Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Byloje ginčas kilo dėl pagrindo pratęsti dvi valstybinės žemės nuomos sutartis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. N23/2004-0486 ir Nr. N23/2004-0487 buvo išnuomotos dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo Žemės sklypo dalių paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija esamiems pastatams eksploatuoti. Ieškovė I. J. 2012 m. vasario 2 d. nuosavybės teise įsigijo Žemės sklypuose esantį Poilsio namelį. Nuomos sutartys iš dalies pakeistos 2014 m. liepos 2 d. susitarimais. Bylos duomenimis, valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai su ieškove, kaip statinį įsigijusia naująja savininke, tęsėsi. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gegužės–gruodžio mėnesiais atliktas Poilsio namelio kapitalinis remontas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2015 m. sausio 16 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-61(16.2) dėl poilsio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos pažeidimų nenustatyta. Ieškovė I. J. 2017 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių dėl žemės nuomos sutarčių termino pratęsimo. Ieškovė prašymą pratęsti žemės nuomos sutarčių terminą motyvavo tuo, kad atliktas Poilsio namelio kapitalinis remontas, dėl to nuomos terminas turėtų būti pratęstas iki ekonomiškai pagrįstos statinio naudojimo trukmės pabaigos – 40 metų, t. y. iki 2054 m. sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. 13SD-1760-(14.13.104.) ieškovės prašymo netenkino.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.550 straipsnio 1 dalies 4 punktu, žemės nuomos sutartyje turi būti nurodytas žemės nuomos terminas. Nustatyta, kad Nuomos sutartyse numatytas trylikos metų Žemės sklypo nuomos terminas nuo sutarčių sudarymo (t. y. iki 2017 m. rugsėjo 16 d.). Taigi Nuomos sutartyse nustatytas nuomos terminas yra suėjęs. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais.

13. Apeliantė teigia, kad atsakovę pratęsti nuomos sutartis įpareigoja galiojantys teisės aktai ir remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 42 punkto nuostata, numatančia, kad žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas iki statinio ar įrenginio, esančio žemės sklype, ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės termino (naudojimo termino) pabaigos. Akcentuotina, kad minėtoje nuostatoje numatyta statiniams eksploatuoti išnuomoto žemės sklypo nuomos termino pratęsimo galimybė. Kartu reikšminga ir tai, kad minėto teisės akto 42 punkte taip pat reglamentuojama, jog sprendimas pratęsti valstybinės žemės nuomos terminą gali būti priimamas, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms ir nuomininkas tvarkingai vykdė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Taigi sprendimui pratęsti žemės nuomos terminą reikšminga ir teritorijų planavimo dokumentuose numatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2009 m. kovo 13 d. sprendimu, be kita ko, buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, konstatavus, kad jis neteisėtas, prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai (generaliniam planui), be kita ko, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija priskirta zonai, pažymėtai kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o sutvarkyta teritorija numatyta kaip miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

15. Apeliantė pažymi, kad Žemės sklypas suformuotas ne detaliuoju planu, bet 2004 m. liepos 15 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2327, o šis administracinis aktas nenuginčytas. Apeliantės nuomone, detaliojo plano panaikinimas automatiškai nedaro negaliojančiais vėliau priimto minėto apskrities viršininko įsakymo ar Nuomos sutarčių.

16. Teisėjų kolegija apeliantės motyvus ir samprotavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų (jų sprendinių) perspektyvinės galios ir nebuvimo prievolės performuoti jau suformuotą žemės sklypą, kai nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas nebeatitinka naujai patvirtintų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad ginčo Žemės sklypo naudojimo būdas, panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 ir juo patvirtintą detalųjį planą, neatitinka ir iki tol galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatų, o šios perkeltos ir į vėlesnį teisinį reglamentavimą. Nurodytos aplinkybės teisingai nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendime.

17. Pažymėtina, kad dėl ginčo Žemės sklypui aktualaus teisinio reglamentavimo ir nurodytų aplinkybių dėl Žemės sklypo naudojimo paskirties faktinio pasikeitimo išsamiai pasisakyta prie šios bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-428-323/2016, iškeltoje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei I. J. dėl statinio nugriovimo, priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 3K‑3‑146‑687/2017), iškeltoje (kasacinio teismo nutarties 29–36 punktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog teismo sprendimu konstatavus, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151, kuriuo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, ir detalųjį planą panaikinus, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė; taip faktiškai buvo panaikinta pagal detalųjį planą nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir tapo vienareikšmiškai aišku, kad nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis – nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje) (kasacinio teismo nutarties 35, 42 punktai).

18. Vertinant apeliantės argumentus, kad nėra galimybės pastatais užstatytą teritoriją priskirti miškui ir miško žemei, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo nurodytas buvusios moksleivių stovyklos teritorijos sutvarkymas, pastatų iškėlimas ir teritorijos renatūralizavimas. Taip pat pažymėta, kad nurodyti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo buvo perkelti į 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kurio sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“ (kasacinio teismo nutarties 33, 36, 51 punktai).

19. Apeliantė akcentuodama Žemės sklypo paskirtį (kita) ir naudojimo būdą (rekreacinės teritorijos) pabrėžia bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės pateiktus paaiškinimus, jog šiuo metu vykdoma žemės paskirties pakeitimo procedūra. Apeliantė remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostata, numatančia, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų pažymi, kad Nuomos sutartys buvo terminuotos, jose numatytas trylikos metų žemės sklypo nuomos terminas nuo sutarčių sudarymo. Ieškovė Poilsio namelį įsigijo 2012 m. vasario 2 d., t. y. po to kai buvo priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis) panaikinti Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151, kaip prieštaraujantį Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytų duomenų, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, perkelti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo; 2012 m. rugsėjo 21 d. priimtas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-164 patvirtinti Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, kuriame ginčo teritorija nurodyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Bylos duomenimis, ieškovė Poilsio namelio kapitalinį remontą atliko 2014 m. gegužės–gruodžio mėnesiais, t. y. po to, kai buvo priimti minėti teisės aktai. Iš anksčiau nurodytų faktinių duomenų visumos matyti, kad teisinė padėtis dėl ginčo žemės sklypų naudojimo paskirties yra faktiškai pasikeitusi.

20. Vadovaujantis CK 6.550 straipsnio 1 dalies 5 punktu, žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.550 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia jog žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios, kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesams. Šalių susitarimas imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovės elgesys buvo pasyvus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė 2014 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus rašto Nr. 13SD‑(14.13.104.)-1559, įsakmiai nurodančio atstatyti įsigytą Poilsio namelį. Iš byloje esančio nurodyto 2014 m. lapkričio 26 d. rašto turinio nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos apygardos administracinis teismas) 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis administracinėje byloje Nr. I-509-162/2013 ir ieškovei primenama, kad pagal taikos sutartį ji per 3 mėnesių laikotarpį nuo valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo turėjo atlikti būtinus veiksmus, patvirtinančius siekį tinkamai naudoti žemės sklypus, t. y. pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ji atstato įsigytus statinius, o šių duomenų nepateikus bus imtasi veiksmų dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie duomenys nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą dėl nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštų konkrečių materialinių reikalavimų, susijusių su valstybinės žemės nuomos sutarčių pratęsimu, pagrįstumo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, veikdama protingai ir apdairiai, investicijų ir remonto nuomojame žemės sklype mastą bei pobūdį turėjo galimybę pasirinkti savo nuožiūra.

22. Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog atlikti statybos darbai, nepagrįsta, kadangi ieškovė atliko poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Nurodytu argumentu iš esmės apeliantė konkrečiai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei, žinojusiai apie Neringos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 151, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimą administraciniame teisme ir ankstesnių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, draudimą statyti pastatus, tačiau 2012 metais įsigijusiai Poilsio namelį ir pradėjusiai statybas, turi tekti tam tikra rizika bei neigiami padariniai.

23. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį, statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį; ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos įstatymo 2 straipsnis 53 dalis numato, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Taigi statinio kapitalinio remonto darbai savo pobūdžiu patenka į statybos sąvokos apimtį.

24. Nuomos sutartys buvo terminuotos. Nuomos sutarčių 8 punkte pažymėti žemės naudojimo apribojimai: vadovautis Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais, paminklotvarkiniu režimu, Neringos savivaldybės teritorijos tvarkymo ir švaros taisyklėmis; sklypas yra Pajūrio juostoje. Nuomos sutartyse dėl pastatų rekonstrukcijos ir naujos statybos galimumo pažymėta, kad tai vykdoma pagal Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą teritorijos detalų planą ir gavus nuomotojo sutikimą. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, visuotinai žinomas Kuršių nerijos nacionalinio parko ypatingas statusas ir konkrečių parko teritorijų paskirtis bei nuomos sutartyse nurodytų teisės aktų nuostatos dėl šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo įpareigoja ne tik valstybės vardu veikiančias institucijas, bet ir privačius asmenis, siekiančius naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su aktualiomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis sudarant ir vykdant sutartis dėl šios teritorijos naudojimo. Atsižvelgdama į šios nutarties 19 punkte nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad esamomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovė, imdamasi Poilsio namelio kapitalinio remonto darbų, pati prisiėmė ir tam tikrą šių veiksmų riziką.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus ir galiojančius teisės aktus, numatančius ginčo valstybinės žemės miškų ūkio paskirtį, pagrįstai pripažino, kad atsakovė nagrinėjamomis aplinkybėmis neturi imperatyvios pareigos pratęsti Nuomos sutartis, teisingai aiškino ir bylos faktinėms aplinkybėms pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, dėl to priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Ieškovės I. J. apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu, dėl to atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas papliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.