Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1655-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-12
Bylos Nr.: e2S-1655-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00470-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Trečiasis asmuo: Viešosios įstaigos „Debesota“
Ieškovas: Lietuvos
Atsakovas: Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui

Kategorijos

3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-1655-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00470-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Viešosios įstaigos „Debesota“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3663-805/2021 pagal ieškovės Lietuvos sklandymo sporto federacijos patikslintą ieškinį atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Debesota“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos sklandymo sporto federacija (toliau – ir LSSF) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateiktu ieškiniu atsakovei Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui (toliau – ir KAASK), trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Debesota“ (toliau – ir VšĮ „Debesota“) prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2018 m. balandžio 3 d. sutartį, kuria ieškovės Lietuvos sklandymo sporto federacijos turimos viešosios įstaigos „Debesota“ dalininko teisės buvo perleistos atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą grąžinti ieškovei Lietuvos sklandymo sporto federacijai viešosios įstaigos „Debesota“ dalininko teises ir iš ieškovės atsakovui priteisti 20 000 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2021 m. liepos 16 d. pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teismo posėdyje stadijoje ir nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, gauta ieškovės Lietuvos sklandymo sporto federacijos, atstovaujamos prezidento V. M., ir atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo, atstovaujamo direktoriaus A. G., pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka, civilinę bylą nutraukti ir grąžinti ieškovei 375 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Šalys pažymėjo, kad sudarė rašytinę taikos sutartį, kuria susitarė baigti bylą, taikiai išsprendus tarp jų kilusį teisminį ginčą.

Šalies argumentai

3. Trečiasis asmuo VšĮ „Debesota“ pateikė prašymą netvirtinti taikos sutarties rašytinio proceso tvarka, klausimą dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi ar ginčo nagrinėjimu iš esmės spręsti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, siekiant užtikrinti, kad visapusiškai ir objektyviai būtų ištirtos visos šiam ginčui reikšmingos aplinkybės, nebūtų nuspręsta dėl asmenų, neįtrauktų į bylą teisių ir pareigų, o taip pat nebūtų pažeistos trečiojo asmens VšĮ „Debesota“ turtinės teisės ir interesai ir būtų įgyvendinta visų bylos dalyvių teisė į teisingą teismą. Trečiojo asmens įsitikinimu, taikos sutartimi pažeidžiamos VšĮ ,,Debesota“ teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas civilinių teisinių santykių stabilumas, įgytų teisių ilgaamžiškumas ir jų gerbimas. Trečiasis asmuo yra patyręs bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos, nes VšĮ „Debesota“ į bylą 2021 m. birželio 17 d. patikslintu ieškiniu buvo patraukta atsakovu ir jai teismo buvo nustatyta pareiga teikti atsiliepimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens VšĮ „Debesota“ prašymą, nurodydamas argumentus, dėl kurių nesutinka su trečiojo asmens išdėstyta pozicija dėl bylos baigties taikos sutartimi, patvirtino, jog susitarimo sąlygos tarp šalių jau yra įvykdytos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. 2021 m. liepos 23 d. nutartimi teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo 2021 m. liepos 15 d. pasirašytą taikos sutartį taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė. Grąžino ieškovei 375,50 Eur žyminio mokesčio. Trečiajam asmeniui VšĮ „Debesota“ iš ieškovės ir atsakovo priteisė trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po 375 Eur iš kiekvieno. Teismas konstatavo, kad:

5.1. dispozityvumo principas lemia šalių procesinę teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje sudaryti taikos sutartį. Teismas nustatė, kad šalys sudarė taikos sutartį, kuria iš esmės išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, ji šalių pasirašyta ir pateikta teismui patvirtinti, kaip atitinkanti šalių valią. Šalys susitarė dėl ginčo esmės ir bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, patvirtino, kad joms yra žinomos civilinės bylos nutraukimo pasekmės. Teismas nenustatė, jog taikos sutarties sąlygos bei taikos sutarties sudarymo aplinkybės prieštarautų įstatymui ar būtų pažeistas viešasis interesas, todėl šalių sudarytą taikos sutartį patvirtintino, civilinę bylą nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalies pagrindu. Ieškovei grąžino 75 procentus jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 337,50 Eur bei 38,00 Eur žyminio mokesčio už klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris byloje spręstas nebuvo (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

5.2. Civilinėje, o taip pat ir sutarčių (sandorių), teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumo principo turinys yra fakto klausimas, kuris analizuojamas pagal individualioje situacijoje nustatytas faktines aplinkybes. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, nenurodė argumentų ir nepagrindė, kad taikos sutarties šalys ar viena iš šalių būtų nesąžininga tarpusavyje ar trečiojo asmens atžvilgiu. Vien tai, jog trečiajam asmeniui galbūt yra nepriimtina, jog jo, kaip dalininko, teisės iš atsakovo būtų perleistos ieškovei, iš esmės nepažeidžia trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų. Be to, taikos sutarties sudarymas yra išimtinė šalies, o ne trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, teisė, sutinkamai su CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

5.3. Trečiasis asmuo VšĮ „Debesota“ patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslinto ieškinio parengimą. Ieškovė ir atsakovas taikos sutartimi sutarė, kad bylinėjimosi išlaidų vienas kitam neatlygins, tačiau neaptarė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui sąlygų. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Suteiktų procesinių teisių išimtys yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 straipsniai).

5.4. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad trečiojo asmens elgesys būtų netinkamas. Sudarant taikos sutartį, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl patvirtinus taikos sutartį, nėra laikoma, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai. Nagrinėjamu atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnio numatyta tvarka. Teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai priteisiamos po lygiai iš abiejų šalių

5.5. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal CPK byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka. Teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje šalys prašė ją tvirtinti būtent rašytinio proceso tvarka. Bylos šalys pačios išreiškė valią klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Įstatymas nenumato pareigos teismui informuoti šalis apie tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimą (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovei ir atsakovui prašant klausimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka teismas pareigos neturi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo VšĮ „Debesota“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties.

6.2. Byloje nėra įrodymų, kad LSSF prezidentui V. M. ir KAASK direktoriui A. G. yra / buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti taikos sutartį ir atstovaujamų juridinių asmenų vardu pagal taikos sutartyje aptartas sąlygas prisiimti atitinkamus įsipareigojimus. Tai, kad pagal lokalinius dokumentus – įstatus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą formaliai yra įvirtinta teisė vadovui pasirašyti sutartis, savaime nereiškia teisės pasirašyti taikos sutartį suteikimo. Teisė atstovaujamo juridinio asmens vardu atlikti teisinius veiksmus, pasirašyti taikos sutartis turi būti aiškiai aptarta arba juridinio asmens lokaliniuose dokumentuose, vadovo pareiginiuose, suteikiant prokūrą ar juridinio asmens kolegialiam organui priimant atitinkamus sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Nei ieškovės, nei atsakovo atstovai nepateikė įrodymų, kad teisė atlikti teisinius veiksmus ir pasirašyti taikos sutartį teisme jiems yra suteikta lokalinių dokumentų, ar kolegialaus organo sprendimo pagrindu. Ne VšĮ ,,Debesota” turėjo pateikti KAASK narių ar valdybos sprendimą, jog KAASK direktorius pažeidė ultra vires taisyklę, o atsakovas privalėjo pagrįsti, kad veikia KAASK narių interesais ir jam yra suteikta teisė ne tik atlikti teisinius veiksmus bet ir pasirašyti taikos sutartį.

6.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymą, paskubėjo su išvadomis ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo sprendė itin formaliai.

6.4. Visi VšĮ „Debesota“ dalininkai yra ir KAASK nariai. Ieškovei LSSF aplinkybė, kad KAASK direktorius veikia nesąžiningai, t. y. kad toks sandoris sudaromas ir pasirašomas negavus nei KAASK valdybos, nei jos narių pritarimo buvo žinomas, nes LSSF prezidentas V. M. taip pat yra ir KAASK narys. Teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar KAASK narių interesai, KAASK direktoriui pasirašius taikos sutartį be KAASK valdybos pritarimo ar KAASK narių žinios, iš tiesų yra atstovaujami tinkamai, ar yra veikiama jų interesais ir naudai.

6.5. KAASK direktorius A. G., pasirašydamas taikos sutartį, buvo nesąžiningas, neturėjo kolegialaus organo – KAASK narių, ar valdybos – pritarimo sudaryti taikos sutartį, jis viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Teismas, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, nes patvirtino taikos sutartį, kurią juridinio asmens vardu pasirašė asmuo, neturintis tokios teisės.

6.6. Teismo nutarties dalis dėl momento, nuo kurio įsigalioja taikos sutartis, yra nepagrįsta, įveda teisinę sumaištį proceso dalyvių santykių stabilumui. Bendra taisyklė – taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria taikos sutartis patvirtinama, įsiteisėjimo dienos. Nepagrįstai teismas nutarė, kad taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Nuo taikos sutarties pasirašymo iki jos patvirtinimo teisme bei iki nutarties įsiteisėjimo momento gali įvykti juridiškai reikšmingi įvykiai. Iki įsiteisėja teismo procesinis sprendimas patvirtinti taikos sutartį, ji netampa privaloma sandoryje nedalyvavusiems ir jos nepasirašiusiems tretiesiems asmenims. Taikos sutartis skubos tvarka buvo pasirašyta tą pačią dieną, kai tik VšĮ ,,Debesota“ išsiuntė 2021 m. liepos 15 d. pranešimą apie 2021 m. liepos 21 d. šaukiamą neeilinį visuotinį susirinkimą. 2021 m. liepos 21 d. įvyko neeilinis visuotinis VšĮ ,,Debesota“ dalininkų susirinkimas, kuriame nedalyvaujant LSSF, buvo priimti reikšmingi sprendimai. Iki įsiteisės 2021 m. liepos 23 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo labai tikėtina bus suorganizuotas ir įvyks neeilinis KASSK narių susirinkimas 2021 m. liepos 25 d. pareiškime KAASK valdybai nurodytais darbotvarkės klausimais. Įsiteisėjus nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo VšĮ ,,Debesota“ vadovas turės pareigą pakeisti VšĮ ,,Debesota“ dalininkų sąrašą ir apie tai pranešti Juridinių asmenų registrui. Todėl aiškumas ir teisinė tvarka dėl pagrindo ir momento, nuo kada keičiasi VšĮ ,,Debesota“ dalininkų sudėtis niekam neturi sukelti jokių papildomų abejonių. Aplinkybė, kad taikos sutartį, jos šalys – LSSF ir KAASK – ėmėsi įgyvendinti ir vykdė nuo jos pasirašymo momento, nekeičia fakto, kad ji gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis ir jiems yra privaloma tik nuo to momento, kai įsiteisės nutartis ją patvirtinti CPK 18 str.).

Atsiliepimas

7. Atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo 2021 m. liepos 23 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad ieškovės Lietuvos sklandymo sporto federacijos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį pasirašę ieškovės ir atsakovo atstovai neturėjo tinkamų įgaliojimų ir viršijo savo kompetenciją. Be pagrindo nurodo, kad atstovams taikos sutarties pasirašymui buvo būtina prokūra ar juridinių asmenų organų sprendimai. Atsakovas ir ieškovė yra viešieji juridiniai asmenys, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą (toliau – ir asociacijų įstatymas). Asociacija savo veikloje vadovaujasi steigimo dokumentu – asociacijos įstatais (12 straipsnio 1 dalis). Nei atsakovo visuotiniam narių susirinkimui (įstatų 5 straipsnio 1 punktas, asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), nei valdybai (įstatų 6 skyriaus 6 punktas) atsakovo įstatai ar teisės aktai nesuteikia kompetencijos sudaryti atsakovo vardu sandorių. Šias funkcijas atlieka išimtinai atsakovo direktorius.

7.2. Ieškovės, esant jai sporto šakos federacija, veiklai pat taikytinos asociacijų įstatymo nuostatos, todėl ieškovės valdymo organų kompetencija apibrėžiama ieškovės įstatuose. Ieškovės prezidentui įstatai suteikia išimtinę kompetenciją veikti ieškovės vardu, atstovauti ieškovę teismuose ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis bei pasirašyti sutartis (Įstatų 5.19. punktas).

7.3. Atsakovo valdybos 2021 m. rugpjūčio 4 d. posėdyje atsakovo valdyba, kuriai pagal atsakovo įstatus yra atskaitingas atsakovo direktorius, nusprendė pritarti taikos sutarčiai ir pripažinti, kad direktorius A. G., sudarydamas taikos sutartį, neviršijo savo kompetencijos ir jos sudarymas nepažeidžia atsakovo įstatų bei organų sprendimų ar nutarimų. 2021 m. rugpjūčio 6 d. absoliuti dauguma atsakovo narių (net 46 iš 87) pateikė atsakovo valdybai pareiškimą (Priedas Nr. 2), kuriuo pritarė visiems atsakovo valdybos 2021 m. rugpjūčio 4 d. posėdyje priimtiems nutarimams, pritarė ir patvirtino taikos sutartį bei pripažino, kad atsakovo direktorius, pasirašydamas taikos sutartį nepažeidė atsakovo įstatų ar teisės aktų, neviršijo savo kompetencijos. Dalis trečiojo asmens nurodomą 2021 m. liepos 25 d. pareiškimą pasirašiusiųjų asmenų, pasirašė 2021 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimą su minėtais patvirtinimais. Atsakovo direktorius turi atsakovo narių pasitikėjimą.

Šalies argumentai

7.4. Apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad taikos sutartis pažeidžia šalių ir / ar trečiojo asmens interesus. Taikos sutartimi ieškovė ir atsakovas susitarė pripažinti 2018 m. balandžio 3 d. sutartį, kuria ieškovės turimos apeliantės dalininko teisės (įnašo dydis 18 101,25 Eur) buvo perleistos atsakovui, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją. 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo valdybos posėdžio metu valdybos nariai pažymėjo, kad sutartį sudarė ir pasirašė tuometinis atsakovo valdybos pirmininkas A. K., pagal atsakovo įstatus neturintis teisės sudaryti ir pasirašyti atsakovo vardu sutarčių (asociacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, Įstatų 6a, 6c skyriai). Apeliantė ignoruoja faktą, kad taikos sutartimi jai nėra sukuriamos jokios savarankiškos teisės ar pareigos, taikos sutartis nėra sudaroma jos naudai, taikos sutartimi jos šalys susitarė grąžinti šalis į status quo, t. y. grąžinti šalis į padėtį, buvusią prieš sutarties sudarymą. Sutartis yra dvišalė, o apeliantė nėra šios sutarties šalis. Nei pati dalininko teisių perleidimo sutartis, nei taikos sutartis, kuria pripažįstamas sutarties negaliojimas, negalėjo pažeisti apeliantės teisių bei teisėtų interesų. Taikos sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo dienos ir nuo šios dienos šalys buvo atstatytos į pradinę padėtį, buvusią iki Sutarties sudarymo.

7.5. Taikos sutarties 7 punkte šalys numatė, kad taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, todėl nepaisant jos patvirtinimo ar nepatvirtinimo teisme, ji yra galiojanti ir šalims sukūrė joje numatytas teises ir pareigas. Taikos sutartį šalys visiškai įvykdė. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad šalių sutartas taikos sutarties įsigaliojimas nepažeidžia nei šalių, nei apeliantės teisių.

Atsiliepimas

8. Ieškovė Lietuvos sklandymo sporto federacija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3663- 805/2021 palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei Lietuvos sklandymo sporto federacijai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, esant šalių prašymui taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, prioritetas yra teikiamas būtent rašytinio proceso tvarkai ir žodinio proceso tvarka taikos sutarties tvirtinimo klausimas sprendžiamas tik esant būtinumui. Apeliantės nei savo 2021 m. liepos 19 d. prašyme skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nei atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų bent iš dalies galinčių patvirtinti būtinumą taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka. Vieninteliai apeliantės pateikti dokumentai: 2021 m. liepos 15 d. trečiojo asmens direktoriaus pranešimas apie dalininkų susirinkimą ir 2021 m. liepos 25 d. dalies atsakovo narių pareiškimas atsakovo valdybai dėl visuotinio narių susirinkimo sušaukimo.

8.2. Ieškovė į bylą pateikė išrašus iš VĮ Registrų centro administruojamo Juridinių asmenų registro (2021 m. liepos 21 d. ieškovo atsiliepimo priedai Nr. 1–2), kurie patvirtina, kad tiek ieškovę, tiek atsakovą atstovauja vienasmeniai valdymo organai – asmenys, kurie pasirašė taikos sutartį. Jokia bendroji prokūra, joks šių atstovų įgaliojimų apribojimas nėra registruotas. Ieškovės ir atsakovo veiklos dokumentai bei asociacijų įstatymas būtent šiems asmenims suteikia teisę veikti atstovaujamų įmonių vardu.

8.3. Iš į bylą pateiktų ieškovės įstatų (ieškinio 6 priedas) ir atsakovų įstatų (ieškinio 7 priedas) aiškiai matyti, kad tiek ieškovės prezidentas, tiek atsakovo direktorius, kaip vienasmeniai valdymo organai, turi ir taikos sutarties sudarymo metu turėjo teisę sudaryti taikos sutartį.

8.4. Ieškovės teisinė forma – sporto šakos federacija. Sporto šakos federacijai taikytinos asociacijų įstatymo nuostatos, todėl ieškovės valdymo organų kompetencija apibrėžiama ieškovės įstatuose. Įstatų 5.1. punkte įtvirtinta, kad ieškovės vadovaujantys organai yra konferencija, taryba, prezidiumas ir prezidentas. Nei konferencija (Įstatų 5.3. punktas), nei taryba (Įstatų 5.15. punktas) ar prezidiumas (Įstatų 5.17. punktas) neturi teisės ieškovės vardu sudaryti jokių sandorių. Būtent ieškovės prezidentui įstatai suteikia išimtinę kompetenciją veikti ieškovės vardu, atstovauti ieškovę bei pasirašyti sutartis (Įstatų 5.19. punktas).

8.5. Į bylą ieškovė taip pat pateikia ieškovės tarybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. posėdžio protokolą (2 priedas). 1-uoju darbotvarkės klausimu ieškovės taryba taip pat nusprendė pritarti taikos sutarčiai.

8.6. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad neva ieškovės ir atsakovo įstatuose ir asociacijų įstatyme suteikta teisė jų vadovams pasirašyti sutartis ir atstovauti ieškovę ir atsakovą teismuose bei santykiuose su kitais trečiaisiais asmenimis savaime nereiškia teisės pasirašyti taikos sutartį suteikimo. Apeliantės nurodomos prokūros išdavimas šiuo atveju prieštarauja paties juridinio asmens vienasmenio valdymo organo esmei ir jo kompetencijai. Prokūra išduodama asmenims, kuriems patys steigimo dokumentai nesuteikia teisės veikti juridinio asmens vardu ar neturi teisės juridinio asmens vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ar kitose institucijose. Ieškovės prezidentui ir atsakovo direktoriui įstatai suteikė teisę atstovauti juridinius asmenis teisme ir sudaryti atstovaujamųjų vardu sutartis. Jokia prokūra ar kitas įgaliojimas atlikti juridinio asmens vardu atlikti teisinius veiksmus nėra reikalingas asmenims, kuriems patys juridinio asmens steigimo dokumentai suteikia tokius įgalinimus. Prokūra išduodama aiškiai steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju prokūra ir jos išdavimas nėra numatytas nei ieškovės, nei atsakovo steigimo dokumentuose.

8.7. Apeliantės argumentas, kad dalis atsakovo narių galimai turi kitą nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo (2021 m. liepos 25 d. dalies atsakovo narių pareiškimas sušaukti visuotinį narių susirinkimą), šiuo atveju yra niekinis, kadangi jokios juridinio asmens dalyvių iniciatyvos, prieštaraujančios juridinio asmens veiklos dokumentams, nėra teisėtos.

8.8. Sutartis nėra sudaryta apeliantės naudai, jai nesukūrė jokių papildomų teisių ir pareigų, nei tos teisės ir pareigos, kurias numato apeliantės įstatai ir teisės aktai visiems viešosios įstaigos dalininkams (teisių ir pareigų apimtis nepakito, pasikeitė tik asmuo, turintis dalis), todėl nei pati ginčyta sutartis, nei taikos sutartis, kuria pripažįstamas ginčytos sutarties negaliojimas, negalėjo pažeisti apeliantės teisių bei teisėtų interesų. Taikos sutartimi jos šalys susitarė grąžinti šalis į pradinę padėtį (status quo), buvusią prieš ginčytos sutarties sudarymą, t. y. šalys išsprendė panaikintą neteisėtą sandorį (sutartį). Taikos sutarties šalys pripažindamos ginčytos sutarties neteisėtumą užtikrino apeliantės įstatų laikymąsi ir juridinio asmens organų kompetencijos paskirstymo principą.

8.9. Apeliantė grindžia tariamą atsakovo atstovo nesąžiningumą dalies atsakovo klubo narių suformuluotu darbotvarkės klausimu, kuris pats savaime yra melagingas teiginys. 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo valdybos protokole konstatuota, kad 2018 m. kovo 18 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo nutarimas, kurį mini apeliantė, nebuvo nei siūlymas, nei sprendimas atsakovui įsigyti iš ieškovės apeliantės dalis, todėl jokios priešpriešos tarp šio nutarimo ir taikos sutarties nėra ir negali būti.

8.10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius. Taikos sutarties 7 punkte šalys numatė, kad taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, todėl nepaisant jos patvirtinimo ar nepatvirtinimo teisme, ji yra galiojanti ir šalims sukūrė joje numatytas teises ir pareigas. Taikos sutartis yra pilnai šalių įvykdyta. Be to, net ir nepatvirtinta taikos sutartis galioja ne tik taikos sutarties šalims, bet ir apeliantės atžvilgiu, kadangi išreiškia aiškią taikos sutarties šalių valią ir apeliantė negali daryti įtakos taikos sutarčiai ar jos pagrindu šalių turimoms teisėms ir pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantė Kauno apygardos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikė naujų įrodymų – 2021 m. liepos 15 d. pranešimą apie dalininkų susirinkimą ir 2021 m. liepos 25 d. pareiškimą KAASK valdybai. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 4 d. KAASK valdybos posėdžio protokolą su priedais, 2021 m. rugpjūčio 10 d. LSSF tarybos posėdžio protokolą ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. KAASK narių pareiškimą. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2021 m. rugpjūčio 4 d. KAASK valdybos posėdžio protokolą, 2021 m. rugpjūčio 6 d. KAASK narių pareiškimą ir 2021 m. 2021 m. rugpjūčio 10 d. LSSF tarybos posėdžio protokolą. Civilinę bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui, civilinėje byloje gautas apeliantės atstovės prašymas dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų bei atsiliepimo argumentų bei ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl apeliantės 2021 m. rugsėjo 14 d. prašymo.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama, ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

12. Teismą, vertinantį teikiamo įrodymo priėmimo į bylą klausimo pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri be kita reiškia ir tai, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Konstatuotina, kad šiuo atveju apeliantės ir kitų šalių pateikti įrodymai neturi įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme nagrinėtiną klausimą (pateikti papildomi rašytiniai įrodymai iš esmės grindžia atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos faktines aplinkybes, įvykusias po skundžiamos nutarties priėmimo), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Atskiruoju skundu apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės ir atsakovės prašymą patvirtinti taikos sutartį nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teigia, kad ieškovės ir atsakovo atstovai neturėjo įgaliojimų pasirašyti taikos sutartį, teismas nepagrįstai nutarė, kad taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento.

14. Nustatyta, kad teismui pateiktu ieškiniu atsakovui KAASK ir trečiajam asmeniui VšĮ „Debesota“ ieškovė LSSF prašė pripažinti negaliojančiu nuo jos sudarymo momento 2018 m. balandžio 3 d. sutartį, kuria ieškovės Lietuvos sklandymo sporto federacijos turimos viešosios įstaigos „Debesota“ dalininko teisės buvo perleistos atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą grąžinti ieškovei Lietuvos sklandymo sporto federacijai viešosios įstaigos „Debesota“ dalininko teises ir iš ieškovės atsakovui priteisti 20 000 Eur sumą.

15. 2021 m. liepos 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtinto ieškovės Lietuvos sklandymo sporto federacijos ir atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo 2021 m. liepos 15 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys pripažino, kad 2018 m. balandžio 3 d. sutartis, kuria ieškovės turimos VšĮ „Debesota dalininko teisės (įnašo dydis 18 101,25 Eur) buvo perleistos atsakovui, negalioja nuo jos sudarymo momento, bei įsipareigojo atlikti restituciją natūra. Šalys susitarė, kad atsakovas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos perduoda ieškovei nuosavybės teise VšĮ „Debesota“ dalininko teises (įnašo dydis 18 101,25 Eur), šalims nesudarant dėl to atskiro perdavimo-priėmimo akto. Ieškovė įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo taikos sutarties pasirašymo sumokėti atsakovui 20 000 Eur sumą, pervedant pinigines lėšas į atsakovo sąskaitą. Šalys susitarė, kad taikos sutartis yra VšĮ „Debesota“ dalininko teisių įgijimą patvirtinantis dokumentas. Ieškovė įsipareigoja įstatymų nustatyta tvarka raštu pranešti VšĮ „Debesota“ apie dalininko teisių (įnašo dydis 18 101,25 Eur) įgijimą nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, pateikiant taikos sutarties egzempliorių.

16. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių pasirašytą taikos sutartį, įvertino ir pagrindė savo išvadą, jog šalių taikaus susitarimo esmė atitinka šalių tikrąją valią, nepažeidžia jų teisių, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atskirajame skunde apeliantas konstatuoja teismo pareigą vertinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, tačiau nenurodė, kokios konkrečiai taikos sutarties sąlygos leidžia spręsti apie CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių egzistavimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas ir spręsti, jog šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms nuostatoms ar pažeidžia viešąjį interesą. Taikos sutarties turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog taikos sutartimi šalys susitarė atkurti iki ginčijamo sandorio – 2018 m. balandžio 3 d. sutarties – sudarymo buvusią padėtį. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, kuo toks faktinės padėties atkūrimas pažeidžia jos interesus.

17. Nepagrįstu pripažintinas ir atskirojo skundo argumentas, jog teismas prašymą patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertinti kaip apeliantės subjektyvi nuomonė ir noras klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, taikos sutartis galėjo būti tvirtinama rašytinio proceso tvarka. Atskirajame skunde išdėstyti apeliantės argumentai dėl klausimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taip pat atspindi jos subjektyvią nuomonę apie susiklosčiusią situaciją, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 1 straipsnis numato, kad šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus. Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti (asociacijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (asociacijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose (asociacijos įstatymo 7 straipsnio 7 dalis). Ieškovė ir atsakovas yra juridiniai asmenys, veikiantys pagal asociacijų įstatymą.

19. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius (CK 2.81 straipsnio 1–2 dalys).

20. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Lietuvos sklandymo sporto federacijos, Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo ir viešosios įstaigos „Debesota“ įstatus.

21. Atsakovo įstatų 1 skyriaus 5 punkte nurodyta, kad atsakovo valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir direktorius. Konstatuotina, kad pasitvirtino atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, kad atsakovo visuotiniam narių susirinkimui ar valdybai atsakovo įstatai ar teisės aktai nesuteikia kompetencijos sudaryti sandorius atsakovo vardu, šias funkcijas pavesta atlikti atsakovo direktoriui. Įstatai suteikia teisę direktoriui atsakovo vardu pasirašyti sutartis ir kitus dokumentus arba įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitus asmenis (įstatų 5–6 punktai). Įstatų 6c punkte nėra nurodyta, kad KAASK direktorius atstovaudamas asociacijai teismuose, valstybės ir valdžios institucijose, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, KAASK vardu pasirašydamas sutartis ir kitus dokumentus turi gauti visuotinio narių susirinkimo ar valdybos pritarimą. Aplinkybė, jog direktoriui pavesta įgyvendinti KAASK visuotinio narių susirinkimo ir valdybos nutarimus, savaime nereiškia, kad aptariamu atveju turėjo gauti visuotinio narių susirinkimo ir valdybos pritarimą pasirašyti taikos sutartį. Konstatuotina, kad teisės aktuose ir įstatuose KAASK direktoriui suteikti įgaliojimai buvo tinkami ir pakankami konstatuoti, jog direktorius turėjo įgaliojimus priimti sprendimą sudaryti ir pasirašyti taikos sutartį.

22. Ieškovės įstatų 5.1. punkte nurodyta, kad ieškovės vadovaujantys organai yra konferencija, taryba, prezidiumas ir prezidentas. Konstatuotina, kad pasitvirtino ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, kad nei konferencija, nei taryba ar prezidiumas neturi teisės ieškovės vardu sudaryti jokių sandorių. Ieškovės prezidentui įstatai suteikia kompetenciją veikti ieškovės vardu, atstovauti ieškovę bei pasirašyti sutartis. Konstatuotina, kad teisės aktuose ir įstatuose LSSF prezidentui suteikti įgaliojimai buvo tinkami ir pakankami konstatuoti, jog prezidentas turėjo įgaliojimus priimti sprendimą sudaryti ir pasirašyti taikos sutartį.

23. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta atskirojo skundo argumentus, jog taikos sutarčiai sudaryti ir pasirašyti ieškovės ir atsakovo vadovams turėjo būti išduota prokūra. Šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose aiškiai apibrėžta kiekvieno jų vadovų kompetencija, kuri neprieštarauja šių juridinių asmenų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Teisė sudaryti taikos sutartį yra procesinė teisė, numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnis). Juridinio asmens atstovas turi visas proceso šaliai suteiktas teises ir pareigas.

24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtinto taikos sutarties 7 punkto nuostatą, kuria šalys susitarė, kad taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Taip pat išaiškino teismo nutarties, kuria patvirtina šalių pasirašyta taikos sutartis, apskundimo tvarką. Aplinkybė, jog vadovaujantis proceso teisės normomis yra nustatomas terminas apskųsti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, nepaneigia taikos sutartį sudarančių šalių teisės susitarti, jog joms taikos sutartis yra privaloma dar iki įsiteisėjant nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis. Šalys turi teisę susitarti dėl operatyvaus jų susitarimo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami konstatuoti esant prieštaravimų. Iš esmės tiek ieškiniu ginčytu sandoriu, tiek taikos sutartimi nepakito apeliantės veiklos ir teisinė forma, jos valdymo ir sprendimų priėmimo tvarka. Teisinis pagrindas, kuriuo Juridinių asmenų registre bus įregistruotas apeliantės dalininkų pasikeitimas, bus šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis. Juridinių asmenų registre teismo patvirtina taikos sutartis yra registruojama įsiteisėjus nutarčiai, kuria ji patvirtinta.

26. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl pagrįstai patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

27. Konstatuotina, kad apeliantė nenurodė skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančių argumentų.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie yra teisiškai nereikšmingi. Aplinkybė, jog ieškovės ir atsakovo valdymo organai ir dalyviai vėlesniais savo veiksmais pritarė šalių sudarytai taikos sutarčiai neturi teisinės reikšmės šios civilinės bylos kontekste.

30. Ieškovė LSSF ir atsakovas KAASK prašė iš apeliantės priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 2178 Eur – 1200 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidų ir 600 Eur atsiliepimo į VšĮ „Debesota“ prašymą dėl įrodymų neprijungimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateiktose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodyta, kad už atskiruosius skundus ir už kitus dokumentus, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimas ar paaiškinimas rekomenduotinas maksimalus dydis sudaro 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovė teisinės pagalbos išlaidas patyrė 2021 m. spalio 3 d. šiuo laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1566,40 Eur. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, ieškovei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalaus rekomenduotino dydžio – 626,56 Eur. Byloje nėra duomenų apie atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Lietuvos sklandymo sporto federacijai iš trečiojo asmens viešosios įstaigos „Debesota“ 626,56 Eur (šešių šimtų dvidešimt šešių Eur 56 ct) teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė