Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimu J. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, buvo nubaustas 289 eurų bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. gegužės 30 d. apie 7.58 val., kelyje Panevėžys-Šiauliai, 26 km, Panevėžio r., vairavo automobilį „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,49±0,02 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

3. J. S. Panevėžio apygardos teismui skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Nurodo, kad teisė vairuoti jam būtina, nes rūpinasi dideliu ratu artimųjų - neįgaliu sūnumi, motina, anūkėmis. Pažymi, kad darbe jis charakterizuojamas puikiai, dėl pažeidimo labai gailisi, visiškai nebevartoja alkoholio, šiuo metu patiria didelius išgyvenimus. Prašo atsižvelgti, kad pažeidimo padarymo metu nustatytas girtumas nežymiai viršijo leistiną ribą, įvykio metu jis alkoholio poveikio nejuto, todėl sėdo už vairo. Mano, kad apylinkės teismas savo sprendime nemotyvavo, kodėl šiuo metu dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai. Apeliantas tvirtina, kad suprato pažeidimo neigiamas pasekmes, padarė išvadas dėl savo elgesio. Pažeidimas neigiamai atsiliepė jo darbinei veiklai, prarado dalį etato, sutriko sveikata. Paskirtą piniginę baudą sumokėjo.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsisakymą tenkinti prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad J. S. skiriant nuobaudą buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobauda, todėl švelninti ją dar kartą nėra pagrindo, tuo tarpu apelianto nurodomos aplinkybės, dėl kurių jam būtina teisė vairuoti, nėra išskirtinės ir nesuteikia pagrindo manyti, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai jau pasiekti.

6.1 Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos įvertino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

6.2 ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

6.3 Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. S. naujų teisės pažeidimų per laikotarpį nuo nuobaudos paskyrimo nėra padaręs (b.l. 7), paskirtą baudą susimokėjo (b.l. 10), pateikė papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą ( b.l. 11), bei darbdavio charakteristiką ir yra praėję daugiau kaip pusė laiko, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, J. S. atitinka visas ATPK 329 straipsnyje numatytas formaliąsias sąlygas, kurioms esant galimas nurodytos teisės atėmimo termino sutrumpinimas.

6.4 Tačiau taikydamas ATPK 329 straipsnio nuostatas, teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę turi atsižvelgti ir į tai, ar jis praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, į pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu, bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Šiuo aspektu būtina akcentuoti, jog galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

6.5 Sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

6.6 Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, apeliantas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimu minimalia įstatymo numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam nei įstatymo sankcijoje numatytam terminui – 6 mėnesiams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Už minimame straipsnyje nurodytus pažeidimus įstatymo leidėjas numatydamas griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nustačius aplinkybių, itin švelninančių J. S. padėtį, priimant 2016 m. birželio 17 d. nutarimą apelianto atžvilgiu buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobauda, nustatytas per pus mažesnis nei galimas specialiosios teisės atėmimo terminas.

6.7 Vertinant J. S. asmenybę pabrėžtina ir tai, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis ( b.l. 14), J. S. jau buvo baustas už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą ir nors šis pažeidimas buvo įvykdytas pakankamai seniai, t. y. 2006 metais, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė vis tik neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo, kad jis nėra linkęs pasimokyti iš savo klaidų ir leidžia abejoti jo teiginiais, jog administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir jo išdėstyti argumentai dėl jo darbo pobūdžio ir šeimyninių aplinkybių, pažymint, kad nagrinėjamu atveju šios aplinkybės vis tik nelaikytinos išskirtinėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

6.8 Atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl pažeidimo padarymo metu nustatyto girtumo ir jo gailėjimosi pažymėtina ir tai, kad 2016 m. birželio 17 d. nutarimu jam buvo paskirta minimali bauda ir perpus trumpesnis nei sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Šio sprendimo priėmimo metu Panevėžio miesto apylinkės teismas įvertino visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darbo pobūdį, teisės pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl švelninti nuobaudą, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos administracinės nuobaudos paskyrimo metu, nėra objektyvaus pagrindo.

6.9 Šių duomenų kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu, finansiniais įsipareigojimais ar galimybe rūpintis artimaisiais, nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl, vis tik laikytina, kad pažeidėjui ir jo šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

7. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad pažeidėjui taikytas specialiosios teisės atėmimo laikotarpis – skundžiamos nutarties priėmimo dienai buvo praėję trys mėnesiai, buvo nepakankamas, kad jis įvertintų savo elgesį ir nebedarytų naujų KET pažeidimų, todėl apelianto prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą netenkintinas.

7.1 Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.