Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę nustatyta atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Į D. P. bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 13 d. 4.20 val. iki 2016 m. birželio 14 d. 12.15 val. (dvi paros). Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu taip pat nuspręsta automatinį dujinį-garsinį pistoletą „Blow F 92“, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje, konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos ginklų fondą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gegužės mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį dujinį garsinį pistoletą „Blow F 92“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neturėdamas leidimo laikė su savimi iki 2016 m. birželio 13 d. apie 4.20 val., tai yra to momento, kai kelyje nuo Giraitės km. link Užliedžių km., ties antru riboženkliu, patikrinimo metu buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apžiūros metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos patruliai jam priklausančiame krepšyje surado ir išėmė neteisėtai laikomą ginklą.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo manymu, paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi nebuvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Savo prašymą D. P. motyvuoja tuo, kad jo padaryta veika ir jos padarymo aplinkybės nėra tiek pavojingos, kad būtų reikalingumas skirti arešto bausmę. Apelianto teigimu, nors egzistuoja teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas jas neteisingai įvertino, o dėl jo padarytos veikos pavojingumo nepasisakė. D. P. pažymi, kad reikalavimas gauti leidimą dujinio pistoleto įsigijimui ir laikymui įsigaliojo tik prieš dvejus metus, o įstatymo, nustatančio tokią prievolę, priėmimo dienai (2010 m.) jam buvo tik 17 metų. Be to tai, kad ginklas buvo rastas automobilio bagažinėje be šovinių, rodo, jog juo šaudyti nuteistasis neketino.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. D. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi nuteistasis D. P. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi, kartu keldamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo jam klausimą bei prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Skiriant bausmę D. P., buvo atsižvelgta į tai, kad jis teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistasis dirba. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad D. P. jau yra kartą teistas už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu.Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad, nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai D. P. jau buvo atlikęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtą bausmę, tačiau, vertinant nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą bei lyginant Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamojo įsakymo duomenis su šioje baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, matyti, jog naują ginklą D. P. įgijo tą patį mėnesį, kai buvo nuteistas už padarymą baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje ( neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimą ir laikymą). Šios aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja nuteistojo ir jo gynėjo argumentams, kad D. P. negalėjo žinoti apie reikalavimą turėti leidimą įgyti ir laikyti ginklą, nes jis jau buvo nuteistas už neteisėtą mažiau pavojingo ginklo įgijimą ir laikymą. Logiškai nepagrįsta nuteistojo skunde nurodoma tariamai veiką pateisinanti aplinkybė, kad reikalavimo registruoti ginklus ir turėti jiems leidimą priėmimo dieną jis buvo nepilnametis ir nesuprato, kad toks leidimas yra būtinas. Akivaizdu yra tai, kad veika padaryta praėjus net dviem metams nuo tokio reikalavimo atsiradimo. Per tą laiką įvairiose viešosios informacijos priemonėse visuomenė buvo sistemingai informuojama apie pareigą registruoti dujinius ginklus. Tad nuteistojo aiškinimas, kad du kartus neteisėtai įgydamas ginklus, jis vis dar nesuprato, kad jiems reikalingi leidimai, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės ar ją švelninti. Pažymėtina, kad tai, jog tam tikras įstatymas įsigaliojo asmeniui dar būnant nepilnamečiu, neatleidžia jį nuo atsakomybės dėl jo priešingų teisei veiksmų. Būtent D. P. nusikalstamų veiksmų pakartotinumas per pakankamai trumpą laiko tarpą, nuteistojo veikų pavojingumo didėjimas, neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog šioje byloje D. P. padaryta veika bei jos padarymo aplinkybės yra tiek nepavojingos, kad dėl to jam būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme nustatytą bausmę. Nagrinėjamu atveju, priešingai negu nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, neturi reikšmės ir nuteistojo ketinimų šaudyti buvimas ar jų nebuvimas, nes BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta asmens veika laikoma pavojinga baudžiamąja prasme jau atsiradus bent vienam alternatyviam dispozicijoje nurodytam požymiui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisėjų kolegijos nuomone, D. P. nebuvo paskirta aiškiai teisingumo principui prieštaraujanti bausmė, o paskyrus jam areštą, bus užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik nustačius išimtines aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, bei įsitikinus, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad arešto bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas būtent arešto bausmę ir mažesnę nei baudžiamajame kodekse už nusikaltimų padarymą nustatytas arešto bausmės vidurkis, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, jos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skiriant nuosprendyje nurodyto dydžio bausmę, nebuvo pažeistos BK 61 straipsnio nuostatos. Paskirtoji bausmė savo rūšimi bei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją keisti ar mažinti skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Apelianto teiginiai, kad poilsio dienomis jis bausmės atlikti negalės, kadangi jam reikalingas poilsis, vertintini kritiškai - nuteistųjų asmenų nepatogumai ir elgesio bei laisvių suvaržymai jiems paskirta bausme, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, nes kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiškia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nuteistojo T. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.