- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- A15.-628-718/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00434-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- V. D.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai V. D., jos atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama V. D., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-04-18 V. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2018-04-18, 9.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodama atbuline eiga, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol nebus nustatytos ir ištirtos įvykio aplinkybės. Šiais savo veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. į teismo posėdį atvyko, neneigė sukėlusi eismo įvykį, tačiau teigė, kad automobilių susidūrimo smūgio nepajuto, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Paaiškino, kad išvakarėse sugyventinis V. K. negrįžo namo. Dėl to labai nerimavo, susinervino, visą naktį skambino jo draugui ir bendradarbiui A. P. ir jo sutuoktinei. Kaip vėliau išaiškėjo, sutuoktinis garaže vartojo alkoholinius gėrimus su A. P.. Ryte nusprendė važiuoti pas sugyventinį į garažą, (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į garažą ten buvo tik A. P., V. K. tuo metu nebuvo. A. P. pasakė, kad jos sugyventinis yra išėjęs į parduotuvę. Ji tuo metu buvo labai susinervinusi, susibarė su A. P., išvažiuodama matė, kad A. P. ją filmuoja. Išvažiuodama iš garažo kiemo nepastebėjo kito stovinčio automobilio ir, kaip vėliau sužinojo, į automobilį atsitrenkė. Susidūrimo nepajuto. Vairavo automobilį būdama blaivi. Grįžusi namo išgėrė alkoholinį kokteilį. Jai vėliau skambino sugyventinis, A. P. ir jo sutuoktinė, norėdami pranešti apie eismo įvykį, tačiau ji į skambučius neatsiliepė. Vėliau V. K. parašė jai SMS žinutę, kad ji sukėlė eismo įvykį. V. K. buvo atėjęs ir į namus, tačiau ji jo neįsileido. Apie eismo įvykį policijai pranešė A. P., nes buvo ant jos supykęs. Jos automobilio variklis veikia labai garsiai, todėl ji galėjo negirdėti smūgio garso. Į jos namus atvykęs policijos pareigūnas nustatė, kad ji yra neblaivi. Policijos pareigūnui liepus, parašė paaiškinimą. Prašo nekonfiskuoti automobilio, neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes serga onkologine liga, dažnai tenka važiuoti į gydymo įstaigas, turi du vaikus. Policijos darbuotojas jai diktavo, ką rašyti paaiškinime, todėl ji parašė, kad vairavo neblaivi.
Rašydama paaiškinimą V. D. pripažino padariusi administracinius nusižengimus, nurodė, kad 2018-04-18, apie 9.00 val., būdama neblaivi, automobiliu važiavo pas sutuoktinį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Iš įvykio vietos nuvažiavo. Teigia, kad susidūrimo smūgio nepajuto (b.l. 9).
Liudytojas V. K. parodė, kad su V. D. gyvena penkerius metus. Nurodė, kad 2018-04-17 naktį negrįžo namo, su bendradarbiu A. ir draugais garaže vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį V. D. jam skambino, tačiau jis neatsiliepė, nes užmigo. Eismo įvykio nematė, nes buvo išėjęs į parduotuvę, matė tik išvažiuojantį V. D. automobilį. Jam grįžus iš parduotuvės į garažą, A. papasakojo, kad buvo atvažiavusi V. ir, vairuodama automobilį, atsitrenkė į kitą, jų kliento automobilį. Iš karto bėgo namo, tačiau V. jo į namus neįsileido, nes buvo supykusi dėl to, kad jis negrįžo naktį namo. V. telefonas buvo išjungtas. Vėliau į namus atvyko policijos pareigūnai. Apie eismo įvykį pranešė A. P.. Apžiūrėjo V. D. automobilį, galinis žibintas ir jo apdaila buvo apgadinti, dažų sluoksnis pažeistas nebuvo. Eismo įvyko metu apgadintą automobilį Honda Fit apžiūrėjo, apgadinimai buvo nežymūs, šį automobilį suremontavo.
Liudytojas A. P. parodė, kad 2018-04-17 su bendradarbiu V. K. ir draugais garaže vartojo alkoholinius gėrimus, šventė draugo gimtadienį. Išsiskyrė su draugais apie 22.00 val. Ryte į garažą atvažiavo V. D., ieškojo sugyventinio V. K.. V. K. tuo metu buvo išėjęs į parduotuvę. V. D. numetė indą su sumuštiniais, buvo supykusi, susinervinusi. Su V. D. apsižodžiavo, V. įsėdo į automobilį ir važiuodama atbuline eiga galiniu bamperiu atsitrenkė į stovintį klientės automobilį, apgadindama galinį sparną. Jis tuo metu filmavo telefonu, norėjo užfiksuoti V. D. netinkamą elgesį ir po to parodyti jos vyrui. Apie įvykį pranešė policijai. Skambino V., tačiau jos telefonas buvo išjungtas. V. skambino ir jos sutuoktinė. Įtaria, kad V. D. buvo neblaivi. V. D. automobilis didelis, todėl ji galėjo ir nepajusti smūgio. Atsitrenkusi į kitą automobilį, V. D. pasuko galvą, grįžo atgal ir nuvažiavo. Įvykio metu Honda Fit automobilis apgadintas- įbrėžtas sparnas.
Liudytoja L. P. parodė, kad eismo įvykio nematė. 2018-04-18 jai paskambino vyras A. P., paprašė ateiti į jo autoservisą, esantį garaže, pasakė, kad V. automobiliu trenkėsi į kitą automobilį. Ji skambino V., norėjo pasakyti apie eismo įvykį, tačiau V. į skambučius neatsiliepė. Vėliau V. atsiliepė, ji pasakė, kad ji sudaužė kitą automobilį, V. liepė aiškintis patiems. Iki skambinimo V. jos sutuoktinis jau buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Mano, kad V. buvo supykusi. Žino, kad vakare vyrai vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte V. atvežė į garažą sugyventiniui sumuštinius. A. P. jai sakė, kad V. buvo galimai neblaivi. Naktį jai skambino V. D., klausė, ar A. grįžo namo. Žino, kad V. po įvykio buvo nuėjęs į namus, tačiau V. jo neįsileido.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. D. atstovas advokatas I. B. nurodė, kad V. D. nesuvokė padariusi eismo įvykį. Pažymėjo, kad V. D. apgadinto automobilio šoninės detalės pagamintos iš minkšto plastiko. V. D. vairuojamas automobilis yra žymiai didesnis, jo variklis veikia garsiai, minėto automobilio apgadinimai yra labai nežymūs. Pažymėjo, kad įvykio metu B. D. buvo susirūpinusi dėl neseniai įvykusio konflikto su sugyventiniu, buvo emocionaliai susijaudinusi, susipyko su A. P., todėl ir nepajuto susidūrimo smūgio. Būdama supykusi, V. D. neatsiliepė A. P. ir L. P. skambučius. Jai atsiliepus į skambučius, būtų užpildyta eismo įvykio deklaracija. V. D. neatsiliepus buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu apgadintą automobilį suremontavo. Prašo administracinio nusižengimo teiseną pagal 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant V. D. veiksmuose tyčios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad V. D. kaltė dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, pačios V. D. paaiškinimais, policijos pareigūnės S. M. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, liudytojų A. P., L. P. ir V. K. paaiškinimais, vaizdo įrašu, kita rašytine bylos medžiaga.
V. D. neneigia sukėlusi eismo įvykį, tačiau teigia, kad susidūrimo smūgio nepajuto. Kadangi sugyventinis negrįžo naktį namo, ji supyko. Ryte važiavo pas sutuoktinį į darbo vietą į garažų komplekse esantį autoservisą, tačiau sutuoktinio tuo metu nebuvo. Garaže buvo sutuoktinio bendradarbius A. P., su A. P. apsižodžiavo, buvo labai sunervinusi. Važiuodama namo, vairuodama automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Buvo emocionaliai susijaudinusi, dėl to smūgio nepajuto. Be to, jos vairuojamas automobilis yra pakankamai didelis, jo variklis garsiai veikia.
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. KET 14 punkte įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 126 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad V. D. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas I. Č. priklausantis automobilis. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011). Šiuo atveju, atsižvelgiant į fotonuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimų pobūdį, darytina išvada, kad V. D. suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau kaip to reikalauja įstatymas, nesustojo, o iš įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina, kad netrukus po įvykio V. D. į skambučius neatsiliepė, o net ir pranešus apie jos sukeltą eismo įvykį, vengė atvykti į įvykio vietą aiškintis aplinkybių. Liudytojas A. P. nurodė, kad jam pasirodė, jog V. D. įvykio metu buvo neblaivi, elgėsi neadekvačiau, šias aplinkybes nurodė ir netrukus po eismo įvykio rašydamas paaiškinimą policijos įstaigai. Pati V. D. paaiškinime nurodė, kad vairavo neblaivi. Taigi, nagrinėjamu atveju transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir jų lokalizacija, pažeidėjos veiksmai po eismo įvykio neleidžia abejoti tuo, kad V. D. suvokė, jog ji, vairuodama automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą transporto priemonę ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, pažeidžiant KET.
Administracinėn atsakomybėn traukiama V. D. akcentavo, kad eismo įvykio metu buvo susijaudinusi, supykusi, be to, automobilio variklis garsiai veikė, dėl ko ji galimai susidūrimo nepajuto. Atkreiptinas dėmesys, kad nepalankios vairavimo sąlygos nepašalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės. Kaip minėta anksčiau, KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Tačiau V. D., būdama tokios emocinės būklės, pasielgė neatsargiai, nerūpestingai ir vairavo automobilį. V. D. turėjo būti ypatingai atidi, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.
Byloje V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji savo noru pašalino padarytą žalą. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – anksčiau bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. D. skiriant ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytas administracines nuobaudas – minimalias baudas, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, galutinę nuobaudą paskiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).
ANK 423 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nustatyta, kad V. D. vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, jog V. D. neneigia sukėlusi eismo įvykį, anksčiau už analogiškų nusižengimų padarymą bausta nebuvo, taip pat atsižvelgus į jos sveikatos būklę, šeimyninę padėtį, į tai, kad jis augina vaikus, pašalino padarytą žalą nukentėjusiajai, automobilis Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
V. D. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje ir paskirti jai:
- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;
- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą;
- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 10 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, V. D. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18081895221 ir įmokos kodą 1001.
Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu ir fotonuotraukomis nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.