- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2S-1601-619/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15020-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB banko, atstovaujamo Specialiųjų aktyvų departamento Nekilnojamojo turto kreditų Išieškojimo skyriaus vadovo D. B. pakartotinį pareiškimą Nr. 30.56.17/2124 dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Skolininkas A. J. užtikrindamas iki 2010-11-15 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 15120070001164, 2008-01-28 įregistruotu Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, AB DnB Nord bankui įkeitė nekilnojamąjį turtą – 8,4200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). sav., nuosavybės teise priklausantį UAB „Vostapinė“ (į/k 300638792).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi Nr. 7285/2011 areštavo minėtą įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Minėta teismo nutartimi skolininkas taip pat įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Tačiau skolininkas mokėjimų nevykdė, su kreditoriumi nebendradarbiavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-11-09 obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. 2411-2007-507 su visais galiniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais iki šiol yra neįvykdyta. Skolą sudaro 40 209,88 EUR nesumokėtų palūkanų, 4 565,52 EUR nesumokėtų delspinigių, viso 44 775,40 EUR ir 139 LTL žyminio mokesčio išlaidų. Taip pat kreditorius prašė išieškoti 5,00 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t .y. nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarė: 1) išieškoti iš skolininko A. J. kreditoriaus AB DnB banko naudai skolą: 40 209,88 EUR nesumokėtų palūkanų, 4 565,52 EUR nesumokėtų delspinigių, viso 44 775,40 EUR ir 139 LTL žyminio mokesčio išlaidų, 5,00 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t .y. nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą.
2) priverstinai parduoti iš varžytynių UAB „Vostapinė“ (į/k 300638792) nuosavybės teise priklausantį, įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 8,4200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas (skolininkas) A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-27 nutartį byloje Nr. 7285V011, priimti nutartį atmesti kreditoriaus pareiškimą. Apelianto teigimu, nutartyje nepagrįstai konstatuojama, kad skolininkas su kreditoriumi nebendradarbiavo ir tai patvirtina skolininko piktybinį vengimą vykdyti savo prievoles. Teigia, kad dar prieš banko pareiškimą dėl skolos išieškojimo jis išsiuntė bankui 2012 04 13 reikalavimą dėl banko neteisėtais veiksmais nuostolių atlyginimo ir sudarytų sutarčių pakeitimo, atsižvelgiant į tai, kad bankas teigdamas rekomendacijas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl tokių neteisėtų veiksmų atsakovas patirs nuostolių. Siūlė taikiai išspręsti susidariusią situaciją, pažymėjo, kad bus priverstas pažeistas teises ginti teisme. Į šį reikalavimą bankas neatsakė, taigi, bankas vengė bendradarbiauti su apeliantu tokiu būdu pažeisdamas bendradarbiavimo principą. Teigia, kad LR Vertybinių popierių komisija 2011 07 28 sprendime dėl teisės pažeidimo bylos Nr. 12K-10/2 nustatė, kad bankas ir atsakovo atžvilgiu padarė teisės aktų pažeidimus, dėl ko apeliantas ruošia ieškinį teismui dėl banko atliktų teisės aktų pažeidimo ir Kredito sutarties pakeitimo, numatant, kad kreditas atsakovui yra suteiktas neatlygintinai ir prašys taikyti teismo laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantui pateikus ieškinį bus byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo turto. Atkreipia dėmesį, kad banko teisės, kylančios iš kredito sutarties nebus pažeistos, kadangi bankui priėmus palankų teismo sprendimą atmesti ieškinį banko teisės būtų nebevaržomos, o atsakovas privalėtų vykdyti pagal kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, banko interesai nebus pažeisti. Nutartis priimta neatsižvelgus į visus nagrinėjamu atveju reikšmingus duomenis ir apie banko ir atsakovo egzistuojantį ginčą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kurio pagrindu atsakovas gins savo teises. Todėl nutartis naikintina CPK numatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą kreditorius AB Dnb bankas prašo skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad hipotekos skyriaus teisėjas nėra saistomas pareigos patikrinti skolos pagrįstumą, todėl skolininko nesutikimas su prievole nėra pagrindas naikinti teismo teisėtai priimtą nutartį. Jeigu apeliantas nesutinka su prievole grąžinti skolą bei sumokėti palūkanas, turi teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu. Pažymi, jog skolininkas nepateikia jokių argumentų dėl procedūrų vykdymo teisėtumo, todėl laikytina, kad jis sutiko su hipotekos teisėjo atliktomis procedūromis. Apelianto argumentai apie tai, kad jis ateityje ketina kreiptis į teismą su reikalavimu pakeisti Kredito sutartį ir prašyti taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, nesudaro pagrindo naikinti nutarties. Bankas neturi jokių įrodymų, kad toks ieškinys būtų pateiktas teismui, teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra jokio pagrindo svartyti, kokias pasekmes galėtų sukelti ieškinio patenkinimas. Kita vertus, nutarties pagrįstumas vertinamas pagal 2012-04-27 buvusią padėtį, o skolininko nuo prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo neatleidžia ir ta aplinkybė, kad jis bankui pateikė 2012 m. balandžio mėnesį reikalavimą dėl sutarčių pakeitimo. Teisėtai galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Kadangi pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto teisme gautas 2011-12-15, todėl šio atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011-12-22 Nr. XI-1843 priimto įstatymo įsigaliojusio nuo 2012-07-01, kurio 34 str. 3 d., nustato, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškimas šioje byloje paduotas dar iki buvusio teisinio reglamentavimo pakeitimo. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012-07-01 buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje, pagal kurio nuostatas įregistravus sutartinę hipoteką, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos buvo nustatytos CPK 558 str. Pagal šią teisės normą priverstinis skolos išieškojimas įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-103/2008).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas A. J. užtikrindamas iki 2010-11-15 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 15120070001164, 2008-01-28 įregistruotu Ukmergės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, AB DnB Nord bankui įkeitė nekilnojamąjį turtą – 8,4200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį UAB „Vostapinė“ (į/k 300638792) (b.l. 3-25).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. gruodžio 16 d. nutartimi Nr. 7285/2011 areštavo minėtą įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Minėta teismo nutartimi skolininkas taip pat įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Tačiau skolininkas mokėjimų nevykdė, su kreditoriumi nebendradarbiavo. Nurodyta teismo nutartis buvo įteikta skolininkui 2012-03-14 per antstolį, o įkeisto turto savininkui UAB „Vostapinė“ 2012-02-01.
Apelianto teigimu, teismo priimta 2012 m. balandžio 27 d. nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo ir turto pardavimo iš varžytynių yra neteisėta, nes bankas nebendradarbiavo su skolininku, jo atžvilgiu buvo padaryti teisės aktų pažeidimai teikiant investavimo rekomendacijas, skolininkas ketina kreiptis į teismą dėl 2007-11-09 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties sąlygų pakeitimo ir savo teisių pažeidimo. Apelianto nuomone, nutartis priimta neatsižvelgus į visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes apie šalių egzistuojantį ginčą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išanalizavęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas, o atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
Pažymėtina, kad apelianto skundo argumentai yra nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip antai, banko nebendradarbiavimo pareiga pastarajam žinant, kad kilo ginčas dėl Skolinimo obligacijų sutarties teisėtumo, ketinimai pareikšti ieškinį teisme dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, banko atlikti teisės aktų pažeidimai.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad bankas vengė bendradarbiauti su apeliantu, byloje yra pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą įrodymai, kad bankas 2012-05-11 siuntė skolininkui atsakymą į jo pateiktą 2012-04-13 reikalavimą dėl kredito sutarčių pakeitimo skolininko sutartyje nurodytais adresais, nurodydamas, kad suprasdamas sudėtingą skolininko situaciją yra pasirengęs tartis dėl abiems pusėms priimtinų skolos grąžinimo sąlygų (b.l. 92-96).
Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su galimai banko padarytais teisės aktų pažeidimais sudarant Kredito sutartis, pasakytina, kad skolininkas turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą bei ginčo teisena prašyti pakeisti kreditavimo sutarties nuostatas. Faktinės aplinkybės dėl to, ar hipotekos kreditorius laikytinas pažeidusiu prievolę ir bendradarbiavimo pareigą, gali būti vertinamos, sprendžiant ginčą ieškinine tvarka, ir nėra vertinamos, vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad paskolos sutartis būtų vartojimo sandoris, dėl ko hipotekos teisėjas ex officio turėjo vertinti sutarčių sąlygų sąžiningumą (CPK 6.188 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo atmesti kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes apeliantas, būdamas suinteresuotas savo interesų užtikrinimu ir gynimu, turi ieškininės teisenos tvarka ginčyti hipotekos kreditoriaus veiksmų teisėtumą ar prašyti pakeisti sutartines prievoles, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai iki ginčo teisenos bylos išnagrinėjimo. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad iki ginčijamos nutarties priėmimo skolininkas būtų pasikreipęs į teismą ieškinio teisenos tvarka, būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės kas turėtų teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamos nutarties teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.