Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-27 · Byla Nr. ATP-670-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-27
Bylos Nr.
ATP-670-238/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07451-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
M. J.
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-670-238/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07451-2014-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. atstovo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimu M. J. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnyje 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir, vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, nubaustas 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 8 mėnesiams už tai, kad jis 2014 m. birželio 15 d., apie 01.00 val., Islandijos pl. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 99,32 kilometre, Kaune, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „BMW“. Po eismo įvykio su transporto priemone iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „BMW“.

Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. atstovas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad šiuo atveju ginčo, kad įvyko eismo įvykis, nėra. Įvykus eismo įvykiui transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai išlipo iš transporto priemonių ir pradėjo aiškinti aplinkybes, kad nustatytų, kas buvo kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Šiuo atveju, nors K. M. ir nurodo, kad jis atpažino M. J. kaip transporto priemonės vairuotoją, jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi iš karto po įvykio K. M. buvo susijaudinęs, o išlipus visiems automobilio „Mercedes-Benz E220“ keleiviams ir vairuotojui iš transporto priemonės ir M. J. kaip transporto priemonės savininkui pradėjus tartis dėl žalos atlyginimo, galėjo susidaryti neteisinga, klaidinga nuomonė dėl šią transporto priemonę vairavusio asmens. D. B., kuris davė paaiškinimus policijoje, buvo apklaustas baudžiamojoje byloje, būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, prisipažino, kad būtent jis vairavo transporto priemonę, tačiau jis net nebuvo apklaustas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. J. dėl to paties dalyko buvo kaltinamas ir baudžiamojoje byloje, tačiau buvo išteisintas. Kritiškai turi būti vertinami ir liudytojo M. B. parodymai, kadangi teisminio nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai nepatvirtino, kad būtų vykęs koks nors konfliktas, tik matė keletą asmenų, kurie atvykus policijai nuvažiavo. Policijos pareigūnai nepatvirtino tos aplinkybės, kad buvo kokie nors kiti asmenys, kurie galėjo matyti eismo įvykį. Jeigu viena transporto priemonė buvo „Mercedes Benz“, o kita „BMW“, ir viena iš jų pasišalino, tai akivaizdu, kad nebuvo M. B. automobilio ir jis negalėjo matyti įvykio aplinkybių. Policijos pareigūnai nurodė, kad negalėjo įsiminti ir atskirti asmenų veidų, kadangi buvo naktis ir buvo tamsu. Byloje apskritai nebuvo nustatyta kas po eismo įvykio vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“. Teismas konstatuoja, kad nei K. M., nei M. B., nei policijos pareigūnai šios aplinkybės nematė. Akivaizdu, kad teisminio nagrinėjimo metu objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. J. inkriminuotų pažeidimų padarymo faktą ir kaltę dėl jo padarymo, nesurinkta. Pirmosios instancijos teismo nutarime padarytos išvados apie M. J. kaltę dėl pažeidimo padarymo remiantis vien tik prielaidomis, neturint objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes, yra nepagrįstos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos l. e. viršininko pareigas Ramūnas Kemzūra prašo M. J. atstovo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

M. J. atstovo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. J. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iš esmės nekartoja.

Nėra jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais aplinkybes atitinkančiais nukentėjusiojo K. M. ir liudytojo M. B. parodymais, kuriais jie patvirtino, jog automobilį „Mercedes-Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vairavo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ir liudytojas nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog šie asmenys gali būti šališki ar siektų nepagrįstai apkaltinti M. J. nebūto pažeidimo padarymu, byloje nenustatyta. Byloje nenustatyta, kad įvykio metu šie asmenys buvo neblaivūs ir galėtų netiksliai prisiminti įvykio detales. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei savo skunde nurodo apeliantas, tinkamai įvertino liudytojų parodymus, pašalino neatitikimus bei prieštaravimus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjo kaltei pagrįsti. Nutarimas pripažinti M. J. padarius administracinius teisės pažeidimus yra pakankamai motyvuotas, o surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas buvo įvertinti tinkamai.

Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepatikimus vertino liudytojų D. B. ir M. K. parodymus apie tai, kad automobilį vairavo ne M. J., o D. B., kadangi jų suinteresuotumas duoti tokius parodymus, siekiant padėti M. J. išvengti administracinės atsakomybės, akivaizdus, juos visus sieja draugystės ryšiai. Be to, jų parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo K. M. ir liudytojo M. B. parodymams, kurie, kaip jau buvo minėta, yra patikimi ir nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Byloje nenustatyta jokių kitų esminių liudytojų prieštaravimų. Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojai, patvirtinantys, kad jis automobilio nevairavo, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą byloje, todėl tikrai nemelavo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad dėl melagingų parodymų davimo buvo įspėti ir liudytojai, kurie tvirtino, jog automobilį vairavo M. J., todėl ši aplinkybė savaime nesuponuoja išvados, jog M. J. naudai liudiję asmenys sakė tiesą. Pirmosios instancijos teismas pašalino esminius prieštaravimus ir tinkamai pagrindė savo išvadas dėl kiekvieno iš liudytojų parodymų vertinimo.

Skunde nurodoma, kad D. B., kuris davė paaiškinimus policijoje, buvo apklaustas baudžiamojoje byloje, būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, prisipažino, kad būtent jis vairavo transporto priemonę, tačiau jis net nebuvo apklaustas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad teisminio proceso metu buvo išnaudotos visos galimybės kviesti D. B. liudyti teisme, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti nepavyko. Vis tik teismas rėmėsi šio liudytojo parodymais, duotais bylos tyrimo metu, tačiau vertino juos kritiškai, kadangi šio liudytojo parodymai prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje apskritai nebuvo nustatyta, kas po eismo įvykio vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, o nei K. M., nei M. B., nei policijos pareigūnai šios aplinkybės nematė. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog ši aplinkybė visiškai nėra svarbi nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi svarbu nustatyti asmenį, kuris vairavo automobilį pažeidimų padarymo metu, o ne po to.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

M. J. atstovo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė