiam pirmąjį vaikiną, šis sudavė smūgius, nematė, nes kaip ir minėjo, tuo metu sulaikinėjo antrąjį vaikiną. Vaikinas, kurį sulaikinėjo, stengėsi jam suduoti ir įspirti, tačiau jam jo smūgių pavyko išvengti ir jokie sužalojimai nebuvo padaryti (1 t., b. l. 28-29). Šiuos parodymus liudytojas teisme patvirtino.
2016-01-16 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietą yra adresu Birštonio g. 6, Kaunas (1 t., b.l. 7-9).
Policijos ataskaita ROIK 0116000026461 nustatyta, kad 2016-01-16 16.61 val. užfiksuotas telefoninis pranešimas iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), kuriuo privatus fizinis asmuo pranešė apie tai, jog bare „Kauno alus“ netoli požeminės perėjos prie Mindaugo Karaliaus pr., pranešėjas konfliktuoja su baro darbuotojais, jam neparduoda gėrimų. Pranešėjas nurodė esantis blaivus. Pagal šią informaciją išsiųsti policijos patruliai automobiliu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10).
Iš 2016-01-16 policijos pareigūnų A. M. ir V. K. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad dėl 2016-01-16 16.50 val. kilusio įvykio juose nurodomos aplinkybės yra analogiškos A. M. ir V. K. parodymams, duotiems teisme (1 t., 12-11).
2016-01-16 prietaiso TASER Nr. XOO-646122 panaudojimo ataskaita 2016-01-16 nustatyta, kad prietaisas adresu Birštono g. 6, kaunas, buvo 4 kartus panaudotas V. T. atžvilgiu (1 t., b.l. 15).
2016-01-16 prietaiso TASER Nr. XOO-646122 panaudojimo ataskaita 2016-01-16 nustatyta, kad prietaisas adresu Birštono g. 6, kaunas, buvo 6 kartus panaudotas K. B. atžvilgiu (1 t., b.l. 16).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 9204 2016-01-16 17.23 val. V. T. nustatyta 2,09 prom. (1 t., b.l. 35).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 9203 2016-01-16 17.18 val. K. B. nustatyta 1,47 prom. (1 t., b.l. 104).
V. T. 2016-01-16 buvo laikinai sulaikytas, 2016-01-18 buvo paleistas ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 36, 39, 48-49). K. B. 2016-01-16 buvo laikinai sulaikytas, 2016-01-18 paleistas ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 105, 108, 118-119).Administracinio teisės pažeidimo protokolu 2016-01-16 Nr. 22P-48695336-16 nustatyta, kad V. T. pažeidė ATPK 174 str., kadangi jis 2016-01-16 apie 16.50 val. Birštono g. 6, kaune, viešoje vietoje, būdamas neblaivus (2.09 prom.), šlapinosi pažeisdanas viešąją tvarką ir žmonių rimtį (1 t., b.l. 50).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Baudžiamajame įstatyme numatyti du pasipriešinimo veikos būdai – fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu - tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013 ir kt.).
Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patruliai A. M. ir V. K., kuriems buvo pasipriešinta vykdant savo pareigas, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai. Be to, įvykio metu abu pareigūnai vilkėjo policijos uniformą, atvyko tarnybiniu automobiliu, pažymėtu skiriamaisiais policijos ženklais.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. T. policijos pareigūnų A. M. bei V. K. sulaikomas už viešosios tvarkos pažeidimą, aktyviais veiksmais jiems pasipriešino, o būtent: sulaikomas tyčia įspyrė patrulei A. M. į dešinę koją sukeldamas jai fizinį skausmą, bandė ranka suduoti patruliui V. K. į veidą, smogė jam į krūtinės sritį bei po vieną kartą įspyrė į koją bei dešinės rankos plaštaką, sukeldamas jam fizinį skausmą, stumdėsi, standino rankas, o pasodintas į policijos tarnybinį automobilį spardė dureles. Be to, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis K. B. pasipriešino policijos pareigūnams A. M. ir V. K., o būtent pareigūnams už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikant V. T., jis tyčia kumščiu smogė patrulei A. M. į pilvą, sugriebė patruliui V. K. už rūbų iš nugaros ir jį tempdamas nuo V. T. trukdė policijos pareigūnams atlikti savo funkcijas, o jį patį sulaikant standino rankas, spaudėsi prie žemės, sukinėjosi ir muistėsi į šalis, spardėsi kojomis, smūgiavo galva. Tokios išvados prieita teisme išklausius abiejų nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymus, kaltinamojo V. T. parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą bei kitus protokolus, kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamieji V. T. ir K. B. įvykdėiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis K. B. neigė savo kaltę, tačiau teismo, manymu, tokia jo pasirinkta poziocija laikytina tik gynybine versija, kurios nepatvirtina bylos duomenys. O būtent bylos duomenimis ataskaitoje ROIK 0116000026461 nustatyta, kad 2016-01-16 16.61 val. užfiksuotas telefoninis pranešimas iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), kuriuo privatus fizinis asmuo pranešė apie tai, jog bare „Kauno alus“ netoli požeminės perėjos prie Mindaugo Karaliaus pr., pranešėjas konfliktuoja su baro darbuotojais, jam neparduoda gėrimų. Pranešėjas nurodė esantis blaivus. Pagal šią informaciją išsiųsti policijos patruliai automobiliu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pažymos apie proceso dalyvių asmens duomenis, telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) nurodo kaip savąjį būtent kaltinamasis K. B.. Ir nors skambindamas policjai jis nurodo esantis blaivus, tačiau pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 9203 K. B. 2016-01-16 17.18 val. nustatyta 1,47 prom. Be to, pats K. B. nurodė, kad neblaivumas blogina jo atmintį. Kaip seka iš kaltinamojo K. B. parodymų, jis norėjo apginti savo draugą nuo policijos pareigūnų, nematė, ką darė V. prie sienos ir kodėl V. norėjo sulaikyti policijos pareigūnai nesuprato. Tokius kaltinamojo K. B. parodymus paneigia abiejų nukentėjusiųjų, liudytojo, iš dalies – kaltinamojo V. T. parodymai. Būtent V. T. patvirtino, kad jie abu su Karoliu iš baro išėjo neblaivūs. Jis pats šlapinosi prie baro viešoje vietoje, priėję prie jo du policijos pareigūnai norėjo sulaikyti, tačiau jis nesileido ir jiems pasipriešino, ką veikė K., nematė. Tiek A. M., tiek V. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme tapačiai nurodė, kad už viešosios tvarkos pažeidimą sulaikant V. T., jis aktyviais veiksmais pasipriešino. V. T. sulaikyti taip pat aktyviais veiksmais trukdė ir jo draugas K. B.. Abu kaltinamieji buvo itin agresyvūs policijos pareigūnų atžvilgiu, vartojo fizinį smurtą. Pats kaltinamasis K. B. neneigė, kad įvyko susistumdymas. Tą patvirtino ir liudytojo I. U. parodymai, kurie yra tapatūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duotiems teisme. Liudytojas I. U. apie K. B. duodamas parodymus nurodė, kad tai buvo net ne pasipriešinimas policijos pareigūnams, o tiesiog jų užpuolimas, nes būtent K. B., šio liudytojo teigimu, griebė pareigūną V. K. iš nugaros už pečių ir mėgino atitraukti nuo sulaikomo tuo metu kaltinamojo V. T.. Tokius pat K. B. veiksmus teisme patvirtino ir nukentėjusieji. Dėl šių aplinkybių, liudytojas griebė kaltinamąjį K. B., norėdamas jį atitraukti nuo pareigūno V. K., ir paguldęs ant žemės prispaudė. K. B. neklausė pareigūnės reikalavimo duoti rankas antrankiams uždėti, tą patvirtino ir A. M., ir I. U., nesileido ištraukti rankų iš po savęs. Pastebėtina ir tai, kad K. B. pateikta specialisto išvadoje Nr. G159/2016(02) nurodoma, kad nubrozdinimai ant jo ranko riešų būdingi antrankių poveikiui, o kiti nubrozdinimai ant peties ir nugaros būdingi elektros šoko prietaisui. Tokie sužalojimai galimi tik asmeniui priešinantis policijos pareigūnams, kurie, kaip seka iš bylos aplinkybių, būtent besipriešinančiam K. B. ir stengėsi uždėti antrankius, o šiam nepaklusus, panaudojo ne vieną kartą elektros šoko prietaisą. Visiškai logiška minties seka būtų tokia, jog jeigu asmuo, sulaikomas policijos pareigūnų, paklūsta jų teisėtiems reikalavimas ir nesipriešina, tad ir absoliučiai jokių sužalojimų nepatiria. O šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta priešingos aplinkyvbės. Taigi, iš esmės pateikta specialisto išvada, šioje byloje nustačius faktines aplinkvbes dėl K. B. įvykdyto pasipriešinimo policijos pareigūnams itin agresyviais, fizinio pobūdžio veiksmais, nukreiptais į pareigūnus, tik patvirtina jo paties kaltę dėl buvusio sulaikymo aplinkybių. Teismo manymu, kurie nežymūs nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymų nesutapimai laikytini neesminiais (tas pat pasakytina ir apie K. B. suduoto smūgio į pilvo sritį A. M. aplinkybes), kadangi visi teisme apklausiami asmenys vienodai parodė, kad viskas vyko labai greitai, įvykio metu buvo kilęs ne tik didelis susijaudinimas, bet ir sumaištis, liudytojų skubėjimas dedant visas galimas pastangas nutraukti neteisėtus kaltinamųjų veiksmus, dėl ko, teismo manymu, galimi tam tikri parodymų neatitikimai, kurie iš esmės neiškreipia paties buvusio įvykio dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Pažymėtina ir tai, jog abu nukentėję nurodė, kad buvo iškviestas policijos pastiprinimas, kuris, kaip teisme paaiškino A. M. ir V. K., yra kviečiamas tik esant būtinumui, kai būna grėsminga situacija, nepavyksta susitvarkyti su pažeidėjais, į muštynes ar pan. Šiuo konkrečiu atveju policijos pastiprinimo iškvietimas tik patvirtina, jog situacija buvo kraštutinai pavojinga patiems policijos pareigūnams. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis K. B., pasinaudodamas savo teisėmis, parodymus davė tik išklausęs visus liudytojus, tad neatmestina, kad savo parodymus iš dalies derino su jau išklausytais teisme davusių asmenų parodymais arba vietomis teigė, jog svarbių aplinkybių neatsimena. Iš virš išdėstyto darytina pagrįsta išvada, jog tiek V. T., tiek K. B. suvokė, kad jie, panaudodami fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojams, ir norėjo taip veikti, nes, kaip seka iš V. T. parodymų, jis nenorėjo būti sulaikomas, o kaip nurodė K. B., jis norėjo padėti išsivaduoti V. T. nuo pareigūnų. Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo itin agresyvūs, fiziškai aktyvūs ir žalojantys (suteikiantys fizinį skausmą) pareigūnus. Viskas vyko viešoje vietoje, ir tik padedant liudytojui I. U. bei atvykus policijos pastiprinimui, toks visiškai nemotyvuotas, kilęs dėl neaiškios menkavertės priežasties bei buvusio abiejų kaltinamųjų neblaivumo, smurto protrūkis buvo nutrauktas. Taigi, kaltinamojo V. T. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. sudėtį, ir kvalifikuota teisingai. Kaltinamojo K. B. padaryta nusikalstama veika taip pat atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. sudėtį, ir kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo ir laidavimo taikymo. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis K. B. administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 26-27); psichiatrinis gydymas, įskaita: neregistruotas. (1 t., b. l. 121, 122); narkologinis gydymas, įskaita: neregistruotas. (1 t., b. l. 124). Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Jis teisiamas pirmą kartą, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, K. B. skirtina BK 286 str. sankcijoje numatyta bausmė - bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Kadangi K. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-01-16 iki 2016-01-18, tai šis laikas (dvi paros laikino sulaikymo) yra įskaitomas į bausmę, vieną parą prilyginant dviejų MGL dydžių baudai (BK 65 str.).
Kaltinamasis V. T. neteistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 52-58); psichiatrinis gydymas, įskaita: registruotas. (1 t., b. l 63); narkologinis gydymas, įskaita: registruotas, diagnozė psichikos sutrikimai vartojant alkoholį (1 t., b. l. 65). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016-01-16 V. T. konstatuojami psichikos sutrikimai: šizotipinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. V. T. dėl savo psichinės sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. T. konstatuojami psichikos sutrikimai : šizotipinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. V. T. taikyti priverstinį gydymą nereikalinga. Dėl savo psichinės būsenos V. T. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.). Kadangi V. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-01-16 iki 2016-01-18, tai šis laikas (dvi paros laikino sulaikymo) yra įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamasis V. T. ir šio kaltinamojo tėvas R. T. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį tėvo žinion.
Prokurorė tokiam prašymui prieštaravo, nurodė, kad civilinio ieškinio nėra, yra būtinos sąlygos laidavimui, kurias kaltinamasis V. T. atitinka.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmąją dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis V. T. pripažino savo kaltę pilnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi, padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika jis teisiamas pirmą kartą, civilinio ieškinio nėra. Pats kaltinamasis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pasižadėjo daugiau niekada nebenusikalsti. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad V. T. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad V. T. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Teisme posėdžio metu buvo pateiktas rašytinis prašymas kaltinamojo tėvo R. T. perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu R.t. paaiškino, kad V. T. yra jo sūnus. Jam sūnus geras, problemos kyla, kai šis ima vartoti alkoholį. Daro teigiamą įtaką savo sūnaus elgesiui. Pats dirba ir yra teigiamai charakterizuojamas iš darbovietės. Problemų jokių nėra turėjęs su teisėsauga. Sutinka laiduoti už savo sūnų ir tiki, kad jis daugiau niekada nenusikals, nes jau turi gerą pamoką.
Taigi, teismo manymu, R. T. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti R. T. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir kaltinamojo tėvo prašymas atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas, kaltinamasis V. T. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams R. T. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).
Turtui areštas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas. V. T. ir K. B. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 276 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., ir paskirti jam bausmę – 20 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-16 iki 2016-01-18 (dvi paros sulaikymo), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutine bausme laikyti 16 MGL (602,56 eur) dydžio baudą. Įpareigoti K. B. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti K. B., kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str., atleisti pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Išaiškinti laiduotojui R. T., kad jis turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Išaiškinti V. T., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu V. T., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. T. ir K. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.