Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 30 d., apie 10.30 val., patikrinimo metu nustatyta, kad L. V. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, vykdydama darbdavio funkcijas, įmonei priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti I. T. barmene. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. V., vykdydama darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojai I. T. prieš jos darbo pradžią, įmonei priklausančioje kavinėje būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbuotoja rašytinę darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžią. Šiais veiksmais L. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1, 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 17.1 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 1), nelegalaus darbo tyrimo aktas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu buvo rasti keturi dirbantys darbuotojai. Apie darbuotojos I. T. valstybinio socialinio draudimo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nėra pranešta, darbuotoja neįtraukta į įmonės darbuotojų sąrašą. I. T. patikrinimo metu nepateikė verslo liudijimo ar kitos registruotus veiklos pažymos. Minėta darbuotoja patikrinimo metu dirbo barmene (b. l. 2, 3), integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad I. T. nėra įtraukta į VSDFV duomenų bazę, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja (b. l. 4), I. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015-10-29 ji bandė dirbti barmene UAB (duomenys neskelbtini)apie 1 val. laiko. 2015-10-30 atėjo 8 val., ir ketino dirbti iki 12 val. Dėl darbo tarėsi su L. V.. Bandydama dirbti atliko šiuos darbus – pilstė sriubą, darė kavą, nurinkinėjo indus, valė stalus. Dėl darbo užmokesčio nebuvo sutarusi (b. l. 5), L. V. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad įmonėje tik jai suteikta teisė priimti ir atleisti darbuotojus. Patikrinimo metu buvo įmonės darbuotojos I. T. dukra I. T.. Į darbą jį atvyko 9 val. ir turėjo praktikuotis iki 11 val., kadangi turėjo išleisti mamą pas gydytojus. Ketino I. T. įdarbinti (b. l. 6).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Taip pat dėl bandomojo laikotarpio LVAT yra konstatavęs, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šį taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Tokiu būdu darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Įtvirtinant šią nuostatą DK buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto (N575-547/2012).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad I. T. dirbo darbą, tai yra realiai atliko barmenės funkcijas, kai su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, taip pat nepranešta VSDFV. Tokiu būdu L. V., nesudariusi darbo sutarties su I. T. ir leidusi jai dirbti, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., ir 99 str. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl yra baustina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Atsižvelgdamas į tai, kad L. V. pripažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nelegalus darbas truko trumpą laiką, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas mano, kad net ir minimali ATPK 41³ str. 1 d. minimali nuobauda, t.y. 868 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje minimali, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

nutarė:

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.