- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- N-261-1542-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- D. T.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutarties D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio specialistas inspektorius 2008 m. kovo 15 d. surašė D. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog ji 2008 m. sausio 20 d., apie 09:05 val. Klaipėdos rajone, kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 218 kilometre, vairuodama automobilį Opel Omega, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu nežymiai sužaloti žmonės. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 172 punkto reikalavimus (b.l. 15).
Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius 2008 m. balandžio 1 d. nutarimu D. T. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė 600 litų baudą (b.l. 16).
II.
D. T. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti nutarimą.
Skunde nurodė, kad eismo įvykio metu buvo slidus (apledėjęs) kelias, todėl KET 172 punkto reikalavimo nepažeidė ir pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nepadarė. Institucija ne pilnai ir neobjektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į eismo įvykio metu buvusias oro ir kelio dangos sąlygas (b.l. 4-7).
Teismo posėdžio metu D. T. paaiškino, kad 2008 m. sausio 20 d., apie 9.00 val., važiavo keliu Kaunas - Jurbarkas - Šilutė - Klaipėda, laikydamasi visų KET reikalavimų. Važiavo apie 85 km/h greičiu. Kartu važiavo jos duktė K. T. ir I. Ž.. Švietė saulė, automobilio termometras rodė 4 laipsnius šilumos, kelio danga išvažiavus iš Klaipėdos buvo be jokių apledėjimo požymių. Važiuodama už 100 metrų pamatė stovintį kelkraštyje automobilį, truputį sulėtino greitį, bet automobilis neslydo ir važiavo toliau. Priartėjusi dar pristabdė ir tada automobilis pradėjo slysti, nes buvo apledėjusios kelio vėžios, kelias buvo nepabarstytas. Prieš tai, toje pačioje vietoje, nuo kelio buvo nuvažiavę du automobiliai, o belaukiant policijos, nuo kelio nuvažiavo dar du automobiliai. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Institucijos nutarimas turėtų būti panaikintas, nes nėra jos kaltės tarp jos veiksmų eismo įvykio metu ir dėl to atsiradusių pasekmių. Priežastiniu ryšiu nurodo slidžią kelio dangą, kuri nebuvo tuo metu pabarstyta, nors turėjo būti pabarstyta iki 8.00 val. Kelias buvo pabarstytas tik apie 10.00-10.30 val., jau po įvykusių eismo įvykių (b.l. 54-57).
Šalies argumentai
Institucija su skundu nesutiko ir prašė atimti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad D. T. padarytas pažeidimas įrodytas administracinė bylos medžiaga, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi D. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė inter alia už Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą. KET 172 punktas nustato imperatyvų reikalavimą asmenims vairuojantiems transporto priemones - vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kiekvienas iš eismo dalyvių turi išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. T. teigia, kad eismo įvykis, įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl slidžios kelio dangos, kuri nebuvo kelius prižiūrinčios tarnybos tinkamai pabarstyta, tačiau jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 15), pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 18), autoavarijos vietos schema (b.l. 19), medicinos įstaigų pažymomis (b.l. 28-30), pažyma (b.l. 36) bei kita bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad įrodymų, leidžiančių paneigti nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, nepateikta ir teismas tokių nenustatė. Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn su administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio protokolu, schema sutiko ir pasirašė.
Rašytiniai bylos įrodymai, liudytojos I. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai, patvirtina ir pačios D. T. nurodytą aplinkybę, kad ji vairuodama automobilį matė priekyje kliūtį - už 100 metrų stovintį šalikelėje kitą automobilį, tačiau akivaizdu, kad neįvertino tuo metu buvusių važiavimo bei meteorologinių sąlygų, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kuris garantuotų jos automobilio sustabdymą bet kuriuo metu, dėl ko ir kilo neigiamos pasekmės. Vertinant tai, D. T. motyvas, kad slidus (apledėjęs) kelias, kuris eismo įvykio metu nebuvo pabarstytas, ir buvo tų neigiamų pasekmių atsiradimo priežastimi, o ne ji kalta dėl šių pasekmių, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad jei D. T., iš anksto priekyje matydama kliūtį, būtų tinkamai įvertinusi kelio dangos būklę ir pasirinkusi tokį važiavimo greitį, kad bet kuriuo metu būtų galėjusi saugiai sustoti, nebūtų įvykęs ir eismo įvykio. Teismas taip pat pažymėjo, kad D. T. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kildinama iš jos, kaip vairuotojos teisinių pareigų, numatytų Kelių eismo taisyklėse, pažeidimo, o ne iš kitų teisės normų pažeidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinko pakankamai patikimų D. T. kaltės, padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymų, tinkamai kvalifikavo jos veiką ir pagrįstai ją patraukė administracinėn atsakomybėn. Administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą pagrįstai paskirta įstatymo nustatytos sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus, jį surašęs pareigūnas tokią teisę turėjo (LR ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis). Nutarimas atitinka LR ATPK 286 straipsnio reikalavimus, jį priėmęs pareigūnas tokią teisę turėjo (ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). D. T. veika pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus.
IV.
Apeliaciniu skundu D. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį.
1. Apeliantė važiavo laikydamasi KET 172 punkto reikalavimų.
2. Kelias Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda LR vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ priskirtas krašto keliams, kuriuose nustatytas maksimalus 90 km/h važiavimo greitis. D. T. važiavo neviršydama leistino greičio, t. y. 85 km/h greičiu. Vėliau dar sumažino važiavimo greitį, nes prasidėjo kelio atkarpa, kurioje maksimalus greitis 70 km/h iki kol priekyje jos važiuojamosios krypties (pirmos) eismo juostos pamatė stovintį automobilį, ir sulėtino važiavimo greitį iki 60 km/h
3. Privažiavus arčiau, maždaug likus 100 metrų iki minėto automobilio, pastebėjo, jog jis stovi priekiu į ją, todėl vadovaudamasi KET 172 punkto reikalavimu dar kartą pristabdė, norėdama iš pirmos eismo juostos įvažiuoti į antrą eismo juostą, kad išvengti kokių nors nepageidaujamų situacijų ir tuo metu mašina tapo nevaldoma, t.y. automobilis kelyje pradėjo slysti šonu.
4. Pamačiusi, jog automobilis slysta tiesiai į stovintį automobilį, pasuko vairą ir taip išvengė su juo susidūrimo. Tačiau automobilis pradėjo slysti į kita kelio pusę, ko pasėkoje vertėsi ir nukrito į žalią veją, skiriančias eismo juostas.
5. Važiavimo sąlygos buvo puikios. Vietovės reljefą gerai pažįsta, nes tuo keliu važiuoja nuolat. Toje atkarpoje kelias yra tiesus, be jokių posūkių. Kelias buvo sausas (nebuvo matyti jokių apledėjimo požymių). Automobilis techniškai tvarkingas, padangos buvo žieminės. Meteorologinės sąlygos buvo puikios, matomumas geras, švietė saulė, automobilyje įtaisytas stacionarus lauko termometras rodė + 4,5 C. Tai, kad oro temperatūra buvo teigiama, įrodo ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus pažyma apie meteorologines sąlygas. Pažymoje taip pat nurodoma, kad kritulių nebuvo, matomumas 10 km. Jokio kelio dangos apledėjimo požymiu nesimatė. Todėl esant tokioms meteorologinėms sąlygoms neturėjo ir negalėjo numatyti, kad gali kilti tokios pasekmės kaip autoavarija. Eismo intensyvumas buvo minimalus. Nei prieš apeliantę, nei už jos tuo metu ta pačia kryptimi automobiliai nevažiavo.
6. Po eismo įvykio išlipus iš automobilio ir užlipus ant kelio, pamatė, kad dar du automobiliai pateko į autoįvykį. Belaukiant policijos, toje pačioje atkarpoje, į autoavarijas pateko dar du automobiliai
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.1490/2001 (Biuletenis Nr. 2, p. 115-118) yra nurodęs, kad iš ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijų matyti, kad šios normos yra materialios sudėties, todėl Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 127 straipsni tik tada, jeigu šis pažeidimas buvo ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijose numatytu neigiamu pasekmių atsiradimo priežastimi. Konstatavus, kad autoįvykio metu buvo pažeistas ne vienas Kelių eismo taisyklių punktas, būtina nustatyti, kuris pažeidimas buvo tiesiogine neigiamų pasekmių atsiradimo priežastimi. Apeliantė daro išvadą, kad ji nepažeidė KET 172 punkto ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Neigiamų pasekmių, t.y. eismo įvykio, atsiradimo priežastimi buvo slidi (apledėjusi) kelio danga.
8. Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintame „Kelių priežiūros tvarkos apraše“ 8.2.1 punktą „važiuojamąją dalį nuo borto iki borto, kelkraščius prižiūri, jų vertę apskaito Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. Šiame punkte nurodytų statinių taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka Kelių direkcija. Šio kelio priežiūrą atlieka Klaipėdos kelių tarnyba (VšĮ Klaipėdos regiono keliai). Pagal „Kelių priežiūros tvarkos aprašą“ jie privalo organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais. Pagal kelių priežiūros žiemą tvarką Krašto keliai (apie 5 tūkst. km) prižiūrimi pagal krašto kelių antrąjį priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val. Važiavimas šiais keliais turi būti užtikrinamas visą parą. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 val. nustojus snigti. Kai oro sąlygos normalios, ant kelių dangos sniego gali būti 1 cm. Sningant ir/arba pustant sniego storis ant važiuojamosios dalies gali būti ne didesnis kaip 7 cm. Esant slidžiai kelio dangai pirmą kartą šiuos kelius būtina pabarstyti iki 8 val. Tačiau kelias iki 9 val. (eismo įvykio kilimo) ir vėliau nebuvo pabarstytas slidumą mažinančiomis priemonėmis. Tai įrodo ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ 2008 m. gegužės 26 d. raštas Nr. V2-810 „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta, jog minėtas kelias buvo barstomas apie 10 val.
Filmuotoje vaizdo medžiagoje, nufilmuotoje Balticum televizijos laidos „Reidas“ yra užfiksuota, jog barstytuvas atvažiavo tik apie 10.30-11.00 val., jau po visų 5 eismo įvykių. Jeigu kelias nebuvo slidus, tai jo barstyti nereikėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
D. T. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nežymiai sutrikdyta asmenų sveikata ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, ar kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė eismo įvykį, dėl ko buvo nežymia sutrikdyta asmenų sveikata.
Teismas padarė išvadą, kad Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinko pakankamai patikimų D. T. kaltės, padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymų.
Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 2 punktą sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“. Taisyklių 6.9 punkte numatyta išimtis šiai bylai nėra aktuali, todėl šioje byloje remiantis Taisyklių 2 punktu turėjo būti atlikta nukentėjusiųjų teismo medicinos eksperto apžiūra, siekiant nustatyti 2008 m. sausio 20 d. įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiesiems padaryto kūno sužalojimo sunkumą bei mechanizmą. Byloje išvados apie kūno sužalojimo sunkumo laipsnį nėra, nors kvalifikuojant pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį tokia išvada yra privaloma.
Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų aplinkybių, turinčių įtakos veikos kvalifikavimui, todėl priimta nutartis vertinama kaip neteisėta ir tai yra pagrindas ją panaikinti. Įvertinus, kad byloje būtina rinkti papildomus įrodymus bylą grąžintina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
n utaria:
D. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.