Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-17 · Administracinė byla Nr. I-1291-583/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
I-1291-583/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00484-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
M.V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1291-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00484-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Neringai Keršienei,

2015 m. liepos 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

M.V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. kovo mėn. buvo nežmoniškomis sąlygomis laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose Nr. 1, 2, 3, 5, 12, 13, 18, 21, 22, 23, 24, 25,32, 33, 35, 39, 40. Tvirtina, jog kamerose buvo drėgna, smarvė, trūko oro, netinkamos sąlygos apžiūrų patalpoje, vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei nustatyta teisės aktuose plotas, kameros avarinės būklės. Pažymi, kad neturtinė žala kilo ir dėl netinkamų pareigūnų elgesio bei provokacijų. Argumentuoja, kad dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, įžeidinėjimus, patyčias, dvasinius nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimus, galimybių sumažėjimą, nuolat jautė baimę. Teigia, jog į teismą kreipėsi ne iškart dėl to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl savo teisių pažeidimo nesuprato, be to sulaukdavo areštinės pareigūnų grasinimų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nėra skundęsis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pareiškėjo teisių pažeidimų. Prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą nagrinėti už areštinėje laikytas dienas po 2012-05-11. Pažymi, jog pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2012-05-11 iki 2014-01-17 viso buvo laikomas 20 dienų, o pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam žmogui ne mažiau kaip 3,6 kv.m., buvo laikomas tik 2 dienas (nuo 2013-06-26 iki 2013-06-28). Tvirtina, kad areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, taip pat jos vėdinamos ir per langus. Teigia, jog niekada nebuvo nustatyta, kad areštinės kamerose yra per didelė drėgmė ar pelėsiai. Argumentuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato asmenų apžiūros patalpa ir areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ normas, yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai visų areštinės kamerų eksploatavimui. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam areštinės kamerose, kuriose sąlygos atitinka esamus higienos normų reikalavimus tik neilgą laiko tarpą iš pareiškėjo būto areštinėje laiko tarpo, t.y. tik 2 iš 20 dienų, kad pažeidimas buvo nežymus (vienam laikomam asmeniui teko 3,25 kv. m. kameros ploto vietoje 3,6 kv. m.), kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės ar kad pareiškėjas būtų laikomas areštinėje blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys, todėl prašo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Vadinasi, sprendžiant M.V. skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ar jo areštinės pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, taip pat tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Vertintina, kad pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. kovo mėn., tuo tarpu skundą teismui dėl neturtinės žalos priteisimo pateikė 2015-05-11 (išsiuntimo paštu data). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Nors M.V. ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi įvardija Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimų neišvertimo į lietuvių kalbą, tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neatitinkančias reikalavimų kalinimo sąlygas. Manytina, jog neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusią teisminę praktiką, t.y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Pareiškėjas tvirtina, kad į teismą nesikreipė ir dėl areštinės pareigūnų grasinimų, tačiau nurodytą termino praleidimo priežastį teismas taip pat vertina kaip pareiškėjo pasirinktą juridinę poziciją siekiant išvengti ieškinio senaties taikymo, kadangi jokių įrodymų, kurie patvirtintų M.V. patirtą pareigūnų psichinę prievartą byloje nėra. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Atsakovas atsiliepime reikalauja taikyti ieškinio senatį, todėl pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012-05-11 yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir skundą šio reikalavimo dalyje tuo pagrindu atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nagrinėjamu atveju teismas vertins tik atsakovo veikos teisėtumą laikotarpiu nuo 2012-05-11 iki 2014 m. kovo mėn.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas, prašomą priteisti neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Atsižvelgiant į tai, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Šių taisyklių 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areštu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sąlygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areštinės patalpos turi būti gerai sutvarkytos ir švarios.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusiu nuo 2010-05-14, nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015-05-22 tarnybinio pranešimo pareiškėjas M.V. nuo 2012-05-11 periodiškai buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,49 kv. m. iki 21,76 kv. m., o laikomų asmenų skaičius – nuo 2 iki 4. Minėti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtinta, kad laikotarpiu nuo 2013-06-26 iki 2013-06-28 pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta, – 3,245 kv. m., vietoje 3,6 kv. m. Viso pareiškėjas mažesniame kalinimo kameros plote buvo laikomas 2 dienas.

Pareiškėjas skunde savo pažeistą teisę kildina ne tik iš vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto neužtikrinimo, bet ir atsakovo nesilaikymo kitų higienos reikalavimų – nešvaros, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, netinkamų sąlygų apžiūrų patalpoje.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas M.V. būtų skundęsis atsakovui ar Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-05-28 raštas Nr. (10.5)V4-1672, kad 2011 m. lapkričio – 2014 m. balandžio mėn. laikotarpiu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai, nagrinėjami sulaikytųjų asmenų skundus, 7 kartus, t. y. 2012-06-11, 2013-02-15, 2013-04-08, 2013-04-25, 2013-08-19, 2013-11-18, 2014-04-07, atliko Areštinės valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Laikotarpiu nuo 2012-05-11 pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose Nr. 22, Nr. 23, Nr. 19, Nr. 33, Nr. 9, Nr. 31, Nr. 27, Nr. 38. 2013-02-15 ir 2013-04-25 Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu nustatyta, kad kameroje Nr. 19 sanitariniame mazge nėra veidrodžio ir oro temperatūra kameroje (nustatyta 17,20/17,00?C, norma 18-26?C) neatitiko HN 37:2009 normuojamų dydžių. Kitos atsakovo areštinės kameros, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tirtos nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo remdamasis prielaidomis, konstatuoti šių kamerų neatitikimą Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimams.

Įvertinus pareiškėjo skundo argumentus, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius M.V. kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kuri atitiktų Lietuvos higienos normų reikalavimus ir kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, bei neužtikrino tinkamos kameros Nr. 19, kurioje kalėjo pareiškėjas, oro temperatūros ir sanitarinio mazgo įrengimo (nebuvo veidrodžio) reikalavimų, o tai reiškia, jog aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisinį reguliavimą ji ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A444-343/2013 ir kt.), todėl konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus yra pagrindas įvertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir nustatyti kokiu būdu ji turi būti kompensuojama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo VIII.5. skyriuje, apibrėžiami pagrindiniai kriterijai įvertinant neturtinės žalos dydį, o būtent – pažeistų vertybių pobūdis, pažeidimo trukmė, pažeidimo pobūdis, pažeidimo tąsa, pažeistų teisių gynimas laiko požiūriu, kalinamo asmens elgesys ir kt.

Vertinant aptartus aspektus ir nustatant ar pareiškėjui neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais ar pakanka konstatuoti pažeidimo faktą, atsižvelgiama: į pažeistų vertybių pobūdį ir pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias; į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyventojų pragyvenimo lygį; į pažeistų teisių gynimą laiko požiūriu; į kalinamo asmens elgesį siekiant pašalinti jo atžvilgiu daromus pažeidimus. Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų intensyvumą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista nežymiai (mažesniame kameros plote pareiškėjas buvo laikomas dvi paras, taip pat dvi paras buvo laikomas kameroje, kurioje oro temperatūra (17,20/17,00?C), tik vienu laipsniu neatitiko higienos normų reikalaujamos temperatūros, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio).

Byloje nenustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kaip jau paminta, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės administracijai dėl kameros ploto ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, taip pat nėra duomenų, kad laikymo areštinėje sąlygos pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus. Tai įvertinęs teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai (t.y. laikymas dvi paras kameroje, neatitikusioje minimalaus ploto reikalavimų ir nepakankama oro temperatūra), neigiami išgyvenimai, nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Nors nustatytas pažeidimas ir nebuvo žeminantis pareiškėjo orumą ar prilyginamas kankinimams Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, šiuo atveju vis tiek buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis, o toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, sukėlė pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pareiškėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A262-858/2015 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nurodydamas patirtos neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio teiginius. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir nepatogumus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą, nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl psichologo, psichiatro ar kitos medicininės pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, valstybės išlaidas, susijusias su valstybės apsauga nuo karinių intervencijų, ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, nedidelę trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais konstatuoja, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai ir neigiamos emocijos šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neturi būti įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaryto pažeidimo konstatavimas, jog pareiškėjas neteisėtai dvi paras buvo laikomas kameroje, kuri neatitiko nustatytų minimalaus ploto reikalavimų ir dvi paras buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurioje sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir oro temperatūra (nustatyta 17,20/17,00?C, norma 18-26?C) neatitiko HN 37:2009 normuojamų dydžių, vertintinas kaip pakankama satisfakcija, ir neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas. Būtent tokia teisminė praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A262-858/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M.V.skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista M.V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje sąlygas.

Atmesti pareiškėjo M.V. skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas