Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-04 · Civilinė byla Nr. 2-973/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
2-973/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donatas Šernas
Atsakovas
N. M.
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-973/2013Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria civilinė byla, sustabdyta, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4371-585/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos ieškinį atsakovei N. M. dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutuojančios 16-osios GNSB bankroto administratorius UAB „Draugo petys“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei N. M., kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 1 303 205,08 Lt be teisinio pagrindo išmokėtų ieškovo lėšų, 143 916,10 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi 16-ajai GNSB iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Draugo petys“. Administratorius, patikrinęs jam perduotus ieškovo apskaitos dokumentus, nustatė, kad atsakovei buvo išmokėta 1 303 205,08 Lt suma kaip ieškovui tariamai suteiktų paskolų grąžinimas. Atsakovė pateikė ranka surašytų ir jos, kaip ieškovo pirmininkės, pasirašytas paskolos sutartis dėl 5 862 786,88 Lt. Bankroto administratorius pažymėjo, kad atsakovė, būdama ieškovo 16-osios GNSB pirmininkė, neturėdama jokio teisinio pagrindo sau išmokėjo 1 303 205,08 Lt ieškovui priklausančių lėšų.

Pažymėjo, kad vykstant ieškovo bankroto procedūrai, buvo nustatyta, kad atsakovės nurodomos tariamai ieškovui suteiktos paskolos yra tapačios ieškovo kreditoriaus E. J. M. suteiktoms paskoloms. Šis kreditorius per bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytą terminą pateikė savo 5 591 024,76 Lt kreditorinį reikalavimą, nurodydamas, kad jis suteikė ieškovui 5 862 786,88 Lt. paskolą, kuri ieškovui iš jo sąskaitų buvo pervesta dalimis. Bankroto administratorius nurodė, kad minėto kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir tai, jog iš suteiktos 5 862 786,88 Lt paskolos ieškovas jam grąžino dalį paskolos – 479 000,00 Lt. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi buvo atmesti atsakovės teiginiai apie kokių nors atsakovės ieškovui suteiktų paskolų egzistavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-4371-585/2012 sustabdė iki bus išnagrinėtas N. M. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas ir įsiteisės atitinkama nutartis bankrutuojančios 16-osios GNSB bankroto byloje.

Nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą sustabdyti bylą, kuriame nurodė, jog bankroto byloje nagrinėjant N. M. reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bus išnagrinėtos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą.

Teismas pripažino, jog paminėto ginčo bankroto byloje baigtis gali turėti lemiamos įtakos šios bylos baigčiai, nes bus nustatyti svarbūs ir bylos išsprendimui galintys turėti prejudicinę reikšmę faktai, patvirtinantys arba paneigiantys N. M. teisę į savo piniginių reikalavimų patenkinimą prieš ieškovą, pareiškusį ieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, todėl civilinė byla sustabdoma, kol bus išnagrinėtas susijęs ginčas (CPK 163str.3p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo 16-osios BGNSB bankroto administratorius UAB „Draugo petys“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Tuo atveju, jeigu ši ir ieškovo bankroto byla dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo būtų susijusios, tai atsakovė bankroto byloje reikalautų ne patvirtinti bendrą 5 591 024,76 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, bet pirmiausia prašytų jį sumažinti šioje byloje prašoma priteisti atsakovei išmokėta 852 005,08 Lt suma, kuri, administratoriaus nuomone, buvo išmokėta be pagrindo. Tačiau atsakovė to nepadarė, taip paneigdama savo teiginius dėl bylų sąsajumo ir privalomo šios civilinės bylos stabdymo pagrindo.

2. Nors abi bylos yra susijusios, tačiau jose nustatinėjamos skirtingos aplinkybės ir nėra CPK 163 straipsnyje nurodyto privalomo bylos stabdymo pagrindo.

3. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė sustabdyti bylą tik formaliai vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, tačiau neišanalizavęs konkrečios situacijos ir neįvertinęs sustabdymo padarinių. Teismas bylos su stabdymo nemotyvavo aiškiais ir pagrįstais motyvais, o įtakos ar prejudicinių padarinių atsiradimo galimybė negali būti laikoma aiškiu ir pagrįstu motyvu. Teismas pažeidė CPK 164 straipsnio 4 punktą ir tai yra savarankiškas pagrindas nutarties naikinimui.

4. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju teismas gali pats nustatyti visas šiai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, šių aplinkybių nustatymas iš esmės neturės įtakos bylos nagrinėjimo trukmei, todėl CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu stabdyti civilinę bylą nėra pagrindo.

5. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priėmęs sprendimą sustabdyti bylą, pažeidė koncentracijos ir ekonomiškumo principus, todėl bus užvilkintas procesas, pažeistos šalių (ypač ieškovo) teisės.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis naikintina.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (CPK 162³ str.). Nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomijos principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Dėl to CPK griežtai reglamentuoja atvejus, kada bylos nagrinėjimo sustabdymas yra privalomas ar galimas. Iš minėtos CPK normos turinio akivaizdu, kad bylos sustabdymas galimas esant šių sąlygų visumai: 1) turi būti konstatuotos įstatymuose numatytos objektyvios aplinkybės, 2) tos aplinkybės kliudo išnagrinėti civilinę bylą, 3) jų buvimas nepriklauso nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teismas spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, kiekvienu atveju privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes bei įsitikinti, kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai jos išnagrinėti, kad tai neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis kitų, joje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo iš atsakovės, buvusios ieškovo 16-osios GNSB pirmininkės, priteisti 1 447 121,18 Lt be teisinio pagrindo išmokėtų ieškovo lėšų bei palūkanas, teigdamas, kad atsakovė pateikė ranka surašytas ir jos, kaip ieškovo pirmininkės, pasirašytas paskolos sutartis dėl 5 862 786,88 Lt ir atsakovei buvo išmokėta 1 303 205,08 Lt suma kaip ieškovui tariamai suteiktų paskolų grąžinimas. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla ir vykstant bankroto procedūrai buvo nustatyta, kad atsakovės nurodomos tariamai ieškovui suteiktos paskolos yra tapačios ieškovo kreditoriaus E. J. M. suteiktoms paskoloms. Minėtas kreditorius pareiškė savo 5 591 024,76 lt dydžio kreditorinį reikalavimą, nurodydamas, kad šiai sumai jis suteikė ieškovui kreditą, kuris iš jo sąskaitų ieškovui buvo pervestas dalimis.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bankroto byloje nagrinėjant N. M. reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, bus nustatyti svarbūs ir bylos išsprendimui galintys turėti prejudicinę reikšmę faktai, patvirtinantys arba paneigiantys N. M. teisę į savo piniginių reikalavimų patenkinimą prieš ieškovą, pareiškusį ieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo teigimu, tarp šių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008).

Išvadą apie prejudicinį ryšį tarp aptariamų bylų skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė, nenurodęs, kokie faktai, tiriami kitoje byloje ir kurių negalima nustatyti šioje byloje, yra reikalingi, siekiant išspręsti šioje byloje pareikštą reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad nors abi bylos yra susijusios, tačiau jose yra nustatinėjamos skirtingos aplinkybės ir nėra CPK 163 straipsnyje nurodyto privalomo bylos stabdymo pagrindo.

Iš teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi yra patvirtintas atsakovės sutuoktinio E. J. M. 5 591 024,76 Lt kreditorinis reikalavimas, minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė N. M. ieškovo bankroto byloje patvirtintą E. J. M. kreditorinį reikalavimą prašo pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe ir yra pareiškusi reikalavimą visai patvirtintai kreditorinio reikalavimo sumai (146-147 b. l.) Tuo tarpu šioje byloje atsakovei N. M. yra pareikštas reikalavimas dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo, teigiant, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pagal jos pateiktas ir abiejų šalių (paskolos davėjo ir paskolos gavėjo) vardu jos pačios pasirašytas paskolos sutartis ji būtų suteikusi paskolas, todėl atsakovė neįrodžiusi piniginių lėšų išmokėjimo jai pagrįstumo. Taigi, šioje byloje pareikštojo ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su pinigų perdavimo ieškovui pagal atsakovės pateiktas jos pačios pasirašytas paskolos sutartis ir piniginių lėšų išmokėjimo jai faktų nustatymu ir šių faktų teisiniu įvertinimu, ir šios aplinkybės gali būti nustatytos šioje byloje, nepriklausomai nuo to, kaip ieškovo bankroto byloje bus išspręstas N. M. pareikštas prašymas patvirtintą E. J. M. kreditorinį reikalavimą pripažinti bendra sutuoktinių nuosavybe. Aplinkybes, susijusias su E. J. M. ieškovui perduotų piniginių lėšų pripažinimu bendra N. M. ir E. J. M. nuosavybe, pripažinti prejudicinėmis šioje byloje nėra pagrindo, nes jos nėra susijusios su šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindu.

CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 str.). Tuo tarpu nepagrįstas šios civilinės bylos, kuri neturi tiesioginio teisinio ryšio su ieškovo bankroto byla, sustabdymas neatitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrintų civilinio proceso operatyvumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad išvadą apie prejudicinį nagrinėjamų bylų ryšį bei privalomojo pagrindo bylai sustabdyti egzistavimą pirmosios instancijos teismas padarė, tinkamai neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių, todėl CPK 163 straipsnio 3 punktą taikė nepagrįstai, t. y. bylą sustabdė, nesant privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, taip pažeisdamas civilinio proceso normas ir klausimą išsprendė neteisingai. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis naikinama, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės N. M. atstovo prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, netenkinti.

Teisėjas Donatas Šernas