Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-819-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
2A-819-658/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Nerijus Meilutis (pran.), Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Swedbank“
Atsakovas
I. B.
Trečiasis asmuo
N. K.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-819-658/2014(Proceso Nr. 2-13-3-04322-2012-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 36.1; 44.5.1; 63.3; 114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pirmininkaujanti), Nerijaus Meilučio (pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ir atsakovės I. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-268-90/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei I. B., trečiajam asmeniui N. K. (K.)dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė „Swedbank“ AB kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės I. B. 44 306,97 Lt skolos, kurią sudaro: 39 371,30 Lt negrąžinto kredito likutis; 3 456,90 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą; 1 096,82 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 381,95 Lt priskaičiuotų delspinigių už nesumokėtas palūkanas; kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė) ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų vasario 17 d. ir rugpjūčio 17 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą už negrąžintą 39 371,30 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-11-08 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos; 5 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta asmeninės kredito linijos sutartis, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 40 000 Lt kreditą. Atsakovė nevykdė paimtų kreditų dalinių grąžinimų Kredito linijos sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų (b.l. 2–4, 30–32).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 39 371,30 Lt negrąžinto kredito, 3 456,90 Lt palūkanų (viso 42 828,20 Lt), 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1284,85 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė suteikė atsakovei 40 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms. Nurodė, kad faktas, jog atsakovė pagal kredito sutartį gautus pinigus paskolino trečiajam asmeniui neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės pagal kredito sutartį. Kadangi iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė negrąžino 39 371,30 Lt skolos, palūkanų dydis nustatytas sutartyje šalių susitarimu – negrąžintą paskolos sumą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės. Ieškinio dalį dėl delspinigių atmetė, kadangi delspinigių dydis nepaaiškintas ir nepagrįstas, prie ieškinio pateiktoje lentelėje nurodytos tik galutinės delspinigių sumos, nenurodytas jų apskaičiavimas ir už kokį laikotarpį. Pažymėjo, kad prievolė iš dalies įvykdyta, netesybos fiziniam asmeniui yra didelės, ieškovė apie patirtus nuostolius įrodymų nepateikė, ieškiniams dėl netesybų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas (b.l. 127-129).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 144-150) ieškovė „Swedbank“ AB prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimo dalį, kuria sumažinti „Swedbank“ AB ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 1478,77 Lt delspinigių, kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė) ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų vasario 17 d. ir rugpjūčio 17 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą už negrąžintą 39 371,30 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-11-08 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Asmeninės kredito linijos sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė) ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų vasario 17 d. ir rugpjūčio 17 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą. Sutartyje nustatyta, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo dienos (Sutarties 5.1 p.). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ką kita. Ši įstatyminė norma sako, kad skolininkas be pareigos mokėti sutartines palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi gauta kredito suma, taip pat privalo mokėti papildomas – įstatymines palūkanas, kaip sankciją už paskolos sutarties sąlygų pažeidimą.

Teismas sutartines netesybas mažinti gali tik atlikęs sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo vertinimą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kintamas metines mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, mokamas už naudojimąsi paskolos suma. Šios palūkanos nėra laikytinos ieškovės nuostoliais dėl kredito sutarties nevykdymo. Ieškiniu buvo prašoma priteisti skolą, kurią sudaro negrąžintas kreditas, priskaičiuotos sutartinės palūkanos bei netesybos, kurias sudaro už negrąžintą kreditą ir palūkanas priskaičiuoti delspinigiai.

Atsiliepimas

Atsakovė kredito sutartį, kurioje buvo nurodyti delspinigių ir palūkanų dydžiai, pasirašė laisva valia. Ieškovės, kaip komercinio banko ir kredito įstaigos, kreditavimo sutarčių kontrahentams nustatomų delspinigių dydį apsprendžia ir tai, kad kredito gavėjams vėluojant vykdyti kreditavimo sutartį ilgiau nei buvo susitarta, vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2005-07-28 nutarimu Nr. 114 patvirtintais Minimaliais paskolų vertinimo reikalavimais, ieškovės vidaus teisės aktų nustatyta ir Lietuvos banko patvirtinta tvarka, dėl kreditavimo sutarčių vykdymo vėlavimo daugiau kaip 90 dienų, ieškovė privalo formuoti atidėjinius nuo suteiktos kredito sumos bei informuoti apie tai kredito įstaigų veiklą kontroliuojančias institucijas. Kadangi atidėjiniams skirtos lėšos negali būti naudojamos civilinėje apyvartoje, o informacija apie papildomas kredito įstaigos lėšas prieinama viešai, nuo jos priklauso kredito įstaigos reitingavimas ir atitinkamai pinigų skolinimosi galimybės ir sąlygos. Todėl dėl kreditavimo sutarties pažeidimo kredito įstaigos patiriami papildomi nuostoliai iš dalies kompensuojami kreditavimo sutartyse nustatyto dydžio netesybomis.

Šalies argumentai

Pagal asmeninės kredito linijos sutartį mokėtinų palūkanų dydis su atsakove buvo aptartas individualiai. Ieškovės pasiūlytos palūkanos visiškai atitiko kredito sutarties sudarymo metu buvusias rinkos sąlygas. Lietuvos finansų rinkoje veikia daug finansų įstaigų, jeigu ieškovės pasiūlytos palūkanos būtų neprotingai didelės ir neatitiktų rinkos sąlygų, atsakovė nebūtų sutikusi sudaryti sutarties ir būtų pasinaudojusi kitos finansų įstaigos siūlomu kreditu. Atsakovė neginčijo kredito sutarties sąlygų, kuriose nustatytas palūkanų dydis, priešingai, asmeniškai patvirtino, kad supranta kokią sutartį sudarė ir, kad privalo ieškovei grąžinti kreditą ir mokėti sutartyje numatytas palūkanas. Kredito sutarties sąlygos, nustačiusios palūkanų dydį, nepažeidžia CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalies sąžiningumo reikalavimų, šių palūkanų mokėjimas yra sutartinė atsakovės pareiga, bet ne už sutarties pažeidimą atsakovei kilusi atsakomybė, jų atžvilgiu netaikomas CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

Apeliaciniu skundu (b.l. 132-135) atsakovė I. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Paskolos sutartis buvo sudaryta dėl trečiųjų asmenų, tarp kurių buvo ir ieškovės banko darbuotojai, nesąžiningų veiksmų. Kredito sutarties grafoje „už kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą laiduoja“ N. K. savo ranka įrašė „Aš, N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skolinuosi pagal šią sutartį“. Todėl atsakovė, kaip silpnesnioji sutarties šalis, suprato, kad už sutarties įsipareigojimų tinkamą įvykdymą yra atsakinga būtent N. K.. Teismas šių aplinkybių nevertino. Vėliau paaiškėjo, kad N. K. yra suklastojusi atsakovės tuo metu gaunamą darbo užmokestį, dirbtinai padidinusi atlyginimą siekiant gauti kuo didesnį kreditą bei pateikusi banko darbuotojai. Prie neteisėtai sudarytos sutarties yra prisidėję banko darbuotojai, kadangi ignoravo akivaizdžios ir atviros apgaulės požymius, buvo aplaidūs ir nerūpestingi silpnesniosios šalies atžvilgiu. Jei ieškovės darbuotojai būtų tinkamai vykdę savo pareigas ir elgęsi sąžiningai, paskolos sutartis sudaryta nebūtų. Todėl atsakovė turi teisę, remdamasi CK 6.206 straipsniu atsisakyti vykdyti sutartį.

Kasacinio teismo yra laikomasi nuostatos, kad jeigu sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinant pinigų, kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2010 m. gruodžio 9 n. nutartis Nr. 3K-3-509/2010). Šiuo atveju kredito sutartyje numatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško kredito grąžinimo (Sutarties 5.3 p.). Kitų kompensacinių palūkanų už prievolės laiku grąžinti skolą kredito sutartyje nenumatyta, įstatymo garantuojamo kompensacinių palūkanų (CK 6.210 str.) ieškovė nereikalauja, tuo tarpu mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ieškovė skaičiuoja ne nuo prievolės grąžinti skolą atsiradimo, o nuo jos pažeidimo. Šios aplinkybės liudija, kad ieškovės prašomos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio. Teismas nevertino vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 162-165) atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti: 1) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2012-11-08 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos; 2) 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) 0,1 % delspinigius, apskaičiuotus už negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas. Šie ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, tarpusavyje negalimi ir prieštaringi. Palūkanas ieškovė skaičiuoja ne nuo prievolės grąžinti skolą atsiradimo, o nuo jos pažeidimo, taigi kad ieškovės prašomos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio. Greta šių palūkanų ieškovė reikalauja ir 0,1 % dydžio delspinigių, kuriuos skaičiuoja tiek nuo negrąžintos skolos, tiek nuo palūkanų. Ieškovė reikalauja ne tik dvigubo nuostolių atlyginimo (palūkanų ir netesybų forma), tačiau kartu ir nuostolių, apskaičiuotų nuo nuostolių (delspinigių nuo apskaičiuotų palūkanų). Kreditoriui reikalaujant atlyginti ir netesybas ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (2013 m. sausio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. AC-37-1). Be to, kartu su ieškiniu pateitoje lentelėje buvo pateitos tik galutinės delspinigių sumos, tačiau nenurodytas delspinigių apskaičiavimas, nedetalizuota už kokį laikotarpį ir už kokią skolos dalį šie delspinigiai apskaičiuoti.

Ieškiniu prašoma 0,1 % netesybų už kiekvieną pradelstą dieną, o tai sudaro beveik 37 % visos paskolos sumos per metus bei gerokai viršija sutartyje numatytą metinių palūkanų dydį ir banko maržą. Todėl konstatuotina, kad šalių sutartyje nurodytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 166-168) ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

Įrašas apie N. K. laidavimą yra tik ant kredito gavėjos Kredito sutarties egzemplioriaus. Banke N. K. finansinės galimybės laiduoti už apeliantei suteiktą kreditą nebuvo vertinamos ir tai tik įrodo, kad tai tik apeliantės ir trečiojo asmens N. K. tarpusavio susitarimas, ką pavirtino ir trečiasis asmuo atsiliepime. Sandorio sudarymo tikslas – gauti kreditą iš „Swedbank“ AB buvo pasiektas sudarius kredito sutartį bei apeliantei gavus kreditą. Sandorio sudarymo motyvai sandorio galiojimui juridinės reikšmės neturi. Pagal CK 6.870 straipsnio 3 dalį kredito sutarties pagrindu gauti pinigai tampa kredito gavėjo nuosavybe. Suteikto kredito panaudojimo ieškovė nekontroliavo, todėl apeliantė būdama kredito sutarties šalimi privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, nepriklausomai nuo to kaip panaudojo su ieškove sudarytos sutarties pagrindu gautą kreditą ir /ar kokius susitarimus sudarė su trečiaisiais asmenimis dėl savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Apeliaciniame skunde pateikti argumentai neleidžia teigti, kad kredito sutarties sąlygos yra nesąžiningos.

Kredito sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl kitokio procesinių palūkanų dydžio, ieškinyje prašoma priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 5 % dydžio procesines palūkanas, kurios pagal CK 6.37 straipsnį skolininkui yra privalomos mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautos kreditoriaus pajamos).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje paduotais abiejų šalių apeliaciniais skundais yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovės ieškovei priteista 39 371,30 Lt negrąžinto kredito, 3 456,90 Lt palūkanų (viso 42 828,20 Lt), 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei netenkinti ieškovės reikalavimai dėl delspinigių ir kintamų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2012-11-08 iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo. Dėl kiekvienos iš ginčijamų aplinkybių pasisakytina atskirai.

Dėl negrąžinto kredito

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011 m. vasario 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta asmeninės kredito linijos sutartis Nr. 11-007940-CL (b.l. 5), kuria ieškovė (kredito davėja) įsipareigojo atsakovei (kredito gavėjai) suteikti 40 000 Lt kreditą vartojimo reikmėms, būsto remontui. Ginčijamos kredito sutarties 16.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Ieškovė atsakovei suteikė 39 999,50 Lt kreditą (b.l. 36- 37). Bankui išmokėjus kreditą – atsakovei atsirado prievolė grąžinti kredito sumą kartu su sutartyje nustatytomis palūkanomis.

Neigdama pareigą grąžinti kreditą atsakovė teigia, jog sutartis buvo sudaryta prieš jos valią, t.y. nusikalstamais veiksmais, prie kurių galimai prisidėjo ir banko atsakingi asmenys, o būtent N. K., panaudodama apgaulę prieš atsakovę, paėmė kreditą iš banko (b.l. 23). Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarytos kreditavimo sutarties teisėtumas gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Sandoris sudarytas dėl suklydimo ar apgaulės yra laikomas nuginčijamuoju sandoriu, kas reiškia, jog atsakovė, siekdama jį pripažinti negaliojančiu, privalėjo reikšti ieškinį atskiroje byloje ar priešieškinį šioje byloje. Kolegijos vertinimu tokias galimybes ji turėjo, kadangi byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko– advokato. Tačiau tokie reikalavimai šioje byloje nebuvo pareikšti ir nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti nurodomi apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacine tvarka (CPK 312 str.).

Kreditavimo santykiams yra taikoma Civilinio kodekso XLIII skyriaus antrojo skirsnio „Kreditavimas“ normos, o nurodyto skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos, reglamentuojančios paskolos sutartį, taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir šio skirsnio nustatytoms taisyklėms (CK 6.881 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kreditavimo normoms bendrosios paskolą reglamentuojančios normos taikomos papildomai (subsidiariai). XLIII skyriaus antrame skirsnyje neaptarta nuosavybės teisės į suteiktą kreditą perėjimo momentas, todėl taikytinos nurodyto skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 3 dalimi kredito gavėjas tampa jam perduotų pinigų savininku, kas reiškia, jog gali laisvai ir savo nuožiūra disponuoti minėtomis lėšomis. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus galima daryti išvadą, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklostė savarankiški civiliniai teisiniai santykiai. Tačiau ieškovė nėra šių civilinių santykių dalyvė, o atsakovės sprendimas perskolinti trečiajam asmeniui iš ieškovės gautą kreditą neturi jokios įtakos atsakovės prievolių pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą kredito sutartį vykdymui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovei suteikė 39 999,50 Lt kreditą (b.l. 36- 37) iš kurio buvo grąžinta 628,20 Lt (b.l. 36). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad skolos dydis yra toks kaip nurodyta ieškinyje (b.l. 126), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 39 371,30 Lt negrąžinto kredito paliktina nepakeista.

Dėl priteistų 3456,90 Lt palūkanų

Apeliantė teigia, jog su banku sulygtos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, o teismas vertino jas kaip mokėjimo funkciją atliekančias ir priteisdamas pažeidė apeliantės interesus bei negynė jos, kaip vartotojos, teisių.

Matyti, jog teismas, sprendimu priteisdamas šias palūkanas, apsiribojo tik itin trumpais motyvais („palūkanų dydis nustatytas sutartyje šalių sutarimu, todėl <...> priteistina iš atsakovės“), tačiau visiškai nevertino kokios rūšies jos yra ir/ar kokią funkciją šios palūkanos atlieka, nors dėl to kėlė klausimą atsakovės atstovas savo baigiamosiose kalbose. Tačiau nežiūrint į tai, sprendimas šioje dalyje yra teisingas, todėl paliekamas galioti, o apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į skundo argumentus pasisako dėl palūkanų priteisimo pagrįstumo.

Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą palūkanos gali būti apibrėžiamos dvejopai: a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo ar pelno palūkanomis); b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis). Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.

Atsakant į skundo argumentus pirmiausiai įvertintina tai, jog tarp šalių yra susiklostę kreditavimo teisiniai santykiai, todėl teismas, spręsdamas ginčą, privalėjo vadovautis šiuos teisinius santykius reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, ir atsižvelgti į tai, kiek šalys, vadovaudamosios sutarties laisvės principu, savo sutartimi aptarę ir/ar modifikavę įstatymo sureglamentuotus teisinius santykius. Konstatavus, jog ginčas dėl palūkanų kilęs iš kreditavimo teisinių santykių, kuomet sutarties dalykas piniginės lėšos– sutartis yra laikoma atlygintine, o šalys turi teisę dėl palūkanų dydžio už naudojimąsi pinigais susitarti, ir jei nėra sutarta kitaip, palūkanos mokamos iki pinigai bus grąžinti (CK 6.881 str. 2 d.; 6.872 str. 2 d.). Iš šalių sudarytos sutarties 5.1 punkto taip pat matyti, jog šalys susitarė, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito limito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito limito grąžinimo bankui dienos. Sutarties 5.4 punkte numatyta apeliantės pareiga palūkanas mokėti kas mėnesį. Įvertinus tai akivaizdu, jog ir ginčo atveju šalių sudaryta sutartis atlygintinė, o šalys sutarties 5.1-5.4 punktuose numatę CK 6.872 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžtas palūkanas, bei savo sutartimi patvirtinę to paties straipsnio antrojoje dalyje numatytą tokių palūkanų mokėjimo tvarką. Todėl darytina išvada, jog toks palūkanų mokėjimo reglamentavimas yra aiškus ir suprantamas vidutiniškai apdairiam, rūpestingam ir atidžiam asmeniui, ir turėjo būti suprantamas atsakovei, kad už naudojimąsi pinigais ji bankui moka palūkanas. Be to, atsižvelgiant į šios sutarties šalis, sutarties atlygintinumą, sutarties laisvės principą, darytina išvada, jog bankas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, ir akivaizdžiai aišku, jog pinigus skolina tam, kad gautų pelną, kuris, kiekvienu atveju išduodant kreditą, paskaičiuojamas ir planuojamas gaunant vadinamąsias pelno palūkanas, kurios banko veikloje ir laikytinos atlygiu už susilaikymą nuo einamojo vartojimo, investavimo kitomis kryptimis, rizikos prisiėmimą už galimą kredito negrąžinimą ir pan. Taigi daroma išvada, jog nėra jokio pagrindo laikyti, jog sutarties pagrindu priteistos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio. Svarbu paminėti ir tai, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 str. pirmosios dalies ketvirtojo punkto ir 6.213 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, nes ieškovas prašo piniginę prievolę įvykdyti natūra. Todėl šios rūšies palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio trečiosios dalies nuostatomis, nes ši norma taikytina tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Pelno palūkanos gali būti mažinamos, tačiau vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio trečiąja dalimi, o CK 6.223 str., 6.228 str. nuostatomis, tačiau tam reikalingas kitos sutarties pusės ieškinys. Byloje atsakovė buvo tinkamai atstovaujama procese, todėl galiojant rungimosi principui galėjo reikšti priešieškinį dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo aukščiau nurodytais pagrindais. Tačiau tokio reikalavimo nereiškiant, teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį ir panaikinant vieną iš jos sąlygų– galimybę ieškovui gauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, ir toks visiškas pelno palūkanų eliminavimas nebūtų laikomas tinkama ir proporcinga atsakovės teisių gynimo priemone teismui veikiant ex officio be pareikšto byloje priešieškinio.

Dėl procesinių palūkanų

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškinį priteisė iš atsakovės ieškovei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kartu procesinių palūkanų priteisimas skatina skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę. Reikalavimas priteisti šias palūkanas yra akcesorinis, ir tenkinamas, jei patenkintas pagrindinis reikalavimas (šiuo atveju dėl negrąžinto kredito priteisimo). Faktinis pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 str. 1 d.), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovo prašymas jas priteisti – ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl kintamųjų metinių palūkanų ir delspinigių

Ieškovė dar prašė priteisti: a) 1 096,82 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; b) 381,95 Lt priskaičiuotų delspinigių už nesumokėtas palūkanas; c) kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė) ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų vasario 17 d. ir rugpjūčio 17 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą už negrąžintą 39 371,30 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-11-08 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos; 5 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; d) bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir sprendime visiškai nieko nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo dėl kintamų metinių palūkanų („c“) skaičiuojamų nuo 2012-11-08 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, todėl vadovaujantis CPK 327 straipsnio 2 dalimi, šioje dalyje byla turi būti grąžinama pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių („a“ ir „b“) priteisimo. Pirmiausiai pažymėtina, kad tai buvo du reikalavimai, tačiau teismas jų neišskyrė ir atskirai neaptarė kiekvieno. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad prievolė iš dalies įvykdyta, netesybos fiziniam asmeniui yra didelės, ieškovė duomenų apie patirtus nuostolius nepateikė, ieškiniams dėl netesybų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Konstatuotina, jog teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai leidžia užtikrinti, kad priimamas teisines pasekmes sukuriantis dokumentas būtų logiškas, aiškus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Nagrinėjamu atveju teismas apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad prievolė iš dalies įvykdyta, netesybos yra didelės, tačiau visiškai nevertino kokia prievolės dalis yra įvykdyta, kokio dydžio delspinigiai nagrinėjamu atveju būtų laikomi pagrįstais ir protingais, ir kodėl. Nurodęs, kad netesybos yra didelės, teismas nesprendė kokio dydžio netesybos nagrinėjamu atveju atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Be to, nurodęs pagrindus netesybų mažinimui – teismas ne sumažino ieškovės prašomas priteisti netesybas, tačiau šį reikalavimą atmetė visa apimtimi, nenurodęs jokių šio sprendimo motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos. Sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad reikalavimams dėl delspinigių priteisimo yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, tačiau iš teismo pateiktų motyvų nėra aišku ar teismas taikė senaties terminą, nevertino ar ieškovės prašomi priteisti delspinigiai paskaičiuoti už ilgesnį laikotarpį nei 6 mėnesiai. Esant tokioms aplinkybėms, kai sprendimas dėl vieno iš byloje reikštų reikalavimų esmės faktiškai nemotyvuotas, bylos esmė neatskleista, apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas sprendimo pagrįstumo kontrolę apeliacinių skundų ribose, neturi galimybės patikrinti, ar ieškinio reikalavimai atmesti pagrįstai, kas lemia, kad šie reikalavimai visa apimtimi turi būti nagrinėjami iš naujo.

Vadovaujantis išdėstytu apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai dėl delspinigių priteisimo naikintini ir byla šiose dalyse perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.); byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti kintamas metines palūkanas skaičiuojamas nuo 2012-11-08 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, grąžinama pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priklauso nuo teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų (CPK 93 str.), panaikinus dalį teismo sprendimo ir grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui – naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 1284,85 Lt žyminio mokesčio bei 33,25 Lt įteikimo išlaidų valstybei (96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija

nutaria:

apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovės „Swedbank“, AB reikalavimai dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (1284,85 Lt žyminio mokesčio) bei valstybei (33,25 Lt įteikimo išlaidų valstybei), ir bylą šiose dalyse perduoti nagrinėti iš naujo.

Bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė) ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios kiekvienų metų vasario 17 d. ir rugpjūčio 17 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą 6 mėnesių VILIBOR ir pridedant 11.00 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą už negrąžintą 39 371,30 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2012-11-08 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, grąžinti pirmosios instancijos teismui.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėNerijus MeilutisAlbina Rimdeikaitė