Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei, atsakovo atstovei Rūtai Gerikienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje D. T. atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečiui D. T. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje bei uždrausta dvejus metus nuo išsiuntimo atvykti į Lietuvos Respubliką (b. l. 4–5).

Iš byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto D. M. 2012-06-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-06-08 apie 08.40 val. vykdant tarnybą (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose tarp VSŽ Nr. 1167 ir VSŽ Nr. 1168 apie 80 metrų nuo VSŽ Nr. 1167, pastebėti ant kontrolinės pėdsakų juostos keturių asmenų avalynės pėdsakai, kertantys valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą. Pėdsakais sekti ir jų krypčiai nustatyti buvo naudotas tarnybinis šuo, kuris vedė pėdsakais apie 5 kilometrus mišku ir pievomis ir keliais bei atvedė į vietą, esančią netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose esančiame miške apie 11.15 val. buvo sulaikyti keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurių tarpe buvo ir (duomenys neskelbtini) pilietis D. T., gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini). Visi asmenys turėjo asmeninius daiktus ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių pasus. Keturi asmenys buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) užkardą (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1. 1).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausios tyrėjos I. P. 2012-06-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal anksčiau minėtą tarnybinį pranešimą nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 291 str. 1 d., požymiai t.y. 2012-06-08 apie 8 val. keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurių tarpe ir (duomenys neskelbtini) pilietis D. T., tyčia, neteisėtai, neleistinoje vietoje, ne per valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidami pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, todėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. T. atžvilgiu, vadovaujantis LR BPK 166 str. 1 d. 2 p. ir 3 d. pradėtinas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 291 str. 1 d., tyrimas (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 2).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-10 nutartimi įtariamajam D. T., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 3–4).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2012-06-29 nutarimu nustatė, kad byloje atlikti visi neatidėliotini ikiteisminio tyrimo veiksmai su įtariamuoju D. T., gim. (duomenys neskelbtini), todėl kardomąją priemonę – suėmimą toliau taikyti netikslinga ir ji naikintina, o įtariamajam taikytini mažesni apribojimai – talpintinas į Užsieniečių registracijos centrą (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 5).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės sienos kontrolės skyrius 2012-07-02 sprendimu Nr. (21(20)-11-1306 nusprendė sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val. (duomenys neskelbtini) pilietį D. T. (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 6-7).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-03 sprendimu vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 116, 117 str., nusprendė (duomenys neskelbtini) pilietį D. T., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikyti ir apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centre nuo 2012-07-03 iki 2012-10-03 (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 9).

Pareiškėjas 2012-07-11 Migracijos departamentui prie VRM pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 13-14).

Migracijos departamentas prie VRM 2012-08-14 atliko pareiškėjo pirminę apklausą, kurios metu pareiškėjas Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nuo 2006 metų gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuvyko legaliai ir gyveno iki baigėsi vizos galiojimas. Vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini), susitvarkė dokumentus ir vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) Gyvendamas (duomenys neskelbtini), t.y. nuo 1996 m. nuomojo patalpas ir turėjo papildomų lėšų, tačiau 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo priverstas įforminti dokumentus K. Z. vardu, su kuriuo bendradarbiavo V. L.. Jie motyvavo, kad pareiškėjo dokumentai nesutvarkyti. Į policiją nesikreipė, nes V. L. buvo policininkas ir prižiūrėjo tą rajoną. Pareiškėjas pasidarė vizą ir išvažiavo. Turėjo performuoti dokumentus ir nesijautė saugus, išvyko. 2012 m. gegužę sugrįžo į (duomenys neskelbtini), kad galėtų oficialiai sutvarkyti dokumentus ir sugrįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sulaikytas (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 18).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-07-16 baudžiamuoju įsakymu (duomenys neskelbtini) pilietį D. T. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d. ir nuteisė dvidešimt penkių parų areštu (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 11-13).

Iš byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Štabo tyrimo skyriaus 2012-10-22 rašto Nr. (26)-7K-2932 matyti, kad (duomenys neskelbtini) pilietis D. T. 2012-10-12 išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nesugrįžo (b. l. 20).

Migracijos departamentas prie VRM Prieglobsčio reikalų skyrius (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad D. T., kartu su dar trimis (duomenys neskelbtini) piliečiais, buvo sulaikytas 2012-06-08 Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. D. T. tyčia, neleistinoje vietoje, ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, eidamas pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Sulaikymo metu D. T. pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2011-10-05 iki 2021-10-05, tačiau teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų neturėjo. D. T. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-6121-12, pagal LR BK 291 str. 1 d. 2012-06-10 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi D. T. buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, vienam mėnesiui, t. y. iki 2012-07-10, jis buvo patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. 2012-07-02, atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įtariamasis D. T. buvo paleistas į laisvę, 2012-07-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu, vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 116 ir 117 str., buvo sulaikytas ir apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre nuo 2012-07-03 iki 2012-10-03. D. T. paskutinės gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Iš kilmės valstybės prieglobsčio prašytojas išvyko 2012-06-07 lėktuvu iš (duomenys neskelbtini) m. į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Respublika). Lėktuve susipažino su trimis (duomenys neskelbtini) piliečiais. Iš (duomenys neskelbtini) visi keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai taksi automobiliu nuvyko iki nežinomo miestelio, vairuotojas juos paleido prie miško ir jie eidami apie 15 valandų buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Savo prieglobsčio prašymą, D. T. motyvuoja tuo, kad vyko į (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno teisėtai nuo 2006 m., kol baigėsi vizos galiojimo laikas. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) nuo 1996 m. nuomojo patalpas, kurios jam priklausė nuosavybės teise, tačiau 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo priverstas perrašyti nuosavybės dokumentus kito asmens K. Z. vardu, nes esą buvo nesutvarkyti patalpų nuosavybės dokumentai. Dokumentų perrašyme, kartu su K. Z., dalyvavo policininkas V. L., todėl D. T. į policiją nesikreipė, nemanė, kad tai duos naudos. Tuo metu, kai kilo problemos dėl nuosavybės dokumentų, jis buvo persekiojamas, nukentėjo fiziškai, buvo sumuštas, jam buvo sutrenkta galva, todėl dabar blogai girdi. Norėjo gyventi saugiai ir ramiai, todėl išsiėmė naują vizą ir išvyko, 2012 m. gegužės mėn. vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), kad galėtų sutvarkyti dokumentus ir sugrįžti atgal į (duomenys neskelbtini), tačiau vykstant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas. Pirminės apklausos metu D. T. teigė nesikreipęs prieglobsčio jokioje kitoje užsienio valstybėje, tačiau įvedus jo pirštų atspaudus į EURODAC sistemą, buvo nustatyta, kad kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa EU bazėje su kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (gauta iš Slovakijos Respublikos) ir kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (gauta iš (duomenys neskelbtini)). Šengeno informacinėje sistemoje (SIS1+) nėra paskelbta apie įrašą, siekiant uždrausti D. T. atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį. 2012-08-17 buvo gautas Užsieniečių registracijos centro 2012-08-16 raštas, kuriame siūloma pripažinti prieglobsčio prasytojo D. T. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje akivaizdžiai nepagrįstu. 2012-08-22 buvo atlikta papildoma D. T. apklausa, užpildytas prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokolas. Apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad 1996 m. įsigijo patalpas planuodamas atidaryti parduotuvę ar vykdyti sportinę veiklą. Jis buvo vienintelis šių patalpų savininkas. Pirkimo-pardavimo sandoris buvo patvirtintas notariškai. Vėliau šias patalpas nuomojo kaip banketinę (pokylių) salę. Už nuomą gaudavo 500 - 1000 larių. Nuomavo neoficialiai, valstybei jokių mokesčių nemokėjo. 2011 m. gegužės ar birželio mėn. į jo namus atėjo civilių rūbais apsirengę asmenys ir prisistatę policijos pareigūnais, liepė važiuoti kartu su jais į 2 - ąjį policijos poskyrį, paklausus kodėl jis turi važiuoti, jam buvo atsakyta, kad paaiškės policijoje. D. T. nesipriešino ir važiavo kartu su jais. Policijoje jam buvo pasakyta, kad patalpas jis įsigijo neteisėtai ir kad jos priklauso kitam asmeniui L. V.. D. T. teigė nepažįstantis to asmens, nežinojo kas jis toks. Taip pat D. T. buvo pagrasinta, kad jis bus uždarytas į kalėjimą. Dėl savo teisių gynimo, niekur nesikreipė, nes neturi jokių pažįstamų, kad galėtų „bylinėtis“, manė, kad vis tiek nelaimės prieš policiją. D. T. pasirašė dokumentus, dėl nuosavybės perdavimo. Po mėnesio laiko (2011 m. rudenį) jis iš (duomenys neskelbtini), turėdamas Lietuvos Respublikos vizą (galiojusią nuo 2011-11-10 iki 2011-12-10) atvyko į Lietuvos Respubliką, o iš čia išvyko į (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes bijojo, kad gali būti kada nors sulaikytas ar pan. (duomenys neskelbtini) gyveno apie 5-6 mėn., ten susirado (duomenys neskelbtini) pilietę ir jie buvo padavę dokumentus dėl santuokos įforminimo, tačiau baigėsi vizos galiojimas ir jis turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl nesulaukęs sprendimo, išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) Į (duomenys neskelbtini) grįžo 2012 m. gegužės mėn. ten pagyveno nepilną mėnesį, laukė pakvietimo iš (duomenys neskelbtini) gyvenančios draugės, bet per tą laiką sužinojo, kad pas jo tėvus buvo atvykę policijos pareigūnai, norėjo pasiimti nuosavybės dokumentų kopijas, klausė kur yra D. T.. Jis buvo apsistojęs pas brolį (duomenys neskelbtini). Dokumentų kopijos buvo pas D. T. draugą. Sužinojęs, kad vėl prasidėjo „nesąmonės“, išvyko nesulaukęs pakvietimo iš (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje. Paklausus kas, prieglobsčio prašytojo nuomone jam gresia, jeigu jis sugrįš į savo kilmės šalį, buvo atsakyta ,,būsiu sulaikytas“. Taip pat buvo klausiama, ar kreipėsi kitoje užsienio valstybėje dėl prieglobsčio, D. T. atsakė „ne“, pasakius, kad Departamentas turi informacijos, kad kreipėsi, atsakė „nu gal (duomenys neskelbtini) 2000 m. Turėjau problemų (duomenys neskelbtini)“, paklausus kokių, D. T. nurodė, kad minėtoji mergina yra pabėgėlė iš (duomenys neskelbtini), jis ją myli ir norėjo gyventi su ja, todėl vyko pas ją. Mergina turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. D. T. teigė (duomenys neskelbtini) gyvenęs 6 metus, 2006 m. grižo į (duomenys neskelbtini) Paklausus, kur dar kreipėsi prieglobsčio, atsakė „niekur“, paklausus ar kreipėsi Slovakijoje (kaip nurodoma EURODAC sistemoje), atsakė „nesikreipiau, niekur daugiau nesikreipiau“. Taip pat buvo klausiama ar Lietuvos Respublikos viza D. T. buvo išduota vieną kartą, atsakė, kad du kartus, kada pirmą kartą neatsiminė, tačiau teigė, kad anksčiau nei antroji, kuri buvo išduota 2011 m. Jis tuo metu vyko į (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respubliką, per Lenkijos Respubliką, tačiau nenuvyko, nes dar tuo metu „nebuvo atidaryta siena“, todėl grįžo į (duomenys neskelbtini) Paklausus, kodėl D. T. pateikė prieglobsčio prašymą, nurodė, kad jis buvo priverstas perduoti savo nuosavybės teises į turimas patalpas kitam asmeniui ir kad tai buvo neteisėta, nors buvo daroma su policijos pareigūnų žinia, todėl, negalėdamas apginti savęs ir bijodamas nusprendė išvykti iš šalies. Tačiau atlikus visos D. T. byloje dėl prieglobsčio suteikimo esančios informacijos analizę paaiškėjo, kad prieglobsčio prašytojas yra linkęs meluoti, kurti išvykimo motyvus siekdamas kiek galima labiau atitikti prieglobsčio suteikimo sąlygas. D. T. ne tik prieštaringai nurodė savo gyvenimo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, bet ir išvykimo iš kilmės šalies priežastis. Be to, net jeigu ir laikyti, kad buvo pažeistos jo teisės į nuosavybę, jis galėjo bent pabandyti apginti jas, o pasiteisinimas, kad neturi policijoje pažįstamų,negali būti laikoma negalėjimu apginti savo teises ir teisėtus interesus kilmės valstybėje. Pažymėtina ir tai, kad kaip jis pats nurodė, jo tikslas buvo (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena jo mylima mergina ir su kuria jis norėjo susituokti bei pasilikti gyventi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Migracijos departamente surinktą informaciją bei D. T. bylos faktinę medžiagą, nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat D. T. nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad kilmės valstybėje jam asmeniškai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sąlygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, išvardintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams, D. T. nepateikė jokios patikimos ir pagal 82 straipsnio 2 dalį neatmestinos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto, arba žmogaus teisių pažeidimų. D. T. išvykimo iš (duomenys neskelbtini) bei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo motyvai neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes jo prašymas grindžiamas išskirtinai asmeninėmis priežastimis (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 57-62).

Išnagrinėjęs Pareiškėjo nurodytus motyvus, apklausos metu pateiktus faktus, Departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. T. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, Pareiškėjo prašymo netenkino ir pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje nesuteikė (b. l. 4–5).

Nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento sprendimu, (duomenys neskelbtini) pilietis D. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V – 361 patvirtintos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatos.

Pagal ĮUTP 88 str., Departamentas iš esmės nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 86 str. ar 87 str. nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų įstatymo 88 straipsnyje.

ĮUTP 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų ĮUTP 88 straipsnyje. Pažymėtina, kad 86 str. 1 d. pateikta pabėgėlio statuso sąvoka atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje pateiktą pabėgėlio apibrėžimą. Tam, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu pagal 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A dalį ir ĮUTP 86 str. 1 d., jis turi ne iš dalies atitikti pabėgėlio statuso apibrėžimą, o in corpore turi būti įvykdytos visos jame nurodytos sąlygos, t. y. asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš šių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba negali ten grįžti, nes bijo persekiojimo.

Pagal Tvarkos aprašo 66.1., punktą persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiūromis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose; prieš asmens lytį ar vaikus nukreipti veiksmai. Pažymėtina, kad persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, t. y. nukreiptas tiesiogiai prieš asmenį prašantį prieglobsčio, ir susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (LVAT 2010-06-17 nutartis a. b. Nr. A756-1538/2010; 211-12-15 nutartis a. b. A662-3577/2011).

Pagal ĮUTP 71 str. 3 d. 4 p., prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Tvarkos aprašo 7 punktą, prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte. Iš nurodytų nuostatų matyti, kad pareiga įrodyti individualaus persekiojimo kilmės valstybėje pavojų, tenka asmeniui, prašančiam prieglobsčio.

ĮUTP 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant asmens prašymą suteikti prieglobstį prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (83 str. 2 d.).

Apklausų metu Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, neaptvirtina, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, t. y. jis atitinka ĮUTP 86 str. nustatytus kriterijus pagal kuriuos asmeniui suteikiamas prieglobstis. Aiškių argumentų ir motyvų, kodėl išvyko iš kilmės valstybės, Pareiškėjas nenurodė, teismo vertinimu, jo pateikti argumentai yra visiškai abstraktūs ir nenuoseklūs, be to, tvirtina, kad iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko dėl asmeninių priežasčių (Bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 18). Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo nurodyti asmenys, kurie jam grasina, nelaikyti smurto dalyviais Tvarkos aprašo 2 p. prasme. Be to, duomenų, kad prieš Pareiškėją būtų panaudoti smurtiniai veiksmai, kaip tai apibrėžta Tvarko aprašo 66.1 p., nėra. Pats pareiškėjas patvirtino, kad į teisėsaugos institucijas jis nėra kreipęsis, todėl laikytina, kad jis nepasinaudojo valstybės teisėsaugos institucijų apsauga nuo galimo persekiojimo. Pareiškėjo pasakojimas apie išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes yra painus ir nenuoseklus, jis yra linkęs meluoti ir slėpti tyrimui reikšmingas aplinkybes, neigti tai, kad kitose valstybėse yra padavęs prašymus dėl prieglobsčio suteikimo, todėl laikytina, kad Pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

Pagal ĮUTP 87 str. 1 d., papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 p.); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 p.).

Nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir remdamasis bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, Departamentas nenustatė, kad grįžimo į kilmės šalį atveju D. T. bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Prieglobsčio prašytojas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Remdamasis surinkta informacija, Departamentas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir ĮUTP 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. smurto veiksmai, sudarantys rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog D. T. nenoras grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįstas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio būtinybe susijusiomis priežastimis, nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms grėstų pavojus, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, todėl pareiškėjo atžvilgiu ĮUTP 87 str. 1 d., – netaikytina. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui D. T. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas remiantis byloje esančia faktine rašytine medžiaga, todėl teismo vertinimu yra pagrįstas.

Pareiškėjas taip pat reiškia nesutikimą su Departamento sprendimo dalimi, kuria jam uždrausta dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

Pagal ĮUTP 133 str. 2 d., užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Departamentas (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad sprendimas uždrausti D. T. dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas, atsižvelgiant į tai, kad jis akivaizdžiai piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra.

Ginčo dėl to, kad Pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko ir joje buvo neteisėtai, nėra, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė ir tvirtina Departamento nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas piktnaudžiavo prieglobsčio prašymo procedūra, todėl konstatuotina, kad Departamentas pagrįstai uždraudė D. T. atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus.

Pagal Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka ĮUTP nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.

Nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų analizės pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Pareiškėjas neatitinka ĮUTP 86 str. 1 d. ir 87 str. 1 d. reikalavimų, todėl jo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, vadovaujantis ĮUTP 2 str. 1 d., yra nepagrįstas. Prieglobsčio prašytojui, pateikus akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga negali būti suteikti (77 str. 2 d.). Teismas sprendžia, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. T. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, bei dvejus metus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.