Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios bausmės vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui (bausmė atlikta), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

L. K., 2020 m. lapkričio 13 d. apie 17.30 val., būdamas L. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje be jo sutikimo, paėmė nuo stalo L. S. vardu išduotą „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei žinodamas šios banko mokėjimo kortelės PIN kodą, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir ne trumpiau kaip iki 2020 m. lapkričio 14 d. 12.21 val., laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – L. S. vardu išduotą „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužinojęs jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai – L. S. banko mokėjimo kortelės PIN kodą, inicijavo ir atliko finansines operacijas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimus, L. S. banko sąskaitoje esančius pinigus, neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai, kuomet 2020 m. lapkričio 13 d. 17.55 val., minėtą banko mokėjimo kortelę pateikė bankomato, esančio Baltijos g. 59, Kaune elektroninei sistemai, bei panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, taip elektroninei sistemai save pristatant kaip L. S., tokiu būdu neteisėtai išgrynino ir apgaule įgijo 300,00 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 14 d. 11.53 val., 11.54 val., 11.54 val., 11.55 val.,11.56 val., 11.56 val.,11.57 val., L. S. priklausančią „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę pateikė bankomato, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune elektroninei sistemai, bei panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, taip elektroninei sistemai save pristatant kaip L. S., tokiu būdu per septynis kartus neteisėtai apgaule išgrynino ir įgijo 580,00 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. lapkričio 14 d., 12.14 val., 12.16 val., 12.18 val., 12.21 val. minėtą banko mokėjimo kortelę pateikė UAB „Eiginta“ adresu Neveronių g. 17, Kaunas atsiskaitydamas už prekes bei panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, taip elektroninei sistemai save pristatant kaip L. S., tokiu būdu per keturis kartus neteisėtai apgaule įgijo prekių atsiskaitydamas už 243,92 eurus. Tokiu būdu iš viso apgaule pasisavino iš viso 1123,92 eurus, tai yra padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis L. K., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, iš esmės kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį L. S. pažįsta apie du metus, palaiko draugiškus santykius, gali būti, kad 2020 m. lapkričio 13 d. susitiko su nukentėjusiuoju mieste, nuvyko pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kartu vartojo alkoholinius gėrimus, apsvaigęs nesijautė. Kai L. S. miegojo, paėmė L. S. vardu išduotą „Swedbank“ banko kortelę, kurią išėmė iš piniginės, kuri buvo padėta ant virtuvėje esančio stalo. Kortelės PIN kodą žinojo, kadangi prieš maždaug valandą laiko, L. S. nuimdamas nuo savo banko kortelės pinigus, juos paskolino L. K., matė kaip jis rinko PIN kodą, o gal ir pats L. S. jam jį pasakė. Išėjęs iš nukentėjusiojo buto kelis kartus nusiiminėjo pinigus nuo L. S. kortelės – Baltijos g. 59, Kaune, gali būti Gimbutienės g. 3, Kaune, negali nurodyti tiksliai kur ir kokiomis sumomis nusiiminėjo pinigus, kadangi neatsimena, tačiau pripažino tas aplinkybes, kurios nurodytos kaltinime. Kaltinamasis paaiškino, kad tos pačios dienos 16.06 val. ir 16.11 val., 200,00 eurų sumą nusiėmė pats L. S., kurių 150,00 eurų jis jam paskolino, o dar 50,00 aurų abu išleido parvykti namo, tuo metu ir sužinojo banko kortelės PIN kodą. Galėjo būti, kad su kortele atsiskaitinėjo už prekes UAB „Eiginta“, esančioje Neveronių g. 17, Kaune, tačiau ką pirko neatsimena, gali būti, kad išleido 243,92 eurus. Neatsimena, jog 2020 m. lapkričio 12 d., 10.10 val. ir 10.00 val. būtų apsipirkinėjęs UAB „IKI Lituanica Kaunas“, esančioje Jonavos g. 3, Kaune. Su nukentėjusiuoju buvo susitikęs tik įvykio dieną. Paskutinį kartą L. S. banko kortelę panaudojo apsipirkdamas Neveronių g. 17, Kaune. Paskui banko kortelę išmetė. Kaltinamasis nurodė, kad įsipareigoja grąžinti nukentėjusiajam visą kaltinime nurodytą sumą, nors šiuo metu nedirba, tačiau intensyviai ieškosi darbo. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai L. K. dėl neteisėto L. S. priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo jos laikymo ir neteisėto panaudojimo jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo tokiu būdu sukčiaujant, pasitvirtino. Kaltinamasis L. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, L. S. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę bei jos identifikavimo duomenis ir ją panaudojo mokėjimo bei grynųjų pinigų operacijoms.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir paties nukentėjusiojo L. S. parodymai, jog 2020 m. lapkričio 13 d., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su L. K. vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau nukentėjusiajam užmigus ir atsikėlus, pasigedo savo banko mokėjimo kortelės. Po kelių dienų iš banko gavęs sąskaitos išrašą pamatė, jog buvo atliktos mokėjimo operacijos, kurių jis pats neatlikinėjo. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2020 m. lapkričio 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame L. S. iš karto po įvykio nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Apie tai, kad kaltinamasis neteisėtai įgijęs elektroninę mokėjimo priemonę ir turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, neteisėtai panaudojęs konfidencialius naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai – L. S. banko mokėjimo kortelės PIN kodą, kuriais galėjo tik L. S., inicijavęs ir atlikęs finansines operacijas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimus, L. S. banko sąskaitoje esančius pinigus, neteisėtai užvaldė 1123,92 eurus, patvirtina L. S. AB „Swedbank“ banko sąskaitos kuriai priskirta mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 13 d. 17.55 val., mokėjimo kortelė pateikta bankomato, esančio Baltijos g. 59, Kaune elektroninei sistemai, išgryninta 300,00 eurų, 2020 m. lapkričio 14 d. 11.53 val. mokėjimo kortelė pateikta bankomato, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune elektroninei sistemai, išgryninta 100,00 eurų, 2020 m. lapkričio 14 d. 11.54 val., mokėjimo kortelė pateikta bankomato, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune elektroninei sistemai, išgryninta 100,00 eurų; 2020 m. lapkričio 14 d. 11.54 val., mokėjimo kortelė pateikta bankomato, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune elektroninei sistemai, išgryninta 200,00 eurų, 2020 m. lapkričio 14 d. 11.55 val., mokėjimo kortelė pateikta bankomato, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune elektroninei sistemai, išgryninta 100,00 eurų; 2020 m. lapkričio 14 d. 11.56 val., mokėjimo kortelė pateikta bankomato, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune elektroninei sistemai, išgryninta 50,00 eurų; 2020 m. lapkričio 14 d. 11.56 val., mokėjimo kortelė pateikta bankomato, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune elektroninei sistemai, išgryninta 20,00 eurų; 2020 m. lapkričio 14 d. 11.57 val., mokėjimo kortelė pateikta bankomato, esančio M. Gimbutienės g. 3, Kaune elektroninei sistemai, išgryninta 10,00 eurų, taip per septynis kartus iš viso išgryninta 580,00 eurų. 2020 m. lapkričio 14 d., 12.14 val., 12.16 val., 12.18 val., 12.21 val. ta pati mokėjimo kortelė pateikta UAB „Eiginta“, adresu Neveronių g. 17, Kaunas atsiskaitant už prekes, per keturis kartus įgyta prekių už 243,92 eurus. Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip prie parduotuvės „Šilas“, esančios M. Gimbutienės g. 3, Kaunas, ir prie „IKI“ parduotuvės, esančios Baltijos g. 59, Kaunas, esančių bankomatų prieina L. K., juose atlieka finansines operacijas.

Nors prokuroras kaltinime nurodė, kad L. K. 2020 m. lapkričio 13 d. 16.06 val. ir 16.11 val. L. S. priklausančią „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę pateikė bankomato, esančio Jonavos g. 3, Kaune elektroninei sistemai, bei panaudojo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, taip elektroninei sistemai save pristatant kaip L. S., tokiu būdu per du kartus neteisėtai apgaule įgijo 200,00 eurų, bei 2020 m. lapkričio 12 d., 10.10 val.; 10.00 val. L. S. priklausančią „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę pateikė UAB „IKI Lituanica Kaunas“ adresu Jonavos g. 3, Kaunas, atsiskaitydamas už prekes naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, taip elektroninei sistemai save pristatant kaip L. S., tokiu būdu per du kartus neteisėtai apgaule įgijo prekių už 23,41 eurą, tačiau šioje dalyje kaltimas nėra pagrįstas byloje nustatytais duomenimis ir šis duomenys šalintini iš kaltinimo.

Byloje nustatyta, kad L. K. L. S. „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo tik 2020 m. lapkričio 13 d., 17.30 val., o aukščiau kaltinime nurodytos finansinės operacijos padarytos dar prieš kaltinamajam neteisėtai įgyjant L. S. priklausančią mokėjimo kortelę ir su nukentėjusiojo žinia.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek pats nukentėjusysis paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 13 d., 16.06 val. ir 16.11 val. pačio nukentėjusiojo iniciatyva bankomate buvo nuimta 200,00 eurų suma, kadangi 150,00 eurų nukentėjusysis paskolino kaltinamajam, o 50,00 eurų buvo reikalingi parvykti į namus. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 12 d. 10.00 val. ir 10.10 val. pats savo banko kortele atsiskaitė už prekes, parduotuvėje, esančioje Jonavos g. 3, Kaune, taigi kaltinimo aplinkybės dėl neteisėtai apgaule įgytų 2020 m. lapkričio 13 d. 16.06 val. ir 16.11 val. 200,00 eurų ir 2020 m. lapkričio 12 d., 10.10 val.; 10.00 val. 23,41 eurų, nepasitvirtino.

Be to, kaltinime išdėstant faktines aplinkybes padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad L. K. inicijavo ir atliko finansines operacijas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimus L. S. banko sąskaitoje esančius pinigus, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d., taisytinas iš 2020 m. lapkričio 16 d. į 2020 m. lapkričio 14 d., kadangi kaip matyti iš byloje esančių aplinkybių, kaltinamasis paskutinį kartą inicijavo finansinę operaciją 2020 m. lapkričio 14 d., 12.21 val., kas patvirtinta sąskaitos išrašu (b. l. 30), o vėliau kaip pats nurodė – banko kortelę išmetė. Taip pat taisyti kaltinime nurodyti finansinių operacijų konkretūs laikai dėl 2020 m. lapkričio 14 d., atliktų mokėjimų, mokėjimo kortelę pateikiant UAB „Eiginta“, adresu Neveronių g. 17, Kaunas atsiskaitant už prekes, per keturis kartus įgyjant prekių už 243,92 eurus, t. y. vietoj 12.21 val.,; 12.16 val., 12.14 val., 12.12 val., nurodant mokėjimo laikus – 12.14 val., 12.16 val., 12.18 val., 12.21 val., kadangi būtent šie konkretūs laikai užfiksuoti mokėjimo išklotinėse. Atitinkamai teismo iniciatyva koreguotinas ir kaltinimas, nekeičiant jo asmens ir L. K. veikų kvalifikacijos.

Esant aukščiau išdėstytiems ir aptartiems įrodymams nekyla abejonių dėl L. K. kaltės jam neteisėtai įgyjant, laikant ir neteisėtai panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, taip sukčiavimo būdu iš viso apgaule savo naudai pasisavinant iš viso 1123,92 eurus L. K. kaltę patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, visa tai, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami L. K. kaltei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, ir 215 straipsnio 1 dalį, pagrįsti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai reiškiasi apgaulės panaudojimu bei alternatyviais veiksmais – savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu ar turtinės prievolės panaikinimu.

Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012).

Byloje nustatytomis aplinkybėmis L. K. sukčiavimas kaip svetimo turto užvaldymas apgaule visais atvejais, aktyviais veiksmais buvo nukreiptas į svetimo – L. S. turto užvaldymą, tai yra L. K. savo naudai apgaule įgijo iš viso 1123,92 eurus. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.913 straipsnį (banko sąskaitos sutarties samprata) bankas nėra kliento (sąskaitos savininko) sąskaitoje esančių pinigų savininkas. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį bankas gali disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrina kliento teisę netrukdomai disponuoti tomis lėšomis, o pagal 3 dalies nuostatas bankas neturi teisės nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimo ar nustatyti kitokius įstatymo ar banko sąskaitos sutarties nenumatytus kliento teisės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiūra apribojimus. Kadangi piniginių lėšų savininkas lieka klientas, bankas pripažintinas patikėto jam turto valdytoju. Taigi, sukčiavimas kaip svetimo turto užvaldymas apgaule byloje nustatytais konkrečiais atvejais pasireiškė ne tik turto savininko, bet ir turto valdytojo, tai yra banko, suklaidinimu, todėl kaltinamojo veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. K. neteisėtai įgijo L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, kurią paėmė iš nukentėjusiojo namų, bei ją neteisėtai laikė tikslu inicijuoti finansines operacijas. Tokiais veiksmais kaltinamasis L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK neapibrėžia svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų sąvokos, todėl tai teismų praktikos dalykas. Pagal teismų praktiką svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys yra tokie, kurie priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir juos panaudoti kitam (trečiajam) asmeniui elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas arba kredito įstaiga nėra davę sutikimo. Šią sąvoką atitinka elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, tai yra prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-389/2013). Pažymėtina, kad svetimo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti, be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusios kredito įstaigos sutikimo, yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2009), taigi kiekvienu atveju kaltinamasis L. K. atlikdamas aukščiau aprašytus veiksmus, parduotuvėje atsiskaitydamas už prekes, bankomatuose nuiminėdamas pinigus, pilnai realizavo ir nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje požymius.

Nagrinėjamos bylos kontekste aptariant nusikalstamų veikų kvalifikavimą pažymėtina ir tai, kad neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 1 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti kvalifikuojamas kaip BK 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors prokurorė prašė L. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau toks prašymas nepagrįstas.

BK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas nustačius, kad kaltininkas tą veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims. Pripažįstant šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę vadovaujamasi tomis pačiomis BK 60 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau pažymėtina, kad savanaudiškos paskatos kaip nusikaltimo sudėties požymis ne visada numatytas BK specialiosios dalies straipsnių dispozicijose. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė teismų pripažįstama tik tada, kai jos ne tik nėra nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bet ir kai tos aplinkybės neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Akivaizdu, kad savanaudiškos paskatos negali būti pripažįstamos kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimų nuosavybei bylose, nes savanaudiškumas yra grobimo, sukčiavimo ir kitų nusikaltimų nuosavybei sąvokų sudėtinė dalis.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, bei 215 straipsnio 1 dalyje. Visos šios trys jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus (b. l. 88–90), teistumas neišnykęs, todėl laikytina kad naują nusikalstamą veiką L. K. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, baustas administracine tvarka (b. l. 108–118), nedirba (b. l. 107), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 123), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 124).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti L. K. kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam arešto bausmes, kurias vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindais iš dalies sudėti ir paskirti galutinę 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, L. K. parinktina bausmės rūšis – areštas. Kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos metu, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, yra jauno amžiaus (gim. 2001 m.), todėl manytina, kad areštas yra adekvati bausmės rūšis ir bus pakankamas sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, L. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Paskirtos arešto bausmės BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu bendrintinos jas apimant ir iš dalies sudedant. Kadangi nusikaltimai, numatyti BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme apimant švelnesnę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, paskiriant subendrintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtos subendrintos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant dalį, t. y. 15 (penkiolika) parų arešto iš pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės, laikant, kad galutinė subendrinta bausmė L. K. yra 55 (penkiasdešimt penkios) paros arešto. Tokia išvada dėl pridedamos bausmės dalies grindžiama L. K. padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų aplinkybėmis, padariniais, kaltinamojo veiksmų tęstinumu sąlyginai trumpu laikotarpiu, jo veiksmų vertinimu po nusikaltimų padarymo, tuo, kad kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, dėl to bendrinant parinkta atitinkama sudedamos arešto bausmės proporcija, kartu atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju L. K. padarytų nusikaltimų pobūdis ir jo veikas kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, tačiau arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, baustas administracine tvarka, nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus (gim. 2001 m.), susitaikė su nukentėjusiuoju, raštu įsipareigojo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, ir pastarasis pats prašė skirti kaltininkui su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, į tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti L. K. taikant 6 (šešių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., registruotis užimtumo tarnyboje, arba dirbti.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo L. K. padarytų nusikalstamų veikų rūšis – tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas du apysunkiai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), į tai, kad kaltinamasis turtinę žalą nukentėjusiajam L. S. padarė veikdamas apgaule, tęstiniais veiksmais, dėl to L. S. patyrė iš viso 1123,92 eurų dydžio turtinę žalą, o šią žalą kaltinamasis pats raštu įsipareigojo atlyginti iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 58). Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam L. K. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas nustatant šios žalos atlyginimo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. S. pareiškė 1347,33 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 146).

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti iš kaltinamojo L. K. jam padarytą turtinę žalą – 1347,33 eurus, kurie 2020 m. lapkričio 13 d. buvo pasisavinti iš jo „Swedbank“ banko kreditinės kortelės. Nukentėjusysis nurodo, kad su L. K. pasirašė susitarimą, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. padengti visą 1347,33 eurų padarytą turtinę žalą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad savo civilinį ieškinį mažina 23,41 eurais, kadangi 2020 m. lapkričio 12 d., 10.00 val. ir 10.10 val., „IKI“ parduotuvėje, esančioje Jonavos g. 3, Kaunas su savo banko kortele atsiskaitinėjo jis pats, todėl iš kaltinamojo prašo priteisti 1323,92 eurus.

Nukentėjusiojo L. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais – tiesioginiai nuostoliai. Šiuo atveju, būtent dėl L. K. veiksmų, nukentėjusysis L. S. patyrė turtinės žalos, kuri turi būti atlyginta.

Kaip jau buvo nustatyta ir aptarta aukščiau šiame nuosprendyje, L. K. tik 2020 m. lapkričio 13 d., 17.30 val., neteisėtai įgijo ir laikė L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinodamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, inicijavo ir atliko finansines operacijas, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimus, L. S. banko sąskaitoje esančius pinigus, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai. Tokiu būdu iš viso apgaule pasisavino turto už 1123,92 eurus.

Kaltinime nurodytos aplinkybės dėl 2020 m. lapkričio 13 d. 16.06 val. ir 16.11 val., grynųjų pinigų – viso 200,00 eurų nuėmimo bankomate, adresu Jonavos g. 3, Kaunas, o taip pat dėl mokėjimo kortelės panaudojimo 2020 m. lapkričio 12 d., 10.10 val.; 10.00 val. ja atsiskaitant už prekes parduotuvėje „IKI Lituanica Kaunas“ adresu Jonavos g. 3, Kaunas, viso už 23,41 eurus, nepasitvirtino, todėl šia dalimi civilinis ieškinys mažintinas

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nukentėjusiajam L. S. priteistina iš kaltinamojo L. K. turtinė žala, kuri atsirado dėl neteisėtų L. K. veiksmų, tai yra 1123,92 eurai.

Kaltinamajam L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vienetai kompaktinių diskų (b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas procese nebuvo taikomas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

- už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį subendrinti griežtesne pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme apimant švelnesnę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir paskirti subendrintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, prie kurios pridėti dalį, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtos arešto bausmės, ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė yra 55 (penkiasdešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. K. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigoti registruotis užimtumo tarnyboje, arba dirbti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. K. 1123,92 eurus (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir 92 centus) turtinei žalai atlyginti.

Skirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. atlyginti civiliniu ieškiniu iš jo priteistą turtinę žalą nukentėjusiojo L. S. naudai.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3vienetus kompaktinių diskų (b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti L. K., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.