Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-13 · Byla Nr. ATP-477-387/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-13
Bylos Nr.
ATP-477-387/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01994-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-477-387/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01994-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-05 nutarties, kuria netenkintas V. M. (toliau – ir apeliantas) skundas dėl 2015-01-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-24062878-15, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-24062878-15 V. M. nubaustas nubaustas už tai, kad 2014-03-18, 12.47 val., vairuodamas automobilį Mitsubishi Carisma buvo neatidus, pradėdamas važiuoti pariedėjo atbuline eiga ir atsitrenkė į gale sustojusį automobilį VW Golf. Eismo įvykio metu apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą – transporto priemonę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-05 nutartimi atmetė apelianto skundą dėl aukščiau nurodyto nutarimo, nurodydamas, jog neturi pagrindo abejoti byloje esančio ekspertizės akto patikimumu ir teisingumu, dėl ko reikėtų skirti pakartotinę ekspertizę. Be to, V. M. kaltę patvirtina kita byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo padarymo protokolas Nr. 10P-22825847-14, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelė, liudytojų paaiškinimai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-05 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-147-655/2015 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai dėl atsisakymo pripažinti apelianto ir jo įgalioto atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis svarbiomis, yra nepagrįsti. Vadovaudamasis CPK 56 straipsnio 1 dalimi, 57 straipsnio 2 dalimi, ATPK 257 straipsniu, apeliantas daro išvadą, jog dokumentą, patvirtinantį jog įgaliotasis atstovas turi aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, reikia tik įgaliotam atstovui atstovaujant fizinį asmenį pagal pavedimą teisme. Tuo tarpu V. M. įgaliotas atstovas pateikė teismui įgaliojimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

Apeliantas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė dėl aplinkybių, nurodytų prašyme. Taigi teismo visgi buvo įvertintos prašyme nurodytos aplinkybės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra senyvo amžiaus, nemoka valstybinės kalbos, dėl ko jo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas. Tuo tarpu A. Ž. bylos nagrinėjime tą dieną negalėjo dalyvauti dėl dalyvavimo kitoje byloje Palangos miesto apylinkės teisme. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad priešingai nei teigiama 2015-03-05 nutartyje, A. Ž. niekaip nebūtų spėjęs grįžti iš Palangos į Vilnių ir dalyvauti V. M. bylos nagrinėjime, kadangi žiemos metu, važiuojant leistinu greičiu, vien kelionė iš Vilniaus į Palangą užtruko 4,5 valandos. Be to, 2015-03-05 Palangos miesto apylinkės teisme A. Ž. dalyvavo ne vienoje, bet dviejose bylose.

Apelianto teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad eismo dalyvių bei liudytojų paaiškinimai skiriasi. Pareigūnai eismo įvykio vietoje, surinkdami bylai reikšmingus duomenis, savo darbą atliko aplaidžiai. Pasak apelianto, pareigūnų pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose nėra tiksliai aiški automobilių šukių padėtis eismo įvykio dalyvavusių automobilių atžvilgiu. Apeliantas pažymi, kad eismo įvykio ekspertizė atlikta tik iš policijos pareigūnų pateiktų nuotraukų. Nors ji pateikė papildomas nuotraukas, kuriose užfiksuoti iš išorės nematomi automobilio Mitsubishi Carisma apgadinimai, kurios iš esmės paneigia ekspertizės akte pateiktą tikėtiną išvadą, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad tokia praktika nevykdoma. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis nekvestionuoja specialisto kompetencijos, tačiau savo prašymą motyvuoja tuo, jog eismo įvykio metu policijos pareigūnų nebuvo surinkti visi reikšmingi duomenys, kurie yra svarbūs ekspertizei atlikti. Ekspertizė buvo atlikta tik iš nuotraukų, kuriose matosi išoriniai eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai. Apelianto nuomone, jo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti jam priklausančio automobilio vidiniai pagadinimai, patvirtina ekspertizės akto 4 puslapyje pateiktą teiginį, kad „Mitsubishi“ pagadinimai galinio kairiojo žibinto srityje, negalėjo būti padaryti automobilio „VW“ atsitrenkimo metu ženkliai nesugniuždžius automobilio „Mitsubishi“ galinio bamperio priekio kryptimi. Anot apelianto, jo pateiktose nuotraukose matosi automobilio vidiniai apgadinimai, kurių nesimatė ekspertizei pateiktose nuotraukose, ir kurie patvirtina, kad automobilis Mitsubishi buvo ženkliai apgadintas priekio kryptimi. Apeliantas pažymi, kad jo skundo nagrinėjimo metu apylinkės teisme, prašymas skirti pakartotinę ekspertizę nebuvo įvertintas, teismas nepasisakė dėl jo atmetimo motyvų, nors anot apelianto, tik pakartotinė ekspertizė gali padėti nustatyti tikrąjį eismo įvykio kaltininką ir įrodyti V. M. nekaltumą.

Apelianto teigimu, teismas turėjo būti aktyvus, nagrinėdamas bylą turėjo išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes, ištirti visas galimas eismo įvykio versijas bei jo pateiktą prašymą, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek jį kaltinančius, teik teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. l d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai, turintys reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju teismas visiškai nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų jo automobiliui padarytų vidinių apgadinimų nuotraukų, priimdamas sprendimą, iš esmės vadovavosi liudytojų parodymais ir specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. M. pagrįstai akcentuoja prieštaravimų tarp liudytojų parodymų buvimą. Taip liudytoja J. M., važiavusi automobiliu Mitsubishi, parodė, kad įvykio dieną jos vyro vairuojamas automobilis sustojo prie šviesoforo, įsijungus žaliai spalvai, jiems net nespėjus pajudėti, staiga pajuto smūgį. Liudytojos teigimu, į juos įvažiavo kitas automobilis (b. l. 29). Tuo tarpu liudytoja S. C., važiavusi automobiliu VW, paaiškino, jog eismo įvykis įvyko užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visoms mašinoms pajudėjus į priekį, tame tarpe ir jos vyro vairuojamam automobiliui, staiga pamatė, kad priekyje stovėjęs automobilis pradėjo važiuoti atgal. Minėtas automobilis rėžėsi į jų automobilį (b. l. 30). Pažymėtina, kad V. C. teigimu, priekyje buvęs automobilis pradėjo riedėti atgal, jam dar nepajudėjus iš vietos (b. l. 31), o V. M. nurodė, jog gavo smūgį į galinę automobilio dalį tuo metu, kai pradėjo judėti kartu su kitais automobiliais (b. l. 39). Taigi įvykio vietoje buvę asmenys nurodo visiškai skirtingas eismo įvykio aplinkybes. Esant tokiai situacijai, iš esmės vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu V. M. kaltumą, laikytinas 2014-10-03 ekspertizės aktas (b. l. 33-37). Sutiktina su apelianto argumentu, jog prieš atlikdamas ekspertizę, ekspertas buvo pateikęs prašymą įpareigoti policijos pareigūnus nurodyti schemoje automobilių šukių padėtį, akcentuodamas, kad nustatant kuriomis kryptimis judėjo automobiliai, šukių padėtis ant važiuojamosios dalies yra svarbi (b. l. 25). Tačiau 2014-03-27 tarnybiniu pranešimu jam buvo atsakyta, jog tiksliai nurodyti šukių padėties įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas negali (b. l. 26). Dėl pastarosios priežasties atliekant ekspertizę buvo vadovautasi vien nuotraukomis, darytomis policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje, ir šiose nuotraukose užfiksuotais automobilių apgadinimais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. M. pateikus į bylą papildomas nuotraukas, kuriose yra užfiksuoti vidiniai, iš išorės nematomi jo automobilio apgadinimai, bei esant aukščiau aptartiems eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų prieštaravimams, klausimas dėl pakartotinos eismo įvykio ekspertizės paskyrimo apylinkės teisme turėjo būti sprendžiamas ne taip skubotai. Manytina, kad nagrinėjamu atveju, prieš priimant galutinį sprendimą dėl V. M. pareikšto prašymo, byloje turėjo būti apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas, parodant jam minėtas apelianto pateiktas nuotraukas bei užduodant atitinkamus, su eismo įvykio mechanizmo nustatymu susijusius klausimus (pvz. ar minėti apgadinimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu? Jei taip, ar jie laikytini „ženkliais galinio bamperio apgadinimais priekio kryptimi“, kaip kad nurodoma ekspertizės akto 4 puslapyje ? Ar įvertinus šias nuotraukas kartu su kitomis ekspertizės atlikimo metu eksperto turėtomis nuotraukomis, galėtų keistis galutinės eksperto pateiktos išvados dėl eismo įvykio kaltininko ? ir pan.). Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju, byloje nesant kitų objektyvių duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių V. M. kaltę, ekspertizės aktas turi itin didelę įrodomąją reikšmę, todėl dėl jo išvadų teisingumo ir atitikimo faktinėms eismo įvykio aplinkybėms neturi likti jokių abejonių.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tik apklausus ekspertą ir, atsižvelgiant į jo paaiškinimus, išsprendus klausimą dėl pakartotinos eismo įvykio ekspertizės skyrimo bei tinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, byloje bus priimtas teisingas ir teisėtas procesinis sprendimas.

Kartu apygardos teismas pažymi, kad kreipdamasis į teismą su prašymu dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, apelianto atstovas privalėjo pateikti ne tik įstatymo reikalavimus atitinkantį įgaliojimą, bet ir jo aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Tik gavus visus šiuos dokumentus, teismas galėtų įvertinti, ar jis gali atstovauti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bylos nagrinėjimo metu bei priimti atitinkamą sprendimą dėl V. M. atstovo pareikšto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. A. Ž. pateikus tik notariškai patvirtintą įgaliojimą, apylinkės teismas negalėjo nustatyti, ar pastarasis apskritai turi teisę dalyvauti procese kaip V. M. atstovas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – A. Ž. prašymo nesvarstė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su V. M. argumentais, jog atsisakydamas svarstyti A. Ž. prašymą, pirmos instancijos teismas apskritai neturėjo pasisakinėti dėl jame nurodomų aplinkybių, t. y. dėl A. Ž. dalyvavimo bylos nagrinėjime Palangos miesto apylinkės teisme bei jo galimybių sugrįžti iki V. M. bylos nagrinėjimo pradžios į Vilnių, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiamam klausimui ir teismo sprendimo teisėtumo neįtakoja.

Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-05 nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

V. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-05 nutartį ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algimantas Valantinas