Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimo K. A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. K. A. S. yra kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus ir akcentuoja pačios nukentėjusiosios paaiškinimuose ir jos sutuoktinio elgesyje esančius prieštaravimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Iš Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas apsiribojo formaliu įrodymų išvardinimu. Tačiau pažymėtina, kad byloje esantys duomenys prieštaringi – pats apeliantas savo kaltę kategoriškai neigia (b. l. 13), iš pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 12) matyti, kad nukentėjusioji pareigūnams nurodė nežinanti kas galėjo apgadinti jos automobilį, tačiau vėliau pateiktame paaiškinime ji jau nurodo, kad matė, kaip kaimynas iš gretimo namo padarė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino (b. l. 14). Taip pat nurodė, jog po eismo įvykio nuėjo pas pažeidėją į namus, tačiau namuose nieko nebuvo. Tuo tarpu apelianto pateikta skambučių išklotinė (b. l. 23) patvirtina, kad 2010 m. kovo 17 d., 17.50 val. buvo bendraujama telefonu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nei nukentėjusioji, kurios parodymai yra svarbūs sprendžiant K. A. S. kaltės dėl padarytų pažeidimų klausimą, nei pareigūnas, tiesiogiai bendravęs su nukentėjusiąja ir atsakomybėn traukiamu asmeniu, į teismo posėdį kviečiami nebuvo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-1192/2009, N63-1533/2010, N575-5014/2010) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius paaiškinimus K. A. S. teikė pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat, ar teismas tyrė jo apeliaciniame skunde keliamą versiją, ar asmuo reiškė prašymus apklausti liudytojus ir pan.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007; N63-2972/2010; N62-5002/2010 ir t. t.). Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė apelianto kaltės formos, nors, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tai vienas iš esminių ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties elementų. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Šiai aplinkybei nustatyti taip pat gali būti itin reikšmingi liudytojų parodymai.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, netirdamas administracinėn atsakomybėn paraukto asmens iškeltos versijos ir jos nepaneigdamas, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes bei pažeidė kaltinamo asmens teisę užduoti klausimus jį kaltinantiems liudytojams, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarimą K. A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.