Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 93-696 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam D. B.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B. Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamųjų bylų teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistas už žmogžudystę laisvės atėmimu 14 metų, atimant 342 dienas už kalėjime praliestą laiką ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 23 dienoms. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi suderinta minėtu nuosprendžiu paskirta veika su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskiriant galutinę bausmę – 14 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant kalėjime. 2013 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista 2012 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis nustatant, kad 14 metų laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atliks pataisos namuose. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2007 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 3 metai 4 mėnesiai 17 dienų.Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija 2016 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 93-696, įvertinusi nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgdama į tai, kad D. B. per bausmės atlikimo laiką pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, baustas drausminėmis nuobaudomis, kurių viena yra galiojantį, per nustatytą laikotarpį neįvykdė jam skirtų Komisijos rekomendacijų, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą konstatuodamas, kad Komisijos nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismas sutiko su nutarimo motyvais ir laikė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad D. B. šiuo metu jam pritaikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis D. B., nesutikdamas tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, skundu Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta drausminė nuobauda yra paskirta nepagrįstai, dėl to ją skundė Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, nuobauda 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. N-8 buvo panaikinta. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijai buvo žinoma, jog jis apskundė nuobaudą – Komisija negalėjo konstatuoti jo baustumo. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta kaip žema, o vertinant ir nustatant šią riziką jau buvo atsižvelgta į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nustatant kriminogeninius veiksnius nėra pažymėta kaip jis juos galėtų sumažinti. D. B. pažymi, kad jis nesusigrąžins padaryto nusikaltimo atgal, kad įvertino laisvės kainą, turėjo ilgą laikotarpį pamąstyti apie blogą poelgį. Nurodo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, dalyvavo Elgesio supratimo bei keitimo programoje, mokėsi, palaikė glaudžius ryšius su artimaisiais, šeima.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo D. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. Komisijos nutarimo priėmimo dienai iš paskirtų 14 metų laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri suteikia teisę jam teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko parengtoje 2016 m. rugsėjo 26 d. išvadoje apie nuteistojo D. B. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą Nr. 62-4334 nurodyta, kad nuteistasis nevykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytų rekomendacijų (b. l. 25). Šioje išvadoje nurodyta, kad D. B. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos trys priemonės – tęsti mokslus pataisos įstaigoje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, ir neturėti galiojančių nuobaudų. Iš pataisos namų į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nuteistais D. B. 2016 m. rugpjūčio 17 d. pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus (b. l. 24), dėl ko netenkintas nuteistojo prašymas ir netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos konstatuojant, kad jis nevykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano, numatyto BVK 137¹ straipsnyje, kas formaliai šalina bet kokią galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Vis tik iš kartu su skundu pateikto nuteistojo priedo – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. N-8 matyti, jog D. B. 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu paskirta nuobauda – papeikimas, yra panaikinta (b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuteistasis vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones. Aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis mokosi, dabar prieš veikdamas labiau pagalvoja, apmąsto, stengiasi įvertinti bei numatyti teigiamas ir neigiamas veiksmų pasekmes, sprendimus priimti atsakingai, dalyvavo neformalaus ugdymo būreliuose taip pat įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, per bausmės atlikimo laiką Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kurioje D. B. bausmę atlieka tik nuo 2013 m. vasario 22 d., jis 4 kartus skatintas ir 3 kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, už ką du kartus jam buvo paskirtos nuobaudos. Nepaisant to, kad nuobaudos jau negalioja, tačiau tai rodo, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistojo D. B. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors jo pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema, tačiau nuteistajam nustatomi ir du kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys.Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir pats nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 26 balų. Šis balas sumažėjo nuo ankstesniojo vertinimo metu buvusio įvertinimo – 28 balų. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau vis tik jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, kuriuos savo elgesiu ir mąstymu nuteistasis gali įtakoti ir mažinti, kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga (sumažinus riziką tik 2 balais) dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados ne visiškai atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, tačiau vis tik apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinumu yra nenustatyta akivaizdi nuteistojo D. B. pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, kas sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.