- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-01
- Bylos Nr.
- T-XX-43-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjos L. J. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. vasario 21 d. sprendimą atsisakyti sudaryti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir įpareigoti Panevėžio apskrities viršininką parengtus dokumentus dėl žemės sklypų (1,60 ha sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 2,84 ha sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 1,55 ha sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Kupiškio rajone, pardavimo P. J. perrašyti jo įpėdinės L. J. vardu bei su L. J. sudaryti minėtų žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad atsakovas suprojektavo jos sutuoktiniui P. J. tris parduotinus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Kupiškio rajone. Buvo parengtas ir su P. J. suderintas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties projektas. Tačiau P. J. mirė. Jo palikimą priėmė pareiškėja, todėl minėti trys žemės sklypai šiuo metu turi būti parduoti pareiškėjai, kaip įpėdinei. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas nesutinka baigti minėtų trijų žemės sklypų pardavimo procedūrą pareiškėjos vardu ir sudaryti su ja pirkimo - pardavimo sutartį. Su tokia atsakovo pozicija negalima sutikti, nes Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr.236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 6 punktas numato, kad jeigu asmuo mirė, teisę pirkti iš valstybės jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Be to, teisė įsigyti valstybinės žemės sklypą yra turtinė teisė, kuri yra paveldima pagal Civilinio kodekso 5.1 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį su asmens, kuriam suprojektuoti žemės sklypai, turto perėmėju, todėl šiuo atveju su pareiškėja, kaip įpėdine, pirkimo - pardavimo sutartis negali būti sudaryta. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos nurodyta Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr.236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 6 punkto nuostata šiuo atveju negali būti taikoma, nes jos sutuoktiniui žemės sklypai buvo suprojektuoti pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą ir šie sklypai nėra Žemės reformos įstatymo 15 straipsnyje numatyti asmeninio ūkio žemės sklypai.
Panevėžio apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra keliamas iš žemės pirkimo - pardavimo teisinių santykių, reglamentuojamų civilinės teisės normų. Be to, ginčas yra susijęs su paveldėjimu. Esant tokioms aplinkybėms, ši byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Šiuo atveju keliamas ginčas yra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčas kyla dėl to, ar teisė įsigyti atitinkamus valstybinės žemės sklypus yra paveldima ir ar pareiškėja, kaip įpėdinė, gali įsigyti žemės sklypus, kuriuos buvo rengiamasi parduoti jos mirusiam sutuoktiniui. Be to, ginčas yra susijęs su ikisutartiniais teisiniais santykiais dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kuriuose atsakovas veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis.
Taigi aptariamas ginčas iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo