Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-06-17 · Civilinė byla Nr. 2S-456-267/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-17
Bylos Nr.
2S-456-267/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-03821-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Pareiškėjas
V. G.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-456-267/2013

Teisėja Edita Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03821-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 128.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. B. kreipėsi į teismą ir pateikė prašymą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4758-797/2012, 2013-01-25 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. BLO176628. Kadangi 2012-09-27 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą ŽŪB „Miežaičiai“ civilinėje byloje Nr. B2-1052-210/2012, antstolis prašė teismo išaiškinti, ar vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4758-797/2012 pagal 2013-01-25 priimtą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. BLO176628, gavus iš ŽŪB „Minija“ bei kitų asmenų, kurie turi grąžinti neteisėtai jiems pervestas lėšas, tos lėšos turi būti pervedamos išieškotojams, tuo pačiu ir V. G., ar bankrutuojančios ŽŪB „Miežaičiai“ administratoriui UAB „Valeksa“, nes pagal ĮBĮ 14 str. 1 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ar juo disponuoti suteikiama tik administratoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą tenkino ir išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 14 str. 1 d. numato, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Be to, nurodė, kad CPK 626 str. taip pat numato privalomą vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja V. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2321-797/2013 ir išspęsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pareiškėja nurodo, kad jai priklausanti skola iš ŽŪB „Miežaičiai“ turto buvo išieškota iki bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Miežaičiai“, tačiau dėl antstolio netinkamo pareigų vykdymo nebuvo išmokėta, todėl pareiškėjai skolingas yra antstolis, o ne bendrovė, kuriai yra iškelta bankroto byla.

2. Taip pat nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-08-22 nutartimi antstolis yra įpareigotas pervesti asmeniškai pareiškėjai laiku neteisėtai nepravestą išieškotą 8562,26 Lt sumą, o ne tuomet, kada antstolis atgaus neteisėtai paskirstytas lėšas. Lėšos turėjo būti tinkamai ir laiku paskirstytos, todėl jei antstolis patirs nuostolių šias lėšas grąžindamas pareiškėjai, tai yra jo nuostoliai.

3. Mano, kad antstolio pareiga išmokėti pareiškėjai priklausančias lėšas negali būti perkelta pradiniam skolininkui, t. y. BŽŪB „Miežaičiai“.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolis A. B. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjos atskirasis skundas turi būti atmestas tuo pagrindu, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2321-797/2013 yra neskundžiama. Taip pat nurodo, kad 2011-01-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakyme išduotame civilinėje byloje Nr. L2-581-766, kuriuo pareiškėjai V. G. yra priteista 14565,29 Lt skolos suma, skolininkas yra nurodytas ŽŪB „Miežaičiai“, o ne antstolis A. B..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Visų pirma, atmestini antstolio argumentai, kad dėl pareiškėjos skundžiamos nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas. Pažymėtina, kad pagal CPK 589 straipsnio pirmąją dalį, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Minėtas antstolio prašymas nagrinėjamas CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas.

Atmestini ir apeliantės argumentai, kad šiuo metu jai skolinga nebe pradinė skolininkė bankrutuojanti žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“, o antstolis. Pažymėtina, kad nei Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-08-22 nutartyje, nei Šiaulių apygardos teismas 2012-11-19 nutartyje nenurodė, kad antstolis A. B. privalo iš savo asmeninių lėšų pervesti pareiškėjai iš skolininkės išieškotas lėšas. Priešingai, teismai įpareigojo antstolį vykdomoje byloje, kurioje skolininkė yra žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“, priimti patvarkymą ir iš skolininkės lėšų pervesti nepervestas lėšas pareiškėjai.

Vis dėlto, iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (ĮBĮ 14 str. 1 d.). Be to, pagal ĮBĮ 9 str. 3 d., teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sustabdomas turto realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės turtas paskirstomas tik pagal IBĮ nuostatas, todėl nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.Vadinasi, iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, antstolis negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su bankrutuojančio juridinio asmens turto paskirstymu. Dėl to, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl sprendimo tvarkos vykdymo išaiškinimo yra pagrįsta ir teisėta.

Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 35 straipsnio, reglamentuojančiame kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, 2 dalyje nurodyta, kad pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Nagrinėjamoje byloje reikšminga vykdomoji byla Nr. 41-916/11 dėl skolos išieškojimo V. G. naudai yra pradėta pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-581-766 dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Miežaičiai“ kreditorių sąrašas, kuriame V. G. patvirtinta pirmos eilės kreditore (suma 7755,57 Lt). Ši nutartis nebuvo apskųsta, tačiau pareiškėja, nesutikdama su patvirtina kreditorinio reikalavimo suma, gali kreiptis į bankrutuojančios įmonės administratorių UAB „Valeksa“.

Dėl kitų apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių antstolio neteisėtais veiksmais ir dėl jų kilusia žala, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė