Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. K. prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-103-912/2025, kuria patenkintas pareiškėjos „The Collection Agency for Child Support and Overpaid Benefits“ (Norvegijos Vaikų išlaikymo ir išmokų išieškojimo agentūros) prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos institucijos „NAV Forvaltning Akershus“ (Norvegijos darbo ir gerovės administracijos) 2015 m. kovo 24 d. sprendimą byloje Nr. 1500457 nustatyti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo G. K. 2025 m. lapkričio 28 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį, prašydamas atmesti pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2015 m. kovo 24 d. sprendimą byloje Nr. 1500457. Nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš suinteresuoto asmens jau buvo priteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015. Vėliau išlaikymo dydis buvo padidintas ir suinteresuotas asmuo Lietuvos teismų priteistą išlaikymą Lietuvoje su motina gyvenančiam nepilnamečiui vaikui moka tinkamai. Suinteresuotam asmeniui nebuvo žinoma apie Norvegijoje priimtą sprendimą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo. Tik nuo 2024 m. „The Collection Agency for Child Support and Overpaid Benefits“ pradėjo siųsti raginimus susimokėti skolą, tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta apie Lietuvoje priteistą išlaikymą, vaiko ir jo motinos bei tėvo (suinteresuoto asmens) persikėlimą gyventi į Lietuvą, bei paprašyta nutraukti mokėjimus, pašalpas.

5. 2025 m. gruodžio 18 d. gautas pareiškėjos atstovo prašymas pratęsti pareiškėjai terminą atsiliepimui į suinteresuoto asmens G. K. prašymą peržiūrėti teismo nutartį pateikti. 2025 m. gruodžio 30 d. gautas pareiškėjos atstovo prašymas įtraukti į nagrinėjamą civilinę bylą suinteresuotu asmeniu R. B. ir nustatyti jai terminą atsiliepimui į suinteresuoto asmens G. K. prašymą pateikti; pratęsti pareiškėjai terminą atsiliepimui į G. K. prašymą peržiūrėti teismo nutartį pateikti iki 2026 m. vasario 1 d., atidėti 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdį. Prašyme nurodyta, kad nėra nepilnamečių vaikų motinos R. B. paaiškinimo dėl G. K. prašyme peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį nurodytų aplinkybių (kad Lietuvos teisme R. B. inicijavo išlaikymo vaikams priteisimo procesą ir vaikams antrą kartą buvo priteistas išlaikymas). Pareiškėjai nėra žinomos aplinkybės dėl nepilnamečių vaikų motinos R. B. kreipimosi į Lietuvos teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, nežinoma, ar R. B. buvo mokamas išlaikymas tuo pačiu metu pagal Norvegijos institucijos ir Lietuvos teismo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės yra susijusios su R. B. teisėmis ir pareigomis, taigi ji turi teisinį suinteresuotumą byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalį užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija spręsti tokių sprendimų pripažinimo klausimus.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 31⁷ straipsnį, su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip. Įstatymo 31⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus pripažinti ir vykdyti sprendimus dėl išlaikymo prievolių pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalis ir skundus dėl sprendimų dėl šių prašymų pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 6 dalį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai ir skundai nagrinėjami mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant Įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Šiems prašymams nagrinėti mutatis mutandis taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės.

11. 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama, kai teismas pripažįsta užsienio institucijos sprendimą. Jie gali pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik: a) 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; b) 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; c) pagal 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.

12. Suinteresuoto asmens G. K. prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad suinteresuotas asmuo nežinojo apie 2015 m. kovo 24 d. sprendimą byloje Nr. 1500457 nustatyti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K. Suinteresuoto asmens teigimu, jam buvo žinoma tik apie Lietuvoje priteistą išlaikymą, kurį suinteresuotas asmuo teikė tinkamai.

13. Pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio e punktą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje: i) kai kilmės valstybės teisėje numatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas; arba ii) kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais.

14. 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta, kad prie prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo pridedama: jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais.

15. Kasacinis teismas išaiškino, kad bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, bet jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2008; 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-969/2022, 46 punktas).

16. Pareiškėjos prie prašymo pateikti įrodymai („NAV Forvaltning Akershus“ suinteresuotam asmeniui G. K. adresuotas 2015 m. vasario 9 d. išankstinis pranešimas dėl vaiko išlaikymo reikalavimo, 2015 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Nr. 1500457 nustatyti išlaikymą vaikui ir 2025 m. kovo 24 d. pranešimas apie sprendimo dėl vaiko išlaikymo priėmimą) patvirtina, kad suinteresuotas asmuo neatvyko ir nebuvo atstovaujamas procese kilmės valstybėje, bet buvo tinkamai informuotas apie procesą (teisę iki 2015 m. vasario 23 d. pateikti savo poziciją) ir galimybę apskųsti 2015 m. kovo 24 d. sprendimą byloje Nr. 1500457.

17. Suinteresuotas asmuo G. K. nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjos pateiktus įrodymus, ir iš kurių būtų galima spręsti, kad jis nežinojo apie nagrinėtą bylą Nr. 1500457 ir joje priimtą 2015 m. kovo 24 d. sprendimą nustatyti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Suinteresuotas asmuo G. K. buvo tinkamai informuotas tiek apie išankstinį bylos dėl išlaikymo nagrinėjimą ir teisę pateikti savo poziciją dėl išlaikymo nustatymo, tiek apie 2015 m. kovo 24 d. sprendimą byloje Nr. 1500457 dėl išlaikymo nustatymo, tačiau daugiau negu dešimt metų jo neskundė, nors turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo teisių gynimu. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo G. K. nesiėmė veiksmų, nesinaudojo savo teisėmis (neteikė savo pozicijos, skundo), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam netinkamai pranešta apie procedūrą ir priimtą sprendimą. Taigi, nustatytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio e punkto i papunktyje numatyto pažeidimo.

18. Suinteresuoto asmens G. K. teigimu, „NAV Forvaltning Akershus“ priimtas sprendimas negali būti pripažintas ir vykdomas dėl to, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui jau buvo priteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015 ir vėlesniu kito teismo sprendimu, jog suinteresuotas asmuo teikė Lietuvoje priteistą išlaikymą.

19. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjusiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015 buvo nutarta išieškoti iš skolininko G. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (duomenys neskelbtini) po 50 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. spalio 15 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams K. K. ir M. K. priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise pavestas jų motinai R. B. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 2 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-376-762/2018 nuspręsta: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų K. K. ir M. K. gyvenamąją vietą su motina R. B., pavedant motinai vaikų faktinę globą ir uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą; 2) pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015 iš atsakovo G. K. priteisto išlaikymo dydį vaikams K. K. ir M. K., nustatant jog G. K. teikia išlaikymą vaikams K. K. ir M. K. periodinėmis išmokomis, mokėdamas kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20. Pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio b punktą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei sprendimas buvo gautas procedūros metu panaudojant apgaulę. Be to, pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 8 dalį atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis. 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio c punkte taip pat įtvirtinta, kad galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei valstybės, į kurią kreipiamasi, institucijoje vyksta procedūra tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir joje ta procedūra pradėta pirma. Nagrinėjamu atveju toks 2015 m. kovo 24 d. sprendimo byloje Nr. 1500457 nepripažinimo pagrindas neegzistuoja, nes išlaikymas vaikui Lietuvoje buvo priteistas 2015 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjusiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1392-504/2015 (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas 2015 m. spalio 15 d.), t. y. išlaikymo priteisimo procedūra Norvegijoje buvo pradėta anksčiau nei Lietuvoje.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu kreipiamasi tiesiogiai į pripažįstančiosios valstybės kompetentingas institucijas, teismas tik formaliai įvertina, ar prašymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 11 ir 25 straipsniuose ir patikrina, ar kilmės valstybės teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Atlikęs patikrinimą viešosios tvarkos aspektu, teismas nutartimi pripažįsta sprendimą vykdytinu arba atmeta pareiškėjo prašymą dėl prieštaravimo viešai tvarkai (2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs pareiškėjos prašymą, turėjo įvertinti, ar prašymas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 11 ir 25 straipsniuose, ir patikrinti, ar „NAV Forvaltning Akershus“ sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

22. Pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 3 straipsnio a ir b punktus kreditorius yra asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos, o skolininkas – asmuo, kuris privalo mokėti išlaikymo išmokas arba iš kurio reikalaujama, jog jis mokėtų išlaikymo išmokas.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki vaikų pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Taigi, „NAV Forvaltning Akershus“ sprendimas, kuriuo užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą iš tėvo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis, taip pat Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 318 straipsnį, nagrinėdamas gautą prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos apeliacinis teismas nevertina ir netikrina prašomo pripažinti sprendimo dėl išlaikymo prievolių teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis mokėjo (moka) išlaikymą vaikui Lietuvos Respublikos teismų procesinių sprendimų ir (ar) „NAV Forvaltning Akershus“ priimto sprendimo pagrindu. Taigi, suinteresuoto asmens G. K. nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia apgaulės fakto. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiami nei išlaikymo dydžio, nei išlaikymo mokėjimo ir įsiskolinimo klausimai. Suinteresuoto asmens G. K. argumentai yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant „NAV Forvaltning Akershus“ sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės institucijos priimtą sprendimą Lietuvos Respublikoje nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar užsienio valstybės institucija tinkamai nustatė suinteresuotam asmeniui pareigą teikti išlaikymą. Taigi, suinteresuotas asmuo tinkamai buvo informuotas apie bylos dėl išlaikymo nustatymo nagrinėjimą, tačiau per nustatytą terminą savo pozicijos nepareiškė ir priimto sprendimo neskundė daugiau nei 10 metų. Dėl to suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad jis mokėjo (moka) nepilnamečiam vaikui išlaikymą Lietuvoje, nėra pagrindas atmesti pareiškėjos prašymą dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos 22 straipsnio c, b punktų ir (arba) 23 straipsnio 8 dalies pagrindais.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog yra 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijoje įtvirtinti sprendimo nepripažinimo pagrindai. Nenustačius nurodytų sprendimo nepripažinimo pagrindų egzistavimo, nėra pagrindo patenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-103-912/2025.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 31⁸ straipsnio 1 dalimi, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-103-912/2025 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.