Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - ojoje valdyboje (toliau-Komisijos) 2014-03-04 nutarimą Nr. 93-149 dėl nuteistojo E. M. lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-02-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., 25 str. 3 d., 301 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2, 4 d., 5 d. 1 p., subendrinta metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-19 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010-02-04 nuosprendis pakeistas: E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 307 str. 2 d., 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., skirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010-02-04 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., 25 str. 3 d., 301 str. 1 d. ir skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012-11-07, pabaiga – 2016-11-14.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras nepritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad šiuo metu nuteistąjį E. M. lygtinai paleidus iš pataisos namų būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Nuteistasis E. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį, prašo panaikinti šią nutartį bei patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, kad teismas sprendimą priėmė atsižvelgęs į aplinkybes, neturinčias esminės įtakos lygtiniam paleidimui – nusikalstamos veikos pavojingumą, neatliktos bausmės dydį ir visiškai nevertino to, kad nuteistasis net kelis kartus skatintas, mokosi, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, neatsisako darbo, nusiteikęs mokytis iš praeities klaidų, pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika žema. Nuteistojo manymu, teismas atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis palaiko kriminalinių subkultūrų tradicijas, pažeidė BVK 6 str. nuostatas. Be to, teisingumo principas užtikrintas nuteistajam skiriant bausmę, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą pakartotinai teisingumo principo užtikrinimas negali būti vertinamas. Nuteistasis teigia, kad įstatyme numatytas minimalus atliktos bausmės dydis, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, todėl teismas nepagrįstai vertina neatliktos bausmės dydį. Nuteistojo manymu, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas pažeidė LR BVK 157 str. 1 d. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. M. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų darbą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.

Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

E. M. atlieka bausmę už kelių tyčinių turtinių nusikaltimų, nusikaltimų, susijusių su dokumentų klastojimu ir nusikaltimo dorovei (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) padarymą. E. M. įvykdyti turtiniai nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, kiti – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Iš viso E. M. atlieka bausmę už penkių nusikaltimų padarymą. E. M. atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė. Neatlikta daugiau nei pusė paskirtos bausmės. Nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, ją vertina kaip didelę, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimui, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu. Nors E. M. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, skatintas, mokėsi, dalyvavo įvairiose programose ir projektuose, tačiau padarytų veikų sunkumas bei pavojingumas, skaičius, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.

Atsižvelgtina taip pat į tai, jog nuteistojo vaidmuo nusikalstamose veikose buvo aktyvus ir pagrindinis, jis subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo tiek sukčiaujant, tiek ir pelnantis iš kito asmens prostitucijos, nusikalstamais veiksmais padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, ir nors nuteistasis dengia civilinį ieškinį, įvertinus veikų pavojingumą, pobūdį, nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme, o taip pat ir tai, kad nuteistasis palaiko nusikalstamų subkultūrų neformaliąsias tradicijas, darytina išvada, kad taikant lygtinį paleidimą net ir su intensyvia priežiūra, nuteistajam neatlikus net pusės skirtos laisvės atėmimo bausmės, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, atliktos bausmės dydį, aukštesniojo teismo manymu, teismas pagrįstai sprendė, kad likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė, todėl yra pagrindas abejoti tuo, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus užtikrintas teisingumas, nuteistasis nebenusikals ir laikysis įstatymų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.