Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi priėmė nagrinėti M. S. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK) 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 14-IL-86-00553-e panaikinimo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. S. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Telšių apskrities VPK 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą išspręsti leidimo laikyti (nešioti) ginklus medžioklei Nr. 737 panaikinimo klausimą pagal 2010 m. sausio 16 d. galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu; pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išspręsti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 8 d. prašymą ir priimti naują sprendimą – išduoti leidimą ginklui įsigyti, laikyti (nešioti), teismas priėmė savo žinion.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, paaiškino, jog terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbios priežasties, nes jis apie atsakovo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus sužinojo tik 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu, atsakovas apie sprendimą panaikinti leidimą pareiškėjo neinformavo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, atsakovo pateikto atsiliepimo, pareiškėjas 2009 m. lapkričio 4 d. pardavė visus šešis jo turėtus ginklus. Atsakovas, apie tai gavęs informaciją iš uždarosios akcinės benbdrovės (toliau – ir UAB) „Oksalis“, centrinėje duomenų bazėje „Šaunamieji ginklai“ (toliau – CDB) įvedė informaciją apie ginklų išregistravimą. Kadangi visi iš tuo metu pareiškėjo turėtame leidime laikyti (nešiotis) ginklus nurodyti ginklai buvo parduoti, CDB buvo pažymėta leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo priežastis, pasirenkant klasifikatorių „visi ginklai išregistruoti“. Įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nurodyta, kad leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus, 2 straipsnio 31 dalyje – leidimas nešiotis ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus. Taigi šios teisės akte nurodytos sąvokos reiškia, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra išduodamas ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir konkretiems, leidime nurodytiems ginklams. Iš to seka išvada, jog asmuo, turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (kuriame nurodyti konkretūs ginklai, jų duomenys), žino ir suvokia, jog pardavus visus ginklus toks leidimas netenka galios. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (redakcija, galiojusi ginklų išregistravimo metu; toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad ginklo išregistravimo pagrindas 67.1 punkte nurodytais atvejais yra juridinio asmens, prekiaujančio ginklais, išduota pažyma, dovanojimo sutartis ar dokumentai, patvirtinantys ginklo perdavimą sunaikinti. Ginklo savininkas sutartį, o juridinis asmuo, prekiaujantis ginklais, pažymą teritorinei policijos įstaigai turi pateikti per 5 darbo dienas nuo ginklo realizavimo dienos. Pardavęs ginklą ginklo savininkas turi per 10 darbo dienų kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl naujo leidimo (be išregistruoto ginklo) laikyti (nešiotis) ginklus gavimo. Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Įstatymo redakcija, galiojusi ginklų išregistravimo metu) įpareigoja ginklo savininką, valdytoją, turėtoją realizavus paskutinį leidime įrašytą ginklą, leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklą grąžinti policijos įstaigai, išdavusiai leidimą. Todėl pareiškėjas, būdamas apdairus, atidus ir sąžiningas, turėdamas imperatyvią pareigą pranešti apie ginklų pardavimą, grąžinti policijos įstaigai leidimą, turėjo objektyvią galimybę gerokai anksčiau nei 2015 m. gegužės 26 d. sužinoti apie turėtų ginklų išregistravimą bei leidimo negaliojimą. Kaip minėta, ginklai turi ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, jų apyvarta, kontrolė yra aiškiai reglamentuota, tuo pačiu griežtesni atidumo, sąžiningumo reikalavimai keliami ir asmenims, siekiantiems gauti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus ar juos turintiems, aiškiai yra nustatytos šių asmenų teisės ir pareigos. Asmuo, prieš įsigydamas ginklą, prieš gaudamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, turi atlikti daug procedūrų (įvairūs tikrinimai, mokymai, dokumentų pildymai), yra supažindinamas su pareigomis, kylančiomis išdavus atitinkamą leidimą. Todėl, teismo įsitikinimu, asmuo, pardavęs visus jo turėtus ginklus, būdamas sąžiningas, atidus ir rūpestingas, negali teisintis nežinojimu, jog po visų ginklų pardavimo leidimas, išduotas laikyti (nešiotis) ginklus, bus panaikintas. Šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, kad pareiškėjui konkretus sprendimas nebuvo įteiktas. Praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesielgė apdairiai, atidžiai ir protingai, todėl negali teisintis nežinojimu apie 2009 m. sprendimo priėmimą.