- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-833-544/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- E. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-833-544/2018
teisėjas Ignas Totilas Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01237-2016-7
2018 m. lapkričio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-474-1059/2018 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui E. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo, sandorio dalies dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. prašė įpareigoti atsakovą A. B. netrukdyti ieškovui naudotis 1/6 dalimi pirties pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perduoti ieškovui pirties raktus nuo pirmo ir antro aukšto durų, signalizacijų kodą (kodus) bei prisijungimų kodus prie teritoriją stebinčių vaizdo kamerų; pripažinti negaliojančiais 2013 m. sausio 30 d. Dovanojimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 4.1.1 punktą bei 4.1.2 punktą, pagal kuriuos nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal R. R. parengtą 2012 m. birželio 25 d. žemės sklypo planą.
2. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią 1/6 pirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), turimą bendroje nuosavybėje su atsakovu, priteisiant ieškovui 55,16 Eur piniginę kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi paskyrė byloje nekilnojamo turto pastato – pirties, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertizę, pavesdamas ją atlikti J. A. įmonei „Vertona“. Civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė ir gautas jos aktas. Nurodė, kad nutarties dalis dėl bylos sustabdymo per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
4. Nurodė, kad 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, atsižvelgęs į šalių 2018 m. liepos 4 d. posėdžio metu išsakytas nuomones, jog byloje reikalinga nustatyti realią ginčo pirties rinkos vertę, tačiau nei vienai iš šalių nesutinkant šio vertinimo atlikti, teismas nutarė skirti byloje ginčo turto vertinimą bei įpareigojo šalis lygiomis dalimis iki 2018 m. liepos 20 d. sumokėti turto vertinimo išlaidas bei pasiūlė šalims iki šios dienos pateikti ekspertui užduotinus klausimus. 2018 m. liepos 16 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą dėl minėtos 2018 m. liepos 5 d. nutarties atsisakyta priimti, nes apeliacinis procesas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, negali būti pradėtas. Šalims dar kartą pasiūlyta ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 20 d. sumokėti į teismo sąskaitą 800 Eur būsimoms turto vertinimo išlaidoms padengti bei pateikti klausimus ekspertui.
5. Teismas nustatęs, kad atsakovas A. B. sumokėjo 800 Eur į teismo sąskaitą turto vertinimo išlaidoms padengti, atsižvelgęs į tai, kad byloje kilo ginčas dėl realios pirties rinkos vertės, kuri yra didesnė nei VŠ „Registrų centro“ įvertinimas, kad duomenys apie šio turto rinkos vertę skirtingi, tam, kad būtų galima tinkamai išspręsti klausimą dėl ginčo turto atidalinimo ir kompensacijos sumokėjimo, skyrė nekilnojamo turto vertinimo ekspertizę, nes tokiam klausimui išspręsti reikalingos specialios žinios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio 1, 2 dalys). Nurodė, kad šalys nepasiūlė ekspertų kandidatūrų, todėl ekspertas parinktas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į ginčo pastato buvimo vietą ir ekspertų specializacijas. Šalys per nustatytą terminą ekspertui užduotinų klausimų nepateikė. Kadangi byloje yra paskirta ekspertizė, bylos nagrinėjimą teismas sustabdė iki ji bus atlikta ir gautas jos aktas (CPK 164 straipsnio 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas G. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti.
7. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė sustabdyti bylą, kadangi nesant pagrindo skyrė byloje ekspertizę. Nei viena iš šalių nereiškė tokio prašymo, teismas savo iniciatyva sprendė dėl ekspertizės būtinumo, tikslingumo, jos skyrimo, tačiau svarbu tai, kad ekspertizės skyrimas yra susijęs su didelėmis išlaidomis, kurias turi užtikrinti ir padengti proceso šalys pasibaigus bylai. Šiuo atveju teismas turėjo duomenis, nurodytus VĮ „Registrų centras“ pažymoje apie nekilnojamojo turto rinkos vertę, todėl būtinumo skirti ekspertizę nebuvo. Be to, teismas iš anksto, dar nevertinęs byloje surinktų įrodymų ir neišklausęs šalių, sprendė dėl kompensacijos sumokėjimo, nors apsisprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo, kaip vieno iš turto atidalinimo būdų, parinkimą, turi išdėstyti tik tuomet, kai byloje ištiriami ir visapusiškai įvertinami įrodymai.
8. Mano, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą išlieka neužtikrintos ieškovo teisės naudotis pirties pastatu, kai tuo tarpu suteikiama teisė atsakovui netrukdomam naudotis ir eksploatuoti ne tik savo pirties pastato dalį, bet ir ieškovui priklausančią dalį. Ieškovas patiria žalą negalėdamas naudotis pirties pastatu, o atsakovas už pirties pastato eksploataciją, nusidėvėjimą su ieškovu net nesiekia atsiskaityti.
9. Teigia, jog šiuo atveju ekspertizės kaina yra per aukšta, o parinkta eksperto kandidatūra kelia abejonių dėl eksperto nešališkumo. Kadangi šalys neprašė skirti ekspertizės, tai logiška, kad jos nepasirinko ir nepateikė teismui klausimų, užduotinų teismo ekspertui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas A. B. prašo atskirojo skundo netenkinti.
11. Nurodo, kad teismo posėdyje šalys pripažino, jog VĮ „Registrų centras“ nurodyta pirties pastato rinkos vertė yra nereali, todėl nei viena iš šalių neprieštaravo teismo siūlymui skirti ekspertizę tam, kad būtų gauti patikimi duomenys apie tikrąją pirties pastato rinkos vertę. Pats ieškovas nurodė, jog jis siekė nustatyti tikrąją ginčo pirties rinkos vertę, tačiau tai padaryti jam nepavyko. Šalys nepasiūlė jokio eksperto, galinčio atlikti ekspertizę, todėl teismas parinko jį savo nuožiūra. Ieškovas atskirajame skunde tik deklaratyviai nurodo, jog ekspertizės kaina yra per aukšta, o parinkta eksperto kandidatūra kelia abejonių dėl jo nešališkumo, tačiau nepateikia jokių konkrečių tokių savo teiginių pagrindimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliantas ir ieškovas G. B. savo atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti bylą ir skirti ekspertizę yra neteisėta, nes ja siekiama užtikrinti tik atsakovo teises, nepaisant ieškovo interesų, tokia teismo nutartimi vilkinamas bylos nagrinėjimas, o ieškovas neturi teisės naudotis jam priklausančios pirties dalimi.
14. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (nutartį). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 straipsnis). Jeigu pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį (atskirąjį) skundą, nenustatė kliūčių apeliaciniam procesui pradėti ir skundą priėmė bei su byla išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs bent vieną iš sąlygų, dėl kurių negali vykti apeliacija, turi apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paskyrė byloje nekilnojamojo turto pastato – pirties rinkos vertės ekspertizę, ją pavesdamas atlikti J. A. įmonei „Vertona“ ir ekspertui J. A.. CPK nenumato šalies teisės apskųsti nutartį paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį paskirti ekspertą ar ekspertinę įstaigą, išskyrus nutartį, įpareigojančią šalį sumokėti avansą (užstatą) už ekspertizę atlikimą (CPK 90 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys). Nutartis skirti byloje teismo ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo ir eksperto paskyrimo negali būti apeliacijos objektas. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl bylos sustabdymo tol, kol bus gauta ekspertizės išvada. Tokia pozicija nuosekliai pabrėžiama teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433/2012 ir kt.). Todėl apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė ir išspręsti su jos atlikimu susiję klausimai, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas, paskirdamas turto vertinimo ekspertizę, dar nevertinęs byloje surinktų įrodymų ir neišklausęs šalių, sprendė dėl kompensacijos sumokėjimo, nors tokį apsisprendimą jis turėjo išdėstyti tik tuomet, kai byloje ištiriami ir visapusiškai įvertinami įrodymai. Ekspertizės išvada – tik vienas iš įrodymų, pagrįstas specialiomis žiniomis, bet neturintis didesnės įrodomosios galios (CPK 218 straipsnis). Teismas, spręsdamas šalių ginčą, tirs įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis), tarp kurių bus ir ekspertizės akto duomenys bei apelianto nurodomos aplinkybės. Byloje sprendžiamas klausimas dėl realios ginčo turto – pirties - rinkos vertės, kai yra skirtingi duomenys apie jos vertę, o šalys sutinka, jog vertė yra didesnė nei nurodyta VĮ „Registrų centro“ pažymoje. Ginčo turto rinkos vertės nustatymas turi esminės reikšmės ne tik sprendžiant dėl galimos kompensacijos turto bendraturčiui dydžio, bet ir dėl turto atidalijimo tarp bendraturčių būdo, naudojimo tvarkos nustatymo, bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir kitų klausimų. Todėl apelianto argumentai šiuo aspektu nepagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tik visų ištirtų įrodymų pagrindu daryti išvadas, pagrįstai ir teisėtai paskyręs ekspertizę, sustabdė bylos nagrinėjimą iki įstatyme numatyto termino, nes tai numato CPK 164 straipsnio 2 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas.
17. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad, paskyrus byloje nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir sustabdžius bylą, yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti bylą iki bus atlikta ekspertizė, nes, tik ekspertizės metu išsiaiškinus nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms nustatyti reikia specialių žinių, galės bus tęsiamas bylos nagrinėjimas, išsamiai, visapusiškai, objektyviai analizuojant ir vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Tol, kol teisme nėra gauta ekspertizės išvada, bylos įrodymų visumos tyrimas negalimas. Šiuo atveju prioritetas teiktinas ne proceso operatyvumui, bet kooperacijos principui, kurio esmė – teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Todėl darytina išvada, kad apeliacijos objektu esanti pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
18. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė ir išspręsti kiti su jos paskyrimu ir atlikimu susiję klausimai, nutraukti.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį sustabdyti bylą iki bus atlikta ekspertizė ir gautas jos aktas palikti nepakeistą.