Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3899-656/2015 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys – V. K., Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovę VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę kalta dėl padarytos žalos sveikatai, įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui paimtus pinigus (200 Lt), padengti išlaidas „dovanai“, vaistams, bintams pirkti ir kt. (200 Lt), iš viso priteisti 400 Lt, taip pat priteisti iš atsakovės 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pervedant juos į vaikų namų sąskaitą.

Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė su ieškiniu nesutiko, nes ikiteisminio patikrinimo metu nustatyta, kad cirkumcizija ieškovui atlikta tinkamai, o nuo rekomenduotos kairiojo inksto ir šlapimtakio pašalinimo operacijos ieškovas atsisakė. Atsakovė pateikė prašymą jos naudai priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės naudai iš ieškovo V. P. priteisė 854,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojų, įskaitant trečiąjį asmenį V. K., neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti faktą, kad žala sveikatai buvo padaryta dėl neteisėtų veiksmų (savavališkai). Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą iš esmės priešingai išvadai, nes tyrimo, kurį atliko Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, metu konstatuota, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su jam teiktomis paslaugomis, jų tikslu ir apimtimi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovės naudai iš ieškovo priteisė 854,87 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2015 m. vasario 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2668.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas V. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalį dėl 854,87 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, sumažinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį; netenkinus skundo dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, priteistas bylinėjimosi išlaidas išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant ne didesnę kaip 30 Eur sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Bendra pateikta ieškinio suma buvo iš viso 1 563,95 Eur, bylos apimtis nedidelė, byla nėra sudėtinga, todėl, apelianto įsitikinimu, advokato darbo sąnaudų atsakovės atsiliepimui į ieškinį parengti atlyginimas neturėtų viršyti 100 Eur.Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktu, atsakovei už atsiliepimo parengimą maksimaliai priteistina suma būtų 900 Eur (300 Eur x 3). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas beveik maksimaliai galimą bylinėjimosi išlaidų sumą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsakovė VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su bylinėjimosi išlaidų sumažinimu, tačiau sutinka, kad jų mokėjimas būtų išdėstytas dalimis per teismo nuožiūra nustatytą laikotarpį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas atsakovės VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 98 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad be raštu pateikiamo prašymo priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas turi būti pateikiami išlaidų faktą ir dydį patvirtinantys dokumentai (išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė patyrė 854,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 111-113). Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė teisines paslaugas teikusio advokato parengtą PVM sąskaitą faktūrą GPA Nr. 2668 dėl 854,87 Eur sumos apmokėjimo. Tiek PVM sąskaitoje faktūroje, tiek teisinių paslaugų aprašyme yra aiškiai nurodyta, kad šią sumą sudaro atsiliepimo į ieškovo V. P. ieškinį rengimas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo nemažino, tačiau, apelianto nuomone, priteista išlaidų atlyginimo suma yra per didelė, nes bylos apimtis nedidelė, byla nėra sudėtinga nei teisės taikymo, nei laiko sąnaudų prasme, o teismas priteisė beveik maksimaliai galimą atlyginti sumą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (Rekomendacijų redakcija, galiojusi atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo metu). Apeliantas neneigia, kad atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2. punktas). Pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, byloje buvo nagrinėjami klausimai, kurie reikalauja specifinių ir specialių žinių, nes ginčas vyko dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų veiksmų sveikatos apsaugos ir pacientų gydymo srityje, analizuojant ir vertinant, ar buvo pažeistos pacientų teisės, ar tinkamai ir kokybiškai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, o pagrindas sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį nenustatytas. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 854,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 284 straipsnio nuostatas teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu šis klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu, jis išnagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas.

Apeliantas prašymo dėl teismo sprendimo bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje vykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teisme nereiškė, o įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), todėl šio reikalavimo teisėjų kolegija nenagrinėja. Atsižvelgdama į tai, kad šis klausimas nenagrinėjamas, teisėjų kolegija atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kadangi jais grindžiamos aplinkybės, susijusios su teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimu, o ne su nagrinėjama byla (CPK 180, 314 straipsnis). Apeliantui išaiškintina, kad prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo jis gali pateikti pirmosios instancijos teismui, pridėdamas tokį prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 284 str. nuostatos).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį šio skundo argumentais, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.