- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- P-502-123-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- A. F. N.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A18-1078/2007 pagal pareiškėjo A. F. N. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. F. N. skundu kreipėsi Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. PK1-2103, kuriuo buvo nutrauktas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas, ir 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. PK1-2102, kuriuo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija bei įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. mokėti jam 138,00 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją. Pareiškėjas nurodė, kad nukentėjusiųjų asmenų našlių pensija jam negalėjo būti paskirta, kadangi jau anksčiau buvo skirta nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlaičių pensija. Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, nebuvo pagrindo 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. PK-1-2102 skirti kitą pensiją.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940 – 1990 metų okupacijos dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Šioje teisės normoje nustatyta, kad nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog yra asmenų, kurie gauna drauge ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją, yra atmestini. Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje (2005 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) nurodoma, jog valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu. Pareiškėjas vykdė įstatymo nustatytą pareigą t.y., informavo apie atsiradusį naują juridinį faktą, kuriuo remiantis buvo priimti skundžiami VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimai. Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 52 straipsnis suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, įstatymu nustatant tam tikrą pensiją, įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. Įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Teismas konstatavo, kad atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius pareiškėjo atžvilgiu teisėtai, įvykus juridiniam faktui, t. y. mirus pareiškėjo sutuoktinei, pasikeitus jo, kaip valstybinės nukentėjusiųjų asmenų pensijos gavėjo statusui, pritaikė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo sąlygas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą, VSDFV Šiaulių skyriaus 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimus Nr. PK1-2103 ir Nr. PK1-2102 ir įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. mokėti jam 138 Lt dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją. Nurodė, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nėra taip, kad atsakovui besąlygiškai suteikiama teisė paskirti kitą pensiją atsiradus naujoms aplinkybėms, nes įstatymas sieja naujos pensijos paskyrimą tik su visomis įstatyme nustatytomis sąlygomis bei suinteresuoto asmens prašymu. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas pats liepė perrašyti prašymą, žinodamas, jog jis gauna kitą pensiją, kuri yra didesnė nei paskirtoji.
IV.
Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo A. F. N. apeliacinį skundą patenkino – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d, sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo skundą patenkino. VSDFV Šiaulių skyriaus 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimus Nr. PK-2102 ir Nr. PK1-2103 panaikino ir įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. mokėti A. F. N. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konstatavo, kad pareiškėjui nuo 2000 m. gruodžio 22 d. buvo paskirta ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija už jo tėvą (laisvės kovų dalyvį F. N. ), mirusį tardymo metu, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kur numatyta, kad teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi pasipriešinimo 1940 – 1990 metų okupacijos dalyvių, mirusių tardymo ar kalinimo metu, našlaičiai vaikai, jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai. Šioje teisės normoje taip pat nustatyta, kad šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja teisę pasirinkti valstybinės pensijos rūšį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją. Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, nei viena iš šių teisės normų nereglamentuoja jau paskirtos asmeniui nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos nutraukimo. Sisteminis, lingvistinis bei teleologinis šių teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, jog asmeniui negali būti skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija tuomet, jei jis tos pensijos skyrimo metu turi teisę į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Pareiškėjui nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija buvo paskirta tuomet, kai jis neturėjo teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Tokia teisė, t. y. teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją pareiškėjui atsirado kur kas vėliau, 2006 m. liepos 28 d. mirus jo žmonai. Tačiau ši teisė negali būti realizuojama dėl tos priežasties, kad A. F. N. kur kas anksčiau (2000 metais) jau buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija. Teismas nurodė, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo taikytose nagrinėjamam ginčui spręsti teisės normose nėra nustatyta, kad atsiradus teisei gauti kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (našlių), asmeniui turi būti nutraukiamas anksčiau paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas. Taip pat vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą ir Konstitucijos 52 straipsnio, laiduojančio piliečiams teisę į socialinę apsaugą, nuostatas, 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime yra konstatavęs, kad jei asmeniui tam tikra pensija buvo paskirta ir mokama, ji turi būti mokama ir toliau, t. y. negalima nutraukti jos mokėjimo arba mažinti mokamos pensijos dydžio. Taigi, nutraukus pareiškėjui jau paskirtos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimą ir paskyrus jam žymiai mažesnio dydžio kitą (nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių) pensiją, buvo pažeisti ir teisinės valstybės principo elementai: teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.
V.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-1700/2008, kadangi buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos priimti neteisėtam sprendimui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 str. 2 d. 10 p.). Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netinkamai taikė ir aiškino Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl padarė neteisingą išvadą jog „sisteminis, lingvistinis bei teleologinis šių teisės aktų normų aiškinimas suponuoja išvadą jog asmeniui negali būti skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija tuomet, jei jis tos pensijos skyrimo metu turi teisę į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Kitaip tariant, jei asmuo turi teisę gauti kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją jam neskiriama valstybinė našlaičių pensija“. Taip pat neteisingai Teisėjų kolegija išaiškino, jog minėtomis teisės normomis „nėra nustatyta, kad atsiradus teisei gauti kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (našlių), asmeniui turi būti nutraukiamas anksčiau paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas“. Atsakovas, remdamasis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 3 dalimi, nurodo, jog nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija ne tik skiriama, bet ir mokama tik tuo atveju, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Atsakovo nuomone, neturėjimas teisės gauti kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją yra įtvirtintas ne tik kaip pensijos skyrimo, bet ir kaip pensijos mokėjimo sąlyga.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nesutinka su Teisėjų kolegijos pasisakymu, jog negali būti realizuojama A. F. N. teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją, kadangi ši teisė atsirado kur kas vėliau nei buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, mirus jo žmonai. Atsakovas nurodo, jog Valstybinių pensijų įstatyme nėra nustatytas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos skyrimo apribojimas dėl to, kad asmuo turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, priešingai, neturėjimas teisės gauti kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (taigi ir našlių) yra įtvirtintas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje kaip nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlyga.
Be to, atsakovas nesutinka, kad buvo pažeisti teisinės valstybės principo elementai: teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, kadangi tuo metu, kai A. F. N. buvo skiriama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, jau galiojo minėta Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 3 dalies nuostata, taigi jam iš anksto buvo žinoma, jog toji našlaičių pensija bus mokama iki tol, kol jis įgis teisę į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Taigi A. F. N. objektyviai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija jam galės būti mokama ir įgijus teisę į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.
Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad nei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, nei 14 straipsnio 3 dalis nereglamentuoja jau paskirtos asmeniui nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimo nutraukimo, kad atsakovo ir pirmosios instancijos teismo taikytose nagrinėjamam ginčui spręsti teisės normose nėra nustatyta, jog atsiradus teisei gauti kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (našlių), asmeniui turi būti nutraukiamas anksčiau paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas, nepagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas esą netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir dėl to esą priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. VSDF valdybos Šiaulių skyriaus 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. PK1-2103, kuriuo nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutrauktas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas, priimtas vadovaujantis ne tik minėtomis Valstybinių pensijų įstatymo normomis, bet ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi (pensija skiriama laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją), 4 dalimi (pasibaigus pensijos skyrimo terminui, ją mokėti nutraukiama, jei pensijos gavėjas praranda teisę ją gauti), taip pat Nuostatų 89 punktu, kuriame nustatyta, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija baigiama mokėti (šiuo atveju, nuo 2006 m. liepos 29 d. įgijus teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją), pensija baigiama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado tokios aplinkybės.
Taip pat į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius, prašydamas sustabdyti 2008 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A756-1700/2008 vykdymą, kol bus išnagrinėta byla iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnis nustato pagrindus, kuriais gali būti atnaujintas procesas byloje. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia atnaujinimo pagrindu, nurodytu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte – kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.)
Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas. Be to, proceso atnaujinimas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą galimas, tik jei esminis teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis pateikė akivaizdžius įrodymus, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą teismo sprendimą bei nutartį. Šios bylos vertinimo objektas yra tarp pareiškėjo ir atsakovo atsiradę santykiai dėl pensijos skyrimo. Šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas. Atsakovas nesutinka su Vyriausiojo administracinio teismo Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies aiškinimu.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi panaikinto sprendimo priėmimo metu) nurodyta, jog „Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų“. To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai (įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją“. Iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad svarstant teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją yra svarbu nustatyti, ar teisės gauti valstybinę pensiją atsiradimo metu asmuo, pageidaujantis gauti tą pensiją, nėra anksčiau įgijęs teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2000 m. gruodžio 22 d. gavo valstybinė našlaičių pensija už jo tėvą, o 2006 m. liepos 28 d. atsirado teisė į kitą valstybinę nukentėjusių asmenų pensiją – valstybinę našlių pensiją, remiantis aptartomis nuostatomis, jam antroji pensija nebegalėjo būti skiriama ir mokama. Be to, remiantis anksčiau paminėtu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, asmuo turi teisę pasirinkti, kuri pensija jam būtų mokama. Atsižvelgiant į tai, kad pirmoji įgyta pensija (našlaičių) buvo didesnė, pagrįsta pareiškėjo pozicija, jog pageidauja, kad būtų mokama didesnioji.
Pažymėtina, kad atsakovo pasirinktas aiškinimo būdas prieštarauja ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime, kuriame teigiama, kad paskirtos pensijos negalima nutraukti arba mažinti mokamos pensijos dydžio.
Remiantis jau aptartomis priežastimis atmestinas ir atsakovo argumentas dėl nepažeistų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Sprendimas, kuriuo buvo nepagrįstai mokama mažesnė pensija prieštarauja šiems principams.
Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, darytina išvada, kad atsakovo prašymas nepatvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo ir jog pagal šį prašymą procesas aptariamoje byloje negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsniu, 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A18-1078/2007 pagal pareiškėjo A. F. N. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.