Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo T. Š. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-11-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-77608094-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-11-15 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-77608094-16 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 125 straipsnį 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dviem mėnesiams už tai, kad jis 2016-10-27, 14.12 val., Šilutės r. sav., Mantvydų k., vairuodamas transporto priemonę Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie „Stop“ kelio ženklo Nr. 204 ir linijos, kuri pastatyta ir nubrėžta prieš geležinkelio pervažą. T. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 168, 170, 1 priedo 204 punktų reikalavimus. Ši jo veika atitinka ATPK 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. (b. l. 10)

2016-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas T. Š. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-11-15 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-77608094-16 panaikinimo. Skunde T. Š. nurodo, kad nesutinka su jam paskirta nuobauda, nes iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad jis važiuodamas per pervažą buvo sustojęs, nors sustojo ne prie pat „Stop“ linijos, bet pervažą pervažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui bei įsitikinęs, kad važiuoti yra saugu.

Teismo posėdžio metu T. Š. palaikė skundą. Pažymėjo, kad iš vaizdo medžiagos matyti, kad jis sustojo prieš „Stop“ liniją, prieš pervažą, neprivažiavęs „Stop“ linijos, o priešais sustojusį automobilį. Įsitikino, kad yra saugu važiuoti ir važiavo toliau. Paaiškino, kad jam privažiavus prie pervažos, priešais pervažą stovėjo automobilis. Jis sustojo už to automobilio, o kai pajudėjo, tai prieš pat pervažą dar kartą nebesustojo, o nuvažiavo toliau. Mano, kad jam neteisingai paskirta nuobauda, nes nuobauda paskirta už tai, kad jis nesustojo prie pervažos, o turėtų būti paskirta už tai, kad nesustojo prie „Stop“ linijos. Visgi, mano, kad jis nepadarė pažeidimo – nesustojimo prie pervažos, o pažeidimas - nesustojimas prie „Stop“ linijos yra visai kitoks pažeidimas, už kurį teisės neatimamos.

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė A. B. parodė, kad 2016-10-17 ji budėjo su nežymėtu automobili prie geležinkelio pervažos. Buvo vykdomas darbo planas dėl kontrolės prie geležinkelio pervažų, dirbo su nežymėtu automobiliu ir vaizdo registratoriumi. Ji sėdėjo automobilyje, filmavo vaizdo registratorius. Prie pervažos sustojo trys automobiliai. Vienas sustojo ir nuvažiavo, o T. Š. net nepristojo prie „Stop“ linijos. Ji pranešė kolegei, koks automobilis nesustojo prie pervažos. Pažymėjo, kad privaloma sustoti prie „Stop“ linijos. Sustojimas prieš sustojusį automobilį prieš pervažą nelaikomas tinkamu sustojimu prieš pervažą. Prieš pervažą privaloma sustoti prie „Stop“ linijos, o iš vaizdo įrašo matyti, kad T. Š. prie „Stop“ linijos nesustojo. Po to, vėliau T. Š. vėl buvo privažiavęs prie jų ir nufotografavo jų nežymėtą automobilį ir nuvažiavo

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė R. M. parodė, kad 2016-10-27 dirbo su kolege, vykdė eismo prie pervažos kontrolę. Per radijo ryšį buvo panešta, kad prie „Stop“ kelio ženklo nesustojo automobilis Škoda, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažeidimas buvo užregistruotas video registratoriumi. Automobilis buvo sustabdytas Vilkyčių kaime. Patikrinus vairuotojo dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį vairavo T. Š.. Jam buvo paaiškinta sustabdymo priežastis, įteiktas šaukimas į komisariatą. Asmeniui nurodė telefono numerį. Pažymėjo, kad apie pažeidimą ją informavo kolegė, ji pati pažeidimo nematė, nes vienas pareigūnas stebi automobilius prie pervažos, kitas pareigūnas už pervažos stabdo vairuotojus, pažeidusius KET. Ji suformulavo protokolą. Nurodė, kad kiekvienas automobilis turi sustoti prie „Stop“ linijos ir prie kelio ženklo. T. Š. būtinai turėjo sustoti antrą kartą prie „Stop“ linijos, nors ir buvo prieš tai sustojęs prieš kitą sustojusį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas R. D., priimdamas nutarimą, laikėsi paminėtų įstatymo nuostatų.

ATPK 125 straipsnyje atsakomybė numatyta už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Šiuo atveju skundžiamu nutarimu T. Š. paskirta nuobauda – 144 eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dviem mėnesiams.

KET 168 punktas numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 170 punktas numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 1 priedo 204 kelio ženklo „Stop“ paaiškinime nurodyta, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą.

Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 125 straipsnį T. Š. buvo pradėta, nes jis 2016-10-27, 14.12 val., Šilutės r. sav., Mantvydų k., vairuodamas transporto priemonę Skoda Superb, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie „Stop“ kelio ženklo Nr. 204 ir linijos, kuri pastatyta ir nubrėžta prieš geležinkelio pervažą, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 168, 170, 1 priedo 204 punktų reikalavimus, 2016-11-15 priimtas nutarimas, kuriuo T. Š. už pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, paskirta 144 (vieno šimto keturiasdešimt keturių) eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dviem mėnesiams. T. Š., nesutikdamas su nutarimu ir jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu, teigdamas, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes tai jis sustojo prieš pervažą už kito automobilio, be to, per pervažą važiavo, įsitikinęs, kad važiuoti yra saugu, nurodė, kad nesustojimas prieš „Stop“ liniją yra kitas pažeidimas.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. Š. skundą, teismas konstatuoja, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nustatytas pažeidimas: tai, kad T. Š. pravažiavo geležinkelio pervažą nesustojęs prieš „Stop“ kelio ženklo Nr. 204, kuris pastatytas prieš pervažą, ir nesustojęs prieš „Stop“ liniją, kuri nubrėžta prieš pervažą, visiškai įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 9), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 11, 12) bei liudytojų policijos pareigūnių A. B. ir R. M. duotais parodymais teismo posėdžio metu bei byloje esančiu ir teismo posėdžio metu peržiūrėtu vaizdo įrašu, kuriame yra užfiksuotas pats pažeidimas. Teismo posėdžio metu T. Š. teigė, kad jis sustojo prieš „Stop“ liniją, prieš pervažą, neprivažiavęs „Stop“ linijos, o priešais sustojusį automobilį, įsitikino, kad yra saugu važiuoti ir važiavo toliau, prieš pat pervažą dar kartą nebesustojo, o nuvažiavo toliau. Taip pat nurodė, kad jam neteisingai paskirta nuobauda, nes nuobauda paskirta už tai, kad jis nesustojo prie pervažos, o turėtų būti paskirta už tai, kad nesustojo prie „Stop“ linijos. Šį faktą, kad T. Š. sustojo ne prieš pervažą, o sustojo už automobilio, sustojusio prieš pervažą, ir daugiau nebesustojo nei prieš pat pervažą, nei prieš “Stop” liniją, patvirtino byloje esantis vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio nežymėto automobilio video registratoriaus. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą iš tikrųjų matyti, kad T. Š. vairuojamas automobilis sustoja už kito automobilio, sustojusio prieš pervažą prie “Stop” linijos, kai minėtas automobilis važiuoja per pervažą, T. Š. automobilis taip pat nuvažiuoja per pervažą nesustodamas nei prieš „Stop“ liniją, nei prieš pat pervažą. Teismas pažymi, KET 168 punktas numato, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 170 punktas numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. KET 1 priedo 204 kelio ženklo „Stop“ paaiškinime nurodyta, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. Atsižvelgiant į minėtus KET punktų reikalavimus, nekyla jokių abejonių, kad T. Š. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, ir jam paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta. T. Š., pažeisdamas KET reikalavimus, pervažiavo geležinkelio pervažą, prie kurios įrengtas „Stop“ kelio ženklas ir nubrėžta „Stop“ linija, nesustojęs nei prie „Stop“ kelio ženklo, nei prie „Stop“ linijos. KET 170 punktas imperatyviai nurodo, kad net mirksint baltam šviesoforo signalui vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, vadinasi prieš „Stop“ liniją privaloma sustoti visais atvejais. T. Š. sustojimas priešais kitą automobilį, kuris buvo sustojęs prie „Stop“ ženklo ir linijos, esančių prieš geležinkelio pervažą, nėra laikytinas tinkamu sustojimu priešais kelio ženklą „Stop“ prieš geležinkelio pervažą ATPK 125 straipsnio prasme.

Vadovaujantis KET 168, 170, 1 priedo 204 punktų reikalavimais, kurie yra imperatyvūs, t. y. jie neturi hipotezių, vadinasi šių punktų reikalavimai turi būti vykdomi ir jų turi būti laikomasi besąlygiškai visais atvejais, t. y. be jokių išlygų ar kitų vykdymo būdų. Teismo posėdžio metu T. Š. teigė, kad jis sustojo prieš pervažą mažesniu nei 10 metrų atstumu ir šis jo sustojimas gali būti vertinamas kaip tinkamas KET reikalavimų vykdymas. Toks T. Š. teiginys yra atmestinas, nes šiuo atveju atstumas iki geležinkelio pervažos neturi reikšmės, kadangi pažeidimo vietoje yra nubrėžta „Stop“ linija, todėl automobilio vairuotojas privalo sustabdyti automobilį būtent prieš „Stop“ liniją. Šiuo atveju prie pervažos yra įrengtas „Stop“ kelio ženklas, nubrėžta „Stop“ linija ir vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais ir kelio ženklinimu. Sustoti prieš „Stop“ liniją reiškia, kad tarp „Stop“ linijos ir prieš ją sustojusio automobilio negali būti kitų eismo dalyvių, tik toks sustojimas prieš „Stop“ liniją gali būti laikomas tinkamu. Taip pat, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju tinkamai A. Š. padarytas pažeidimas yra kvalifikuotas pagal ATPK 125 straipsnio nuostatas, nes „Stop“ ženklas, prie kurio A. Š. nesustojo, yra pastatytas prieš geležinkelio pervažą, o T. Š. teiginys, kad už nesustojimą prie „Stop“ linijos jis turėjo būti nubaustas pagal kitą ATPK straipsnį, vertintinas kritiškai, toks jo teiginys laikytinas siekimu būti nubaustu švelnesne administracine nuobauda ar net išvengti administracinės atsakomybės.

Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. D. 2016-11-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl tenkinti T. Š. skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo įrašu voke (b. l. 3), nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Š. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto R. D. 2016-11-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-77608094-16 palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašu voke, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.