- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 1-3-347/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Nukentėjusysis
- N. T.
- Kaltinamasis
- P.A.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P.A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A. 2014 m. lapkričio 1d. apie 6 val. prekybai skirtoje aikštelėje, esančioje Josvainių miestelyje, Kėdainių rajone, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai N. T. į krūtinę, tuo padarydamas kairės krūties vidinio apatinio segmento sumušimą su poodine kraujosruva ir giluminiu infiltratu (vėliau sukietėjimu ir cistomis) ir tuo padarė nesunkų jos sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis P. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014m. lapkričio 1d. turgelyje sukonfliktavus N. T. su jo žmona, jis pastūmė N. T. delnais į krūtinę. Po pastūmimo N. T. nukritus nebuvo. Visą dieną dirbo toliau, pardavinėjo gėles, kilnojo daiktus be pagalbininkų. Neigė spyręs ir teigia nepamenąs, kad būtų užlaužęs jai ranką.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, surinktais byloje, o būtent:
nukentėjusioji N. T. parodė, kad ji įvykio naktį išvežiojo gėles per kelias vietas. Sustačiusi dėžutes su gėlėmis ji paliko tėvo draugą. Ketvirtą valandą ryto paskambino tėvo draugas R. ir pasakė, kad Josvainių aikštelėje stumdomos jos gėlės. Ji grįžo į Josvainius apie penktą valandą ir buvo pritūpusi prie išstumdytų gėlių ir stojantis pajuto smūgį „juodu batu“ į krūtinės kairę pusę. Tada ji pagriebė telefoną skambinti policijai, o P. A. griebė jos ranką savo abiem rankom ir suko jos iškeltą ranką, atėmė telefoną. Teigė visą dieną dirbusi, nes laukė policijos, o, be to, reikėjo dirbti, nors ir skaudėjo. Išgėrė visą pakelį „Ketanovo“ ir dar kitų vaistų. Nuvažiavus vakare į priėmimo skyrių kraujo spaudimas buvo 195/160. Teigė: „Aš rankos skausmo nepajutau (...) Ranka buvo užsukta, kad atimtų telefoną“. Teigė: „Aš jutau smūgį į galvą, kai buvo užsukta ranka, gal grumtynių metu“. Pripažino, jog buvo nubausta administracine nuobauda už tai, kad keikėsi – dėl jos veiksmų į policiją kreipėsi A. žmona. Prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro 243 eurai – už sugadintas ir neparduotas gėles, „nes turėjo išvažiuoti pirkti vaistų“. Liko apie 30-40 gėlių, kurių viena kainavo apie 30 eurų. Sugadintų gėlių 10-15. 120 eurų prašo priteisti už keliones į ligoninę , į Kauną. Dokumentų teigė neturinti. 85 eurus sumokėjo už specialisto konsultaciją ir magnetinį rezonansą. Tuo pačiu nurodė, jog draudimas už magnetinį rezonansą sumokėjo. Vaistų nuo skausmo pirko už 27 eurus. Neturtinės žalos atlyginimui prašo 1350 eurų. Teigė, jog iš draudimo gavo 300 eurų, nes yra apsidraudusi. Taip pat nurodė: „Ieškinį mažinu už magnetinį rezonansą ir išlaidas , ką važinėjau į ligoninę. Iš bendros sumos išminusuoju 300 eurų“;
liudytojas A. M. parodė, jog jis pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį. Nukentėjusioji, kiek pamena, pagrinde skundėsi dėl krūtinės sumušimo. Dėl N. T. elgesio buvo neoficialių skundų – kad ji šmeižia kitus pardavėjus, konfliktuoja. Kiti prekiautojai, kad nereikėtų konfliktuoti, išėjo į kitą vietą prekiauti. Skundų nerašė, nes bijojo. Vienas pareiškimas buvo gautas vėliau iš kaltinamojo žmonos dėl N. T. chuliganiško elgesio;
liudytojas L. Š. parodė, jog jis yra dirbęs įgaliotiniu ir jam žinoma, kad konfliktai dėl prekybos vietos vyksta pastoviai;
liudytoja G. T. parodė, jog ji nuvyko į turgelį prekiauti gėlėmis. „ (...) N. pasilenkus dėliojo gėles, A. labai greitai ėjo link jos, staiga ji pradėjo verkti, pasakė, kad jai spyrė“. „(...) A. paspartintu žingsniu nuėjo link jos, ji tik sudrebėjo, o dėl ko, nežinau.“ Prieš tai T. su kaltinamojo žmona kalbėjo, ginčijosi dėl vietos. „(...) Ji smarkiai verkė, sakė, kad kvies policiją, o A. jai „užlaužinėjo“ ranką. Jis atiminėjo iš jos telefoną, grūmėsi, buvo abu susiėmę. (...) Kai atiminėjo telefoną, jis jai suko ranką ties riešu“. Teigė, jog iki pietų N. T. niekur nebuvo išvažiavusi. Sakė, kad skauda krūtinę, vartojo nuo skausmo vaistus;
liudytojas K. R. parodė, jog jį į aikštelę atvežė T. tėvas A. V.. Jis prekiavo V. gėlėmis. Atvažiavus A. aikštelėje buvo vietos, bet jis atsistojo šalia ir pradėjo stumdyti T. gėles. Kelis žiedus nulaužė, kai gėlė nugriuvo. N. T. atvažiavusi paklausė P. A., kam šis stumdo jos gėles ir tada P. A. spyrė N. T. stovinčiai į krūtinę. Po spyrio ji suklupo. Teigė matęs aiškiai, nes buvo 5 metrų atstumu. Tada N. T. apsiverkė ir tupėjo. Skambino į policiją tupėdama ir P. A. iš jos tupinčios atėmė telefoną, griebdamas už rankos. „Kažkaip jai užsuko ranką, paėmė ties riešu ir suko į išorės pusę“. „Suko dešinę ranką“. N. T. sakė, kad skauda krūtinę. Po to įvykio prekiavo visą dieną. Nebuvo išvažiavus. Po policijos atvažiavimo dar prekiavo, o paskui abu kartu išvažiavo. Teigė, jog jis pardavė viską, o T. visko nepardavė, nes nebuvo žmonių.
Šio liudytojo parodymai vertintini tik tiek, kiek jie atitinka kitiems įrodymams, surinktiems byloje, nes liudytojas K. R., nors kategoriškai nurodo matęs, kaip A. spyrė T. į krūtinę jai stovint, ko netvirtina net pati nukentėjusioji, net ir apie įvykio datą teigia, jog tai buvo „gal dvi dienos prieš lapkričio pirmą“;
liudytoja D. A. parodė, jog lapkričio 1 dieną atvykę į aikštelę, rado pusę aikštelės užimtos. Išsidėliojo savo gėles. Atvažiavusi T. pradėjo mėtyti jų gėles. Teigė: „Paėmusi savo gėlę metė ant mano gėlių ir šaukė, kad aš sulaužiau jos gėlę“. Vyras neleido to daryti. Jis N. T. stūmė „kai ji buvo pasilenkus. Stūmė iš nugaros pusės. Ne už krūtinės stūmė. Ji tada pradėjo rėkti, kad vyras sudavė jai į krūtinę“. Nepamena, ar P. A. ją laikė už rankos. Teigė, jog tik matė, kad po skambučio į policiją T. telefonas buvo vyro rankose ir jis jį padėjo ant dėžės. N. T. tą dieną dirbo.
Šios liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes ji yra kaltinamojo sutuoktinė, turėjusi žodinį konfliktą su nukentėjusiąja ir, be to, jos parodymai neatitinka kitų parodymų, surinktų byloje;
liudytoja E. V., nukentėjusiosios N. T. mama, parodė, jog minimos dienos ryte dukra buvo atvažiavusi 10-15 minučių, pasakė, kad jai spyrė į krūtinę ir kad skauda ranką, paprašė vaistų. Teigė davusi dukrai „Ibuprofeno“ nuo skausmo, tepusi krūtinę ir ranką. Dukrai skaudėjo petį. Sakė, kad „užlaužė rankas ir atėmė telefoną“;
liudytoja D. L. parodė: „A. manęs paprašė neišvažiuoti, nes T. išlipus iš mašinos spyrė į vazonėlį (...) Tada A. prišokęs jai spyrė į koją, ji tuo momentu pametė telefoną ir lenkėsi jį pasiimti ir tuo metu susidūrė su A. kelienu“. Patikslino: „Gal keliu ir spyrė“. Teigė: „Kai jis ruošėsi spirti, ji pasilenkė ir gavosi tai netyčia“. Tada T. susiėmė už krūtinės, sušuko, pradėjo verkti. Jos nuomone, T. krūtinė buvo ties jo koja. Teigia situaciją mačiusi 3 metrų atstumu. Kitą dieną ji buvo privažiavusi prie jų, siūlė taikytis. N. T. kitą dieną dirbo, kilnojo maišus. Paaiškino, jog T. buvo paėmus du savo gėlių vazonus karališkų chrizantemų ir metė į žemę. Tai buvo provokacija. Gėlės kainavo po 5 litus. 30 litų nekainavo. Tokių gėlių nebuvo;
liudytoja B. M. parodė, jog ji paties konflikto nematė, tačiau pati dirbo turgelyje ir tvirtino, kad N. T. taip pat visą dieną dirbo, niekur nebuvo pasitraukusi. Atvykus po įvykio matė, kad N. T. šaukia, fotografuoja gėles. „Gal koks vienas žiedas buvo sulaužytas“. Ji savo gėles paradvė greitai, nuleido kainą.
Liudytojos parodymai vertintini tik tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus, esančius byloje, nes nustatyta, jog B. M. anksčiau dirbo pas N. T. ir turėjo su ja konfliktų.
Byloje buvo pateiktos prieštaringos specialistų išvados apie nukentėjusiosios N. T. sužalojimus:
specialisto išvados 2014-12-17 Nr. G 3208/14(02) , 2015-01-27 Nr. pG 190/15(02) bei 2014-11-03 Nr.G2835/14(02), kuriose nurodyta, kad N. T. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinėje ir kairio raktikaulio petinio galo panirimas, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kad sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (b.l.46-47, 49-50 ,91-92);
VTMT Kauno skyriaus 2015-06-16 specialisto išvadoje Nr. p G 818/15(02) nurodyta, kad N. T. konstatuoti kairio raktikaulio panirimas , išsivystęs viršdyglinio raumens sausgyslės uždegimas ,tepalinio maišelio uždegimas, kairės krūties sumušimas su poodine kraujosruva ir galėjo būti padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje. Kairio raktikaulio petinio galo panirimas, viršdyglinio raumens sausgyslės uždegimas ,tepalinio maišelio uždegimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.53-54);
kaip matyti iš 2014-11-03 specialisto išvados Nr.G2835/14(02) (t.1, b.l.91-92), nukentėjusioji N. T. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistus 2014-11-03 10 val. 5 min., nurodydama, jog 2014-11-01 apie 6 val. P. A. jai spyrė į krūtinę, už nugaros užlaužė kairę ranką, ranka sumušė galvą. Teigė, jog skauda kairio peties sąnarį, skausmingi aktyvūs judesiai. Skauda krūtinės kairę pusę. Specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal medicininių dokumentų duomenis matyti, jog į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių N. T. kreipėsi 2014-11-01 18 val. 12 min. Skundėsi tik krūtinės ir galvos skausmu. Dėl kairio peties skausmo kreipėsi 2014-11-04, o 2014-11-10 nurodė, jog kairio peties sąnarį skauda dar labiau. Kairio peties sąnario rentgenograma padaryta 2014-11-06. Medikų diagnozės gydymo laikotarpiu (be neįskaitomų): „raktikaulio akromialinio galo subliuksacija“, kairio raktikaulio panirimas“, „petinio raktikaulio sąnario patempimas“;
2014-12-15 specialisto išvadoje Nr.G3208/14(02) (t.1, b.l.46-47) ir 2015-01-19 išvadoje Nr.pG190/15(02) (t.1, b.l.49-50) nurodyta, jog 2014-11-26 nustatyta diagnozė – „petinio raktikaulio sąnario raiščių ir raumenų patempimas“. Specialistės išvadoje nurodyta, jog ši trauma galėjo būti padaryta „kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį“;
2015-03-19 specialisto išvadoje Nr.pG818/15(02) (t.1, b.l.53-54) teigiama analogiškai, tvirtinant, jog sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-11-01. Kairio raktikaulio petinio galo panirimas nustatytas radiologinio tyrimo metu 2014-11-06, o 2014-11-01 VšĮ Kėdainių ligoninėje buvo atlikta tik kairės krūtinės ląstos pusės rentgenograma. Viršdyglinio raumens sausgyslės uždegimas, tepalinio maišelio uždegimas nustatytas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu 2015-01-12. Teigiama, jog kairio raktikaulio petinio galo panirimas nebūdingas griuvimui ir atsitrenkimui į kietą buką daiktą;
teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. M. teigė, jog kairiojo peties panirimas galėjo būti padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, spiriant koja ir neatmetama galimybė, kad galėjo būti sužalota tuo pačiu metu kaip ir krūtinė. Tuo pačiu paaiškino, kad ramybės būsenoje nebūtų išsivystęs vidinio raumens sausgyslės uždegimas ir tepalinio maišelio uždegimas. Užsitęsęs gydymas sąlygojo tuos uždegimus. Gal gydymas būtų buvęs 10 dienų. Teigė, jog nebuvo dokumentų , kad nukentėjusioji susižalojo antrą kartą.
Esant aukščiau nurodytoms išvadoms 2015m. lapkričio 10d. teismo nutartimi paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė.
2014m. lapkričio 1d. N. T. padarytas kairės krūties vidinio apatinio segmento sumušimas su poodine kraujosruva ir giluminiu infiltratu (vėliau sukietėjimu ir cistomis);
N. T. 2014-11-01 objektyviai pagrįstai padarytas tik vienas sužalojimas – kairės krūties sumušimas;
kairės krūties sumušimas padarytas vienu trauminiu poveikiu smogiant į krūtinę kietu buku riboto paviršiaus daiktu;
sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (t.2, b.l.71-82).
Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis P. A. pavartojo fizinį smurtą – spyrė vieną kartą į krūtinę nukentėjusiajai N. T., nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą, todėl veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.
Nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas sužalojant kitą kūno vietą, negu nurodyta kaltinime, tačiau iš esmės kaltinimo tai nekeičia, kvalifikacija išlieka ta pati.
Kaltinime buvo nurodyta, jog P. A. tarpusavio konflikto metu ne tik tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai N. T. į krūtinę bet ir, pastarajai siekiant telefonu iškviesti policiją, tyčia sugriebė už kairės rankos riešo ir ją užlaužė bei grumdamasis alkūne sudavė vieną kartą į galvą pakaušio srityje, padarydamas kairio raktikaulio panirimą, išsivysčiusį viršdyglinio raumens sausgyslės uždegimą, tepalinio maišelio uždegimą, kairės krūties sumušimą su poodine kraujosruva, tuo padarydamas nesunkų jos sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų ir komisijinės ekspertizės akto išvadų, jog 2014-11-06 nustatytą kairio raktikaulio petinio sąnario panirimo diagnozę paneigia aukščiausios diagnostinės raiškos ir vertės radiologinis branduolinio magnetinio rezonanso (BMR) tyrimas, atliktas 2015-01-12, kuriuo nustatyti tik degeneracinio pobūdžio (netrauminės kilmės) kairės pusės viršdyglinio raumens sausgyslės bei tepalinio maišelio uždegimo požymiai ir po šio tyrimo gydytojas traumatologas pakeitė diagnozės šifro kodą iš trauminio, žymimo raide S (S43.5, S46.0) į netrauminį, žymimą M raide (M75.8), tuo taip pat pripažindamas netrauminę ilgalaikių peties skausmų kilmę. Peties skausmas sužalojimu nevertinamas ir jo atžvilgiu sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Be to, Raktikaulis išnirti gali tik nuo stipraus tiesioginio trauminio poveikio į peties sritį iš šono (ko pasėkoje neišvengiamai susidaro ir poodinė kraujosruva peties srities išoriniame paviršiuje). Sukant ar „laužiant“ ranką už nugaros raktikaulis neišnyra. Viršdyglinio raumens sausgyslės uždegimą (ligą) galėjo iššaukti įvairūs aplinkos ir vidiniai veiksniai, funkcinis pertempimas sunkiu fiziniu darbu ir ypač skausmą malšinančių vaistų vartojimo fone (iš bylos medžiagos matyti, kad vaistų gėrė dėl krūtinės skausmo), dėl kurių padidėja skausminio dirginimo tolerancija ir žmogus „pažeidžia“ savo audinius juos funkciškai pertempdamas.
Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog dėl P. A. neteisėtų veiksmų – sugriebus ir užlaužus kairę ranką buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Taip pat iš kaltinimo, nesurinkus jokių objektyvių įrodymų, šalintina ta aplinkybė, kad P. A. grumdamasis alkūne sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į galvą, nes tokios aplinkybės, išskyrus pačios nukentėjusiosios parodymus, niekas nepatvirtino.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji N. T. pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą bendrai 2005,87 EUR sumai Ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą sudaro:
išlaidos dėl neparduotų ir sulaužytų 5 vazoninių gėlių – 243 EUR;
reguliaraus vykimo pas Kėdainių medikus išlaidos nedarbingumo metu – 120 EUR;
vykimas medicininių tyrimų atlikimui ir pas teismo medicinos specialistus į Kauną – 85 EUR;
vykimas atlikti magnetinio rezonanso tyrimą – 103,50 EUR;
teismo medicinos tyrimas savo lėšomis – 22,87 EUR;
nuskausminamųjų vaistų įgijimas – 57 EUR;
kitų gydymui paskirtų vaistų įgijimo išlaidos – 24,50 EUR.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. T. buvo nurodžiusi, kad liko apie 30-40 gėlių, kurių viena kainavo apie 30 litų. Sugadintų gėlių apie 10-15. Tuo pačiu pripažino, kad už magnetinio rezonanso tyrimą gavo kompensaciją iš draudimo bendrovės, todėl šios sumos atsisako.
Liudytoja D. L. teigė: „T. buvo paėmus du savo gėlių vazonus karališkų chrizantemų ir metė į žemę. (...) Gėlės kainavo po 5 litus. 30 litų nekainavo. Tokių gėlių nebuvo“.
Liudytojas K. R. nurodė: P. A. „pradėjo stumdyti T. gėles. Kelis žiedus nulaužė, kai gėlė nugriuvo.“ Ir „T. visko nepardavė, nes nebuvo žmonių“.
Nukentėjusioji N. T., nors ir buvo teigiama, kad darė nuotraukas, teismui nepateikė jokių neginčytinų, objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų teiginius apie sulaužytas gėles, gėlių kainas. Sprendžiama, kad ši ieškinio suma neįrodyta.
Taip pat nepateikta absoliučiai jokių įrodymų (transporto kvitų ar kuro kainų ir pan.), kurie įrodytų, jog vien kelionėms pas medikus buvo išleista 205 EUR. Nenurodytas net vizitų skaičius.
Pateikti įrodymai patvirtina, kad savo lėšomis ji atliko teismo medicinos tyrimą, už jį sumokėdama 22,87 EUR.
Pateiktas tik vienas originalus receptas vaistams. Dviejų receptų pateiktos tik nepatvirtintos kopijos. Tačiau nepateiktas nė vienas šių vaistų pirkimo kvitas, todėl nustatyti kainas ir kiekius nėra galimybės.
Sprendžiama, jog tiksliai paskaičiuoti koks yra civilinis ieškinys nėra galimybės, neatidėjus baudžiamosios bylos ir negavus papildomos medžiagos. Todėl civilinei ieškovei pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo 1350 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmeniui yra atlyginama, teismui įvertinus ją pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji nurodo, jog jai padaryta didelė neturtinė žala, nes konfliktas įvyko matant kitiems žmonėms, kurie yra žinomi iš matymo ir ją pažįsta. Dėl to ji patyrė išgyvenimus, jaučia stresą. Be to, po konflikto P. A. iš jos ir toliau šaiposi, pašaipiai pasakoja apie konfliktą kitiems žmonėms, tuo žemina jos asmenį ir orumą.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat tai, kad pats kaltinamasis yra tik iš dalies darbingas (netektas darbingumas 65 proc.), taip pat į tai, kad kaltu neprisipažino ir nukentėjusiosios neatsiprašė, į Lietuvos Respublikoje suformuotą Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, sprendžia, jog prašoma suma nėra akivaizdžiai per didelė, todėl priteistina.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad padaryta nusikalstama veika nepriskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei. Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas, tik iš dalies darbingas. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę - socialiniai ryšiai tvirti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Sprendžiama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalies nuostatomis, įpareigoti atsiprašyti nukentėjusiosios, nes tai turėtų padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui bei tolesniam bendravimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš P. A. nukentėjusiajai N. T. 1350 EUR (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Pripažinti civilinei ieškovei N. T. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.