- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- I-256-257/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Robertui Verkulevičiui,
viešame teismo posėdyje nagrinėdama pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 40-TE-404 dalies ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui R. K.“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2009 m. spalio 5 d. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 40-TE-404 dalį ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui R. K.“, kuria jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas R. K. nurodė, jog nuo 2009 m. liepos 18 d. 18 val. iki 2009 m. liepos 19 d. 9 val. jis dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką. Pagal budėtojo nurodymą jis su pareigūnais Tomu Grigalaičiu ir Ernesta Lebedevaite turėjo nuvykti į Kelmės r. Pašiaušės kaimą, nes buvo gautas pranešimas, kad važinėja galimai neblaivus vairuotojas su nupjautu automobilio stogu. Nuvykus į nurodytą vietą, rado automobilį įvažiavusį į tvenkinį, pamatė asmenis, kurie, akivaizdžiai matėsi, yra neblaivūs. Jis du asmenis nuvedė prie tarnybinio automobilio, o prie automobilį vairavusio asmens pasiliko Tomas Grigalaitis ir Ernesta Lebedevaitė. Asmenį, kuris vairavo automobilį, jis truputį pažinojo, nes ankščiau tiek šis asmuo, tiek jis gyveno gretimame kaime. Jis nematė, kad būtų buvęs kažkoks pasipriešinimas. Kai Tomas Grigalaitis jam pasakė, jog su vairuotoju neįmanoma susikalbėti, nes šis daužo savo automobilį, rankose laiko žirkles ir peilį, jis liepė vairuotojui numesti žirkles ir peilį, vairuotojas pakluso jo reikalavimams, prie jo pažeidėjas pareigūnams negrasino. Kai pažeidėją sodino į tarnybinį automobilį, pažeidėjas pradėjo šaukti, kad jam bloga, o pažeidėją įstūmus į automobilį, šis pradėjo spardytis, jam buvo pradėjusios eiti putos iš burnos. Jis tarnybiniame automobilyje užspaudė pažeidėjo kojas ir pradarė kairės pusės langą, bei pasakė, kad greičiau skubėtų į Kelmę. Manė pažeidėją nuvežti į ligoninę, bet netoli Kelmės šis apsiramino ir užmigo. Grįžęs į policijos komisariato budinčią dalį, jis papasakojo visas aplinkybes budėtojui. Tuo metu buvo du iškvietimai, todėl jis vėl išvažiavo į iškvietimą, o budinčioje dalyje pasiliko Tomas Grigalaitis ir Ernesta Lebedevaitė, kuriems jis j pasakė, kad surašytų tarnybinius pranešimus. Jis nematė aplinkybių, dėl ko reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis nerašė tarnybinio pranešimo, o jau kitą darbo dieną jį apklausinėjo kaip liudytoją. Remiantis tarnybinio patikrinimo išvada buvo priimtas Šiaulių apskrities VPK viršininko ginčijamas įsakymas, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Mano, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, tarnybinė atsakomybė jam buvo pritaikyta išsamiai neišanalizavus visų tarnybiniam tyrimui reikšmingų aplinkybių. Prašo patenkinti jo skundą.
Pareiškėjo R. K. atstovė Raimonda Vainoraitė nurodė, jog skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes įsakyme nėra nurodytas teisinis faktinis pagrindas, už kokių konkrečiai teisės normų pažeidimus yra skiriama pastaba. Yra nurodyta, kad skiria tarnybinę nuobaudą vadovaujantis išvada ir Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. 1 p., kas reglamentuoja konkrečios nuobaudos rūšį. Be to, tarnybinio patikrinimo išvada 2009 m. rugpjūčio 21 d. surašyta nemotyvuotai. Mano, jog tyrimas buvo atliktas neobjektyviai išnagrinėjus faktines aplinkybes, dėl to neužtikrintas sprendimo pagrįstumas. Išvadoje siūloma už Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. pažeidimą skirti nuobaudą, tačiau nėra nustatyta faktinių aplinkybių, o konkrečiai – neteisėtos veikos, pasireiškusios minėtos normos pažeidimu. Taip pat už pasipriešinimą pareigūnui yra galima tiek administracinė atsakomybė, tiek baudžiamoji, jų atribojimo pagrindinis kriterijus – grasinimas pareigūnams. Dėl to, atstovės nuomone, išvadoje siūlymas patraukti pareiškėją atsakomybėn už LR BPK 166 str. 1 d. bei už LR generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintos Ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 3.1 ir 4.2 ir 49 p. pažeidimą yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities VPK atstovas Robertas Verkulevičius prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjui paskirta teisėtai.
Pareiškėjo R. K. skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 40-TE-404 dalis ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui R. K.“ panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo Šiaulių apskrities VPK.
Pareiškėjas ginčija Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 40-TE-404 dalį ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui R. K.“ (b. l. 8), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į 2009 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-2-IS-95, jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
2009 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-2-IS-95 (b. l. 13-18) nurodoma, jog Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK KPS tyrėjas R. K. 2009 m. liepos 18 d. apie 20.07 val. būdamas įvykio vietoje ir pats būdamas įvykio liudininkas nesiėmė priemonių esant akivaizdiems nusikalstamos veikos požymiams pradėti ikiteisminį tyrimą bei atlikti kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., taip pat Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintoje Ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkoje numatytu būdu (3.1.p) ir forma (4.2. p.) nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tuo pačiu nevykdė Ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 49 p. nuostatų.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 punkto 1 dalies 2 punktas nurodo, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininkas, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintos Ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau tekste – Tvarkos) 2.1. p. nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2.2. p. nurodo – prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius; 3.1. p. nurodo, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima proceso sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuratūroje ar ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautame skunde, pareiškime ar pranešime nurodytos nusikalstamos veikos arba dėl nusikalstamos veikos, kurios požymius patys nustatė prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas; 4.2. p. nurodo, kad sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą forma – tarnybinis pranešimas; 49 p. nurodo, kad jei informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašydamas tarnybinį pranešimą, ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus arba gali pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikdamas būtinus pirminius BPK numatytus proceso veiksmus. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, surašo tarnybinį pranešimą, kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka.
Šiaulių apskrities VPK viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 40-V-26 patvirtintame Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK KPS tyrėjo R. K. pareigybės aprašyme nurodoma, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turi: 7.1. p. ,,Užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos vykdymą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą PK komisaro įsakymu paskirtoje aptarnaujamoje teritorijoje“, 7.3.p. „pagal kompetenciją atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose LR BPK nustatyta tvarka, atsakyti už priimamų procesinių sprendimų teisingumą ir pagrįstumą“, 7.18. p. nurodo vykdyti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas funkcijas; 7.23 p. nurodo, kad už šių valstybės tarnautojų funkcijų nevykdymą ar aplaidų vykdymą atsako drausmine ar kita įstatymų nustatyta tvarka.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Statuto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta tarnybinio nusižengimo sąvoka – tai ,,šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu“. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Iš to darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant Statuto straipsnį, kitų teisės aktų, reglamentuojančių pareigūno veiklą, dalis, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą. Tokie išvados reikalavimai suformuluoti Tvarkos 20 punkte.
Konstatuodamas tarnybinio nusižengimo faktą, atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių jo, kaip pareigūno veiklą, reikalavimų. Norint patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Pareiškėjas nei skunde, nei atsakovui atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu nenurodė visų aplinkybių, t.y. atsakovas tik posėdžio metu sužinojo, kad sulaikytasis galimai priešinosi dėl nustatyto girtumo ir dėl to, kad jam buvo blogai – ėjo iš burnos putos, iš to būtų galima spręsti, kad atsakovas nesiaiškino tą dieną įvykusių aplinkybių priežasčių, o vadovavosi tik rašytiniais paaiškinimais.
Atkreiptinas dėmesys, kad už pasipriešinimą policijos pareigūnui yra numatyta tiek administracinė (LR ATPK 187 str. 1 d.), tiek baudžiamoji (LR BK 286 str.) atsakomybė. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė bei iš byloje esančios medžiagos matyti (b. l. 55), kad šių teisinės atsakomybės rūšių atribojimo kriterijai įvykio metu jam nebuvo aiškūs, todėl jis nebuvo tikras, ar sulaikytojo veikoje buvo administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių. Tačiau visiškai nesuprantami atsakovo atstovo argumentai, kad pareiškėjas nesurašė tarnybinio pranešimo bei nurodo, kad būtų galima sutikti su pareiškėjo nuomone, jei jis apie tai būtų iš pradžių jam priimtina forma (žodžiu ar raštu, surašydamas tarnybinį pranešimą) informavęs Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK OVP budėjusį pareigūną, ar bent jau panašią savo nuomonę išdėstęs tarnybinio patikrinimo metu rašydamas 2009-08-06 paaiškinimą. Tokie atsakovo atstovo argumentai yra nepagrįsti, nes R. K. pateiktame paaiškinime 2009-08-06 aiškiai nurodyta, kad jis apie įvykį informavo budintį pareigūną. Teismo nuomone, atsakovas netinkamai ir neišsamiai atliko tarnybinį patikrinimą, neištyrė reikšmingų bei būtinų aplinkybių.
Taikant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą dėl netinkamo pareigų vykdymo ir laiku nepradėto ikiteisminio tyrimo, turi būti įvertinamas ne tik pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Todėl privalu nustatyti ir įvertinti visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja pareiškėjui galimybę veikti, kaip to reikalauja įstatymai ir kiti teisės aktai arba priešingai, kad dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, taip veikti negalėjo. Šiuo atveju atsakovas neišsiaiškino ir neištyrė R. K. nurodytų aplinkybių, kodėl jis iš karto negalėjo surašyti tarnybinio pranešimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek esančioje medžiagoje nurodyta, kad apie pateiktus tarnybinius pranešimus ryte, t.y. 2009-08-19 buvo informuotas Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK laikinai einantis viršininko pareigas S. Valiulis, kuris atvykęs į policijos komisariatą užrašė rezoliuciją Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK vyr. tyrėjui I. Kasparui patikslinti įvykio aplinkybes (b. l. 15, 57). Teismą klaidina tokios netikslios aplinkybės, nes tokia nurodyta data, t.y. 2009-08-19, neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Akivaizdu, kad atsakovas net neatkreipė dėmesio į klaidinančią informaciją. Tai pat teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas atliko tarnybinį patikrinimą dėl dviejų pareigūnų, ir abiems paskirtos tarnybinės nuobaudos, tačiau teismui kyla klausimas, kuris pareigūnas, vadovaujantis teisės aktais, privalėjo atlikti nurodytą pareigą – pradėti ikiteisminį tyrimą, o kuris galėjo (ar privalėjo) surašyti tarnybinį pranešimą.
Taigi, vertinant pareiškėjo ir atsakovo atstovo išsakytus argumentus bei lyginant juos su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, matyti akivaizdžių prieštaravimų vieni kitiems, todėl ne visiškai aišku, dėl kokių aplinkybių atsakovas nusprendė, jog R. K. būdamas įvykio vietoje ir pats būdamas įvykio liudininkas nesiėmė priemonių, esant akivaizdiems nusikalstamos veikos požymiams, pradėti ikiteisminį tyrimą bei atlikti kitus veiksmus, numatytus atsakovo nurodyto Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintoje Ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkoje numatytu būdu (3.1.p) ir forma (4.2. p.) nepradėjo ikiteisminio tyrimo, tuo pačiu nevykdė Ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 49 p. nuostatų. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada prieštarauja atsakovo atstovo posėdžio metu bei teismui pateiktame atsiliepime išsakytai nuomonei ( b. l. 78-81), todėl teismas mano, jog atsakovas neišsiaiškino, ar pareiškėjas objektyviai galėjo laiku ir visapusiškai atlikti visus nurodytus veiksmus ir ar visus juos privalėjo atlikti pareiškėjas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas patikrinimo išvadą vertina kaip neobjektyvią ir vienpusišką. Taip pat nagrinėjamu atveju atsakovas nesiaiškino pareiškėjo kaltės dėl netinkamų pareigų atlikimo ir jos nenustatė tinkamai, todėl mano, kad būtų teisinga grąžinti medžiagą institucijai, kad ši galėtų tinkamai ir pagrįstai įvertinti pareiškėjo ir kitų pareigūnų pateiktus paaiškinimus bei atlikti išsamią 2009 m. liepos 18 d. įvykio eigą ar analizę ir įvertinti pagal teisės aktų nuostatas.
Esant tokiai situacijai, kai nevisapusiškai ištirta medžiaga, atsakovo Šiaulių apskrities VPK viršininko 2009 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 40-TE-404 dalis ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui R. K.“, kuria paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinti visus surinktus įrodymus, patvirtinti faktais spėjimus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2009 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymo Nr. 40-TE-404 dalį ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui R. K.“, kuria R. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apskrities VPK.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.