Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-26 · Civilinė byla Nr. 2S-183-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-26
Bylos Nr.
2S-183-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskas
Ieškovas
UAB „Senukų prekybos centras“
Atsakovas
UAB „Statybos ir projektavimo centras“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-183-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senukų prekybos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senukų prekybos centras“ ieškinį atsakovui UAB „Statybos ir projektavimo centras“ dėl 60263,44 Lt skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ 2008-11-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Statybos ir projektavimo centras“ 48126,69 Lt skolos ir 12136,75 Lt delspinigių iki ieškinio pareiškimo dienos, viso 60263,44 Lt bei 0,3 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtų prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – arešto negyvenamųjų patalpų - poilsio apartamentų (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, pareikšto reikalavimo ribose. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas yra veikianti įmonė, kuriai pareikšti du turto areštai, atsakovas savo vardu yra įsigijęs negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovas vengia vykdyti savo prievoles pagal sutartį, su ieškovu neatsiskaito nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio ir nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų apmokėti sąskaitas per 30 dienų nuo jų pateikimo, kas leidžia manyti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Teismas konstatavo, kad reikalavimo suma yra pakankamai didelė – 60263,44 Lt. Tačiau ieškovas, prašydamas areštuoti atsakovui priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nenurodė, kokia yra prašomų areštuoti apartamentų rinkos vertė. Dėl to teismas negali spręsti, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebus iš esmės didesnės už reikalaujamą priteisti sumą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra didelė. Atsakovas vengia vykdyti prievolę, neatsiskaito nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio, nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų apmokėti sąskaitas per 30 dienų nuo jų pateikimo, todėl yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali skubiai parduoti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti. Ieškovas pateikė teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio 2.1 punkte aprašytas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas. Prašomos areštuoti negyvenamosios patalpos-poilsio apartamentai, yra nebaigti statyti, statybos vertė – 207000 Lt, todėl turto arešto taikymas yra iš tikrųjų įmanomas, o teismo nutartis būtų realiai įvykdyta ieškinio sumos ribose, nepažeidžiant ekonomiškumo principo. Teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovo turtui, turėtų pirmiausiai areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, nes tokia apsaugos priemonė užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o atsakovas nepatirtų nuostolių arba nuostoliai būtų minimalūs.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių institutas tarnauja tam, kad teisingumo vykdymas būtų ne tik formalus teisinio ginčo išsprendimo aktas, bet kad procesinėmis priemonėmis būtų sudarytos sąlygos teismo priimtam sprendimui realiai įvykdyti. Įstatymas numato galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.) bei neriboja tokių prašymų padavimo skaičiaus (CPK 144-152 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįstos abejonės, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Todėl prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės, keliančios realią grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ ieškinyje, prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokias konkrečias aplinkybes nurodė ir jas pakankamai motyvavo. Tačiau pirmosios instancijos teismas į jas pakankamai neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino.

Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, kad ieškovo reikalavimo suma yra pakankamai didelė – 60263,44 Lt, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas, prašydamas areštuoti atsakovui priklausančius poilsio apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), nenurodė, kokia yra prašomo areštuoti daikto (apartamentų) rinkos vertė. Dėl to teismas laikė, jog negali spręsti, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebus iš esmės didesnės už reikalaujamą priteisti sumą. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija nesutinka, kadangi pagal susiklosčiusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, jog prašoma priteisti suma yra didelė, laikytina, kad yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nurodė, jog atsakovas vengia vykdyti savo prievoles pagal sutartį, su ieškovu neatsiskaito nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio ir nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų apmokėti sąskaitas per 30 dienų nuo jų pateikimo, nors turi nekilnojamojo turto. Šios aplinkybės nėra paneigtos, o kartu su prašymu ieškovas buvo pateikęs ir Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b.l. 3), kuriame tikėtina, kaip nurodo apeliantas, jog buvo aprašytas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Duomenų apie kitą atsakovo valdomą turtą, pinigines lėšas bankuose ar pan. nebuvo nepateikta, sprendžiant iš priedų ieškinyje sąrašo. Tokiu atveju, kai laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, o išsamūs turto duomenys nėra pateikti ir teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 148 str. 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju, ieškovui nenurodžius prašomų areštuoti apartamentų rinkos vertės, o tik pateikus duomenis iš Valstybės įmonės Registrų centro, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo prašymu (CPK 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija taip pat iš esmės pritaria apeliantui, kad jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikšto ieškinio esmę ir yra proporcingas siekiamiems tikslams bei atitinka ekonomiškumo reikalavimus. Tokia išvada darytina įvertinus aplinkybę, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovo interesai nebus ignoruojami bei nepatirs didelių nuostolių, nes atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas pareikšto reikalavimo ribose šios civilinės bylos nagrinėjimo metu yra tikslingas, kadangi, neareštavus turto, atsakovas turėtų realią galimybę nevykdyti savo sutartinių prievolių, kas apsunkintų ar padarytų neįmanomą galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai įvertino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir klausimui išspręsti iš esmės – ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinimui (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 p.) – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ne didesnei už ieškinio sumai (CPK 145 str. 2 d.).

Dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Senukų prekybos centras“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) prašymą tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui UAB “Statybos ir projektavimo centras” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas A(duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį kilnojamąją ir nekilnojamąjį turtą 60263,44 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti.

Pavesti nutarties vykdymą ieškovo UAB „Senukų prekybos centras“ pasirinktam antstoliui.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir turi būti vykdoma.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėHenrichas Jaglinskas