Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. T. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui K. T. dėl atlygintinų paslaugų teikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013m. vasario 4 d. ieškovas UAB „Kauno vandenys“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. T. 1372, 51 Lt, kadangi atsakovas už ieškovo suteiktas paslaugas neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn.

Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą teismas nurodė, kad į 2013 m. rugsėjo 10 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovo UAB „Kauno vandenys“ atstovas neatvyko. 2013 m. rugsėjo 4 d. gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui, kadangi siekia taupyti šalių bylinėjimosi išlaidas ir teismo darbo laiką.

Į teismo posėdį neatvyko ir atsakovas K. T., nors apie posėdžio laiką ir vietą JIS buvo informuotas tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios duomenų apie atsakovo neatvykimo priežastis teismas negavo.

Teismas sprendė, kad šalys į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 230 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas vertino, kad esant atsakovo pateiktam atsiliepimui, kuriame išdėstyti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo, keliami klausimai dėl priskaičiuotos skolos dydžio, taip pat dėl atsakovo sutuoktinės įtraukimo dalyvauti procese atsakove. Visi šie klausimai turėjo būti išsiaiškinti ir išspręsti parengiamajame teismo posėdyje. Neatvykus ieškovo atstovui ir atsakovui, parengiamojo posėdžio tikslai negali būti pasiekti, nes tinkamai pasirengti išnagrinėti bylą teismo posėdyje negalima.

Teismas pažymėjo, kad skirti antrą parengiamąjį teismo posėdį galima tik išimtinais atvejais. Šalių neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių teismas nelaikė išimtinu atveju. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra įstatyme nustatytas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu, nes kiekviena šalis turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, siekiant užtikrinti vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – proceso koncentracijos ir operatyvumo įgyvendinimą (CPK 7 straipsnis). Šalims netinkamai įgyvendinant savo procesines teises, joms kyla įstatyme nustatytos neigiamos procesinės pasekmės – ieškinio palikimas nenagrinėtu (b.l. 76).

Atsakovas K. T. padavė atskirąjį skundą dėl neperduoto 2013 m. liepos 15 d. pirmojo atskirojo skundo bei 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2 – 4824 – 752/2013 pripažinimo negaliojančia.

Atsakovas nurodė, kad jis apie 2013 m. rugsėjo 10 d. parengiamąjį teismo posėdį sužinojo tik 2013 m. rugsėjo 14 d., gavęs teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Be to, Kauno apylinkės teismui buvo išsiųstas 2013 m. liepos 15 d. atskirasis skundas. Piktybiškai vengiama atsakovo sutuoktine pripažinti atsakove. Ši byla– ištisas civilinio proceso pažeidimas. Teisme dingo atsakovo paduotas atsiliepimas į ieškinį, kuris paduotas nepažeidžiant padavimo terminų. Atsiliepimas į ieškinį atsirado tik priėmus sprendimą už akių.

Tai ne pirmas ieškovo ieškininis atsakovui tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Atsakovas tik gavęs naują ieškinį sužinojo, kad pirmasis ieškininis pareiškimas buvo nenagrinėtas. Dingo ieškininis pareiškimas civilinėje byloje Nr. 2 ­ 1268 – 568/2012, atsiranda naujas ieškinys (civ. byla Nr.2 – 4824 –752/2013).

Atskirasis skundas tenkintinas dalinai. . Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Parengiamasis teismo posėdis skiriamas tuo tikslu, kad teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengtą nagrinėti bylą teisme (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Parengiamasis teismo posėdis iš esmės vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir teismo posėdis vykstant teisminiam nagrinėjimui, tačiau jiems keliami skirtingi tikslai. Parengiamojo teismo posėdžio tikslas yra parengti bylą teisminiam nagrinėjimui, t.y. išsiaiškinti ir galutinai suformuluoti šalių nuomonę ginčijamais klausimais. Ypač svarbi šio posėdžio dalis yra šalių apklausa dėl pareikšto ieškinio ir atsiliepimo į jį.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas ir atsakovas K. T.. Teismas sprendė, kad šalys neatvyko į teismo be svarbių priežasčių, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą. Be svarbios priežasties į teismo posėdį neatvyko atsakovas K. T.. Jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Iš ieškovo buvo gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui. Tai reiškia, kad ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 4 dalis).

Teismas sprendė, kad į teismo posėdį neatvykus ieškovo atstovui ir atsakovui, parengiamojo posėdžio tikslai negali būti pasiekti, nes tinkamai pasirengti išnagrinėti bylą teismo posėdyje negalima. Tai klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas nepasinaudojo galimybe pripažinti šalių dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (CPK 230 straipsnio 5 dalis).

Šioje byloje atsakovas K. T. prašė įtraukti dalyvauti byloje atsakove ir jo sutuoktinę R. T.. Šis prašymas liko neišspręstas, t.y. teismas pažeidė CPK 230 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad teismas parengiamajame teismo posėdyje išsiaiškina įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis.

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias pasiregimą nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje, o tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą.

Pirmosios instancijos teismas yra priėmęs ir ieškovo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismas dėl šio atsiliepimo argumentų nepasisako, kadangi atsiliepimą pateikė advokato padėjėjas, o advokato padėjėjas negali dalyvauti apeliacinės instancijos teisme, t.y. šiuo atveju pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.